Netikėta bauda vairuotojui: už išvalytą automobilį – net 600 eurų

„V.P.“ nuotr.

Automobilio priežiūra reikalauja ne tik atsakomybės, tačiau ir finansų. Vis tik realybė rodo, kad dėl atsainaus požiūrio į aplinkosaugą ar elementaraus tvarkos nežinojimo kai kurie savininkai, prižiūrėdami savo transporto priemones, be reikalo papildomai patuština savo kišenes, tuo pačiu padarydami žalos ir gamtai. 

Kaip pasakojo Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė, ne visi lietuviai žino, ką galima ir ko negalima daryti su automobiliu savame kieme. 

Anot jos, net už automobilinio kilimėlio išpurtymą šalia savo laiptinės vairuotojas gali susilaukti solidžios nuobaudos.

Plovimas ir kilimėlių kratymas gali atsirūgti

Anot AGIA direktorės, viena dažniausių klaidų, kurią žmonės daro tiek savo kieme, tiek gamtoje, yra transporto priemonės plovimas. Kaip kalbėjo R. Zdanevičienė, Lietuvoje nėra sudaryto konkrečių vietų sąrašo, kur leidžiama ar draudžiama plauti automobilį, tačiau aiškiai įvardyta, kad to negalima daryti teršiant aplinką.

„Aplinka plovimo metu gali būti teršiama cheminėmis medžiagomis, todėl tokią veiklą draudžiama daryti viešoje vietoje prie ežero ar upės. Tuo metu plauti automobilį nuosavo namo kieme nėra uždrausta, jei nėra naudojamos cheminės priemonės, pavyzdžiui, šampūnas, kuris gali užteršti gruntą“, – dėstė ji.

Visai kita situacija galioja gyvenantiems daugiabučiuose. AGIA vadovė pabrėžė, kad transporto priemonių priežiūros taisykles daugiabučių namų kiemuose atskirai nustato kiekviena savivaldybė, tad gyventojai turėtų individualiai pasidomėti, kokia tvarka jiems taikoma.

Pavyzdžiui, Kaune draudžiama plauti transporto priemones gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose, paplūdimiuose, prie upių, ežerų, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir kitose tam tikslui nepritaikytose ar neskirtose vietose. Taip pat neleidžiama purtyti kilimėlių ar kitaip valyti transporto priemonių. 

Už tokį nusižengimą gresia bauda nuo 20 iki 140 eurų. Analogiška tvarka priimta ir Vilniuje, tik čia maksimali bauda siekia net 600 eurų.

„Svarbu suvokti, kad bet koks mūsų veiksmas gali turėti pasekmes. Šiuo atveju kalbu ne tik apie pinigines baudas už taisyklių pažeidimą. Štai plauti transporto priemonę tik su vandeniu nuosavo namo kieme niekas nedraudžia, tačiau net ir tokiais atvejais į aplinką gali patekti tepalų ar kitų gamtą teršiančių medžiagų. Tai žaloja ne tik mus supančią gamtą, bet ir mūsų sveikatą, todėl to daryti nepatartina“, – teigia AGIA direktorė R. Zdanevičienė.

 Remontuoti – ne bet kur ir neteršiant gamtos

Tikriausiai daugeliui teko bent kartą daugiabučio kieme išvysti savo kaimyną, kuris ištiktas nesėkmės mėgina susiremontuoti savo transporto priemonę. 

AGIA direktorės teigimu, jei tokioje situacijoje kaimynas sulauktų aplinkosaugininkų vizito, remonto išlaidos jam gerokai išaugtų. 

Anot R. Zdanevičienės, automobilį galima taisyti savo teritorijoje, t. y. individualiame kieme ar garaže, bet ne daugiabučio teritorijoje. Taip pat būtina įsiminti, kad net ir nuosavame kieme remonto metu negalima teršti aplinkos.

„Savo teritorijoje remontuodamas automobilį žmogus turi užtikrinti, kad jokie skysčiai nepatektų į aplinką ir neterštų grunto bei vandenų. Tuo metu visas susidariusias atliekas žmogus privalo pristatyti į atliekų aikšteles“, – sakė asociacijos direktorė.

Ji pridūrė, kad fiziniai asmenys, kurie atlieka savo transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, bet neteikia transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kitiems asmenims, privalo laikytis įstatymuose nustatytų reikalavimų.

„Susidariusias atliekas reikalinga perduoti teisę jas tvarkyti turinčioms įmonėms ar naudotis savivaldybių organizuojamomis atliekų tvarkymo sistemomis. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kai transporto priemonių eksploatacijai naudojami skysčiai, pavyzdžiui, tepalai ar aušinimo skystis, išpilami į aplinką arba nuotėkų sistemą. Toks elgesys yra netoleruotinas ir mūsų šalyje draudžiamas“, – perspėjo R. Zdanevičienė bei pridūrė, kad netinkami naudoti skysčiai turi būti tvarkomi kaip pavojingos atliekos.

Kieme automobilių nederėtų sandėliuoti

Kaip dar vieną iš klaidų, kurią daro lietuviai, AGIA vadovė įvardijo pasenusių ir nebenaudojamų transporto priemonių sandėliavimą savame kieme. Anot ekspertės, transporto priemonės naudojimas yra nuolatinė jos savininko ar valdytojo atsakomybė, todėl net ir po automobilio atitarnavimo laiko yra būtina juo pasirūpinti pagal visus reikalavimus.

„Jei automobilis nebenaudojamas ir nebetinkamas eksploatuoti, rekomenduojame pasirūpinti tokios priemonės išregistravimu bei sunaikinimu. O tą galima padaryti atiduodant transporto priemonę legaliems ardytojams“, – tikino R. Zdanevičienė.

Ji įspėjo, kad kieme paliktas nebenaudojamas automobilis ne tik užima laisvą vietą perpildytose aikštelėse, bet tuo pačiu tampa tiksinčia ekologine bomba. Egzistuoja didelė tikimybė, kad laikui bėgant iš nebenaudojamo automobilio išbėgs tepalai, rūgštys ir kitos pavojingos medžiagos, keliančios pavojų tiek žmogaus sveikatai, tiek aplinkai. „Asmuo turi užtikrinti, kad eisme dalyvautų tvarkinga transporto priemonė, nekelianti grėsmės nei jam, nei aplinkiniams, ir, be abejonės, neteršianti gamtos. Gyventojai gali kreiptis ir į mūsų asociaciją, o mes pasirūpinsime, kad savo darbą atlikęs automobilis būtų atiduotas legaliems ardytojams“, – aiškino specialistė.

„V.P.“ inf.

automobilis kiemas,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...