Netikėta bauda vairuotojui: už išvalytą automobilį – net 600 eurų

„V.P.“ nuotr.

Automobilio priežiūra reikalauja ne tik atsakomybės, tačiau ir finansų. Vis tik realybė rodo, kad dėl atsainaus požiūrio į aplinkosaugą ar elementaraus tvarkos nežinojimo kai kurie savininkai, prižiūrėdami savo transporto priemones, be reikalo papildomai patuština savo kišenes, tuo pačiu padarydami žalos ir gamtai. 

Kaip pasakojo Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė, ne visi lietuviai žino, ką galima ir ko negalima daryti su automobiliu savame kieme. 

Anot jos, net už automobilinio kilimėlio išpurtymą šalia savo laiptinės vairuotojas gali susilaukti solidžios nuobaudos.

Plovimas ir kilimėlių kratymas gali atsirūgti

Anot AGIA direktorės, viena dažniausių klaidų, kurią žmonės daro tiek savo kieme, tiek gamtoje, yra transporto priemonės plovimas. Kaip kalbėjo R. Zdanevičienė, Lietuvoje nėra sudaryto konkrečių vietų sąrašo, kur leidžiama ar draudžiama plauti automobilį, tačiau aiškiai įvardyta, kad to negalima daryti teršiant aplinką.

„Aplinka plovimo metu gali būti teršiama cheminėmis medžiagomis, todėl tokią veiklą draudžiama daryti viešoje vietoje prie ežero ar upės. Tuo metu plauti automobilį nuosavo namo kieme nėra uždrausta, jei nėra naudojamos cheminės priemonės, pavyzdžiui, šampūnas, kuris gali užteršti gruntą“, – dėstė ji.

Visai kita situacija galioja gyvenantiems daugiabučiuose. AGIA vadovė pabrėžė, kad transporto priemonių priežiūros taisykles daugiabučių namų kiemuose atskirai nustato kiekviena savivaldybė, tad gyventojai turėtų individualiai pasidomėti, kokia tvarka jiems taikoma.

Pavyzdžiui, Kaune draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose. Taip pat neleidžiama purtyti kilimėlių ar kitaip valyti transporto priemonių. 

Už tokį nusižengimą gresia bauda nuo 20 iki 140 eurų. Analogiška tvarka priimta ir Vilniuje, tik čia maksimali bauda siekia net 600 eurų.

„Svarbu suvokti, kad bet koks mūsų veiksmas gali turėti pasekmes. Šiuo atveju kalbu ne tik apie pinigines baudas už taisyklių pažeidimą. Štai plauti transporto priemonę tik su vandeniu nuosavo namo kieme niekas nedraudžia, tačiau net ir tokiais atvejais į aplinką gali patekti tepalų ar kitų gamtą teršiančių medžiagų. Tai žaloja ne tik mus supančią gamtą, bet ir mūsų sveikatą, todėl to daryti nepatartina“, – teigia AGIA direktorė R. Zdanevičienė.

 Remontuoti – ne bet kur ir neteršiant gamtos

Tikriausiai daugeliui teko bent kartą daugiabučio kieme išvysti savo kaimyną, kuris ištiktas nesėkmės mėgina susiremontuoti savo transporto priemonę. 

AGIA direktorės teigimu, jei tokioje situacijoje kaimynas sulauktų aplinkosaugininkų vizito, remonto išlaidos jam gerokai išaugtų. 

Anot R. Zdanevičienės, automobilį galima taisyti savo teritorijoje, t. y. individualiame kieme ar garaže, bet ne daugiabučio teritorijoje. Taip pat būtina įsiminti, kad net ir nuosavame kieme remonto metu negalima teršti aplinkos.

„Savo teritorijoje remontuodamas automobilį žmogus turi užtikrinti, kad jokie skysčiai nepatektų į aplinką ir neterštų grunto bei vandenų. Tuo metu visas susidariusias atliekas žmogus privalo pristatyti į atliekų aikšteles“, – sakė asociacijos direktorė.

Ji pridūrė, kad fiziniai asmenys, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, bet neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, privalo laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų.

„Susidariusias atliekas reikalinga perduoti teisę jas tvarkyti turinčioms įmonėms ar naudotis savivaldybių organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai transporto priemonių eksploatacijai naudojami skysčiai, pavyzdžiui, tepalai ar aušinimo skystis, išpilami į aplinką arba nuotėkų sistemą. Toks elgesys yra netoleruotinas ir mūsų šalyje draudžiamas“, – perspėjo R. Zdanevičienė bei pridūrė, kad netinkami naudoti skysčiai turi būti tvarkomi kaip pavojingos atliekos.

Kieme automobilių nederėtų sandėliuoti

Kaip dar vieną iš klaidų, kurią daro lietuviai, AGIA vadovė įvardijo pasenusių ir nebenaudojamų transporto priemonių sandėliavimą savame kieme. Anot ekspertės, transporto priemonės naudojimas yra nuolatinė jos savininko ar valdytojo atsakomybė, todėl net ir po automobilio atitarnavimo laiko yra būtina juo pasirūpinti pagal visus reikalavimus.

„Jei automobilis nebenaudojamas ir nebetinkamas eksploatuoti, rekomenduojame pasirūpinti tokios priemonės išregistravimu bei sunaikinimu. O tą galima padaryti atiduodant transporto priemonę legaliems ardytojams“, – tikino R. Zdanevičienė.

Ji įspėjo, kad kieme paliktas nebenaudojamas automobilis ne tik užima laisvą vietą perpildytose aikštelėse, bet tuo pačiu tampa tiksinčia ekologine bomba. Egzistuoja didelė tikimybė, kad laikui bėgant iš nebenaudojamo automobilio išbėgs tepalai, rūgštys ir kitos pavojingos medžiagos, keliančios pavojų tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai. „Asmuo turi užtikrinti, kad eisme dalyvautų tvarkinga transporto priemonė, nekelianti grėsmės nei jam, nei aplinkiniams, ir, be abejonės, neteršianti gamtos. Gyventojai gali kreiptis ir į mūsų asociaciją, o mes pasirūpinsime, kad savo darbą atlikęs automobilis būtų atiduotas legaliems ardytojams“, – aiškino specialistė.

„V.P.“ inf.

automobilis kiemas,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
203 peržiūros spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Baigiantis vasaros sezonui išjungiamas ir žiemai paruošiamas miesto grojantis fontanas. Ruošiant fontaną žiemai ištuštinta jo sistema, išvalytos nuosėdos ir nuimti techniniai įrengimai, kurie bus profilaktiškai taisomi, kad pavasarį fontaną ir vėl galima būtų įjungti ir jis džiugintų palangiškius ir miesto svečius. „V.P.“ inf.
Sportas
Robertas Trakys Patarlę „ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą“ lengvaatlečiams pritaikyti galima tik iš dalies. Ne tik žiemos, bet ir vasaros sezonams sportininkai pamatus deda dar rudenį. Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo pajūryje – Palangoje. Treniruočių krūviai – pagal mokslininkų rekomendacijas „Į detales šioje stovykloje dar labai nežiūrima, labiau į bendrą pasiruošimą prieš treniruot...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį patvirtino 2019 metų „Sodros“ biudžetą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei šiais metais. Kitų metų planuojamos išlaidos sudarys 4,04 mlrd. eurų ir bus 0,3 proc. mažesnės nei šiais metais. 2019 metų pajamos viršys išlaidas 412  mln. eurų. „Kai kalbama apie kitų metų „Sodros“ biudžetą, išskirčiau tris svarbiausias naujienas. Pirma, bendrosios pensijos dalies finansavimas perkeliamas į valstybės biudžetą. T...
Įvykiai
Jadvyga Bieliavska, Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įteisinti dar vieną šventinę dieną - lapkričio 2-ąją - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Už tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 parlamentarai. Jo priimti dar iki šių metų Vėlinių nepavyks, nes toliau plenarinių posėdžių salėje projektą numatoma svarstyti gruodžio 6 d. Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacij...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir...
Įvykiai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skaus...
Įvykiai
Aušra Pilaitienė Klaipėdiečiai sunerimę: vis labiau nyksta viena įspūdingiausių Baltijos pajūrio vietovių – aukščiausias Olando Kepurės Skardis Karklėje. Dabar siūloma šią vietą aptverti ir tokiu būdu apsaugoti nuo žmonių. Į pajūrį prie Olando Kepurės žmonės traukia bet kokiu metų laiku. Prieš šešetą metų buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė, bet smalsuoliams šito negana. Dauguma jų mėgsta pasivaikščioti pačiu skardžio pakraščiu – tuomet atsiveria išju...
Įvykiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais. Knygelės „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ kūrybą inicijavo Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Prie knygelės atsiradimo prisidėjo socialinio ir emocinio vaikų ugdymo specialistas Linas Slušnys ir iliustratorė Eidvile Viktorija Buožyte. Knygelė nemokama ir elektroninė – ją parsisiųsti galima iš EPA inte...
Įvykiai
Lietuva yra antroje vietoje pagal išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams Europos Sąjungoje – tam skiriame beveik 21 proc. namų ūkio biudžeto. Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, šis skaičius galėtų būti mažesnis, jeigu pakeistume tam tikrus savo apsipirkimo įpročius, vienas iš jų – savaitės valgiaraščio planavimas. Kiek kartų per savaitę turime eiti į parduotuvę? Nors lietuviai maistui išleidžia penktadalį savo biudžeto, m...