Neišvengiama rudens problema – „nematomi“ pėstieji

„V.P.“ nuotr.

Trumpėjant dienoms šalies vairuotojai kaip ir kasmet vis dažniau susiduria su „nematomais“ pėsčiaisiais. Nors atšvaitai pamažu populiarėja ir tarp suaugusiųjų, ir tarp vaikų, tačiau pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir net tamsių spalvų drabužiai sumažina pėsčiųjų matomumą iki minimumo bei didina riziką pakliūti į eismo įvykį.

„Nematomi“ pėstieji – visos šalies problema

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, kad iš eismo įvykių suvestinių vis dar nedingsta atvejai, kai nukenčia „nematomi“ kelių eismo dalyviai. Rudens statistika negailestinga: pavyzdžiui, pernai per tris rudens mėnesius eismo įvykių su pėsčiaisiais, palyginti su vasaros mėnesiais, Lietuvoje padaugėjo beveik 80 procentų.

„Pėsčiųjų matomumas tamsiu paros metu yra ne tik regionų, bet ir miestų problema. Pėstieji mano, kad gerai pažįsta savo nuolatinius maršrutus ir kartais dėl to jaučiasi gal net pernelyg drąsiai. Tinkamai įvertinti situaciją trukdo ir įsivaizdavimas, kad vairuotojai juos mato, tuo tarpu vairuotojai žmogų, jei jis be atšvaito, dažniausiai pastebi tik jį tiesiogiai apšvietus gatvės žibintui ar automobiliui. Ypač pavojinga pastaroji situacija, kai staigiai sustabdyti automobilį ne visuomet įmanoma,“, – sako A. Žiukelis.

Važiuojant įjungus artimąsias šviesas, žmogus be atšvaito kelyje paprastai pamatomas iki jo likus vos 40-50 metrų atstumui, jei su atšvaitu – apie 150 metrų. Tolimosios automobilio šviesos pėsčiųjų matomumą padidina bent porą kartų, tačiau miestuose jos nenaudojamos, o ir užmiesčio keliuose įjungiamos tik tuomet, jei priešpriešine eismo juosta neartėja automobiliai.

„Reikia nenuvertinti ir oro sąlygų, nes lietus, rūkas ar atšvaitai mažina kelio matomumą ir gali tapti vienu iš galimos nelaimės veiksnių“, – teigia ekspertas.

Ir drabužių spalva lemia matomumą

Praktiškos, mažiau teplios drabužių spalvos – juoda, tamsiai mėlyna, susilieja su tamsia aplinka ir yra mažiau pastebimos vairuotojams.

Tyrimai rodo, kad dėvėdami juodus ar mėlynus drabužius automobilių vairuotojams esame pastebimi 17 metrų atstumu, raudona drabužių spalva šį atstumą pailgina iki 24 metrų, geltona – iki 37 metrų, o visiškai balta – iki 55 metrų.

„Tačiau kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, galiausiai nulemia aplinkybių visuma. Gatvės ar kelio apšviestumas, oro sąlygos – lietus, dargana ar rūkas, svarbus ir pasirinktas vairuotojo greitis, nes kuo jis didesnis, tuo vėliau pastebimas pėsčiasis“, – teigia ekspertas.

Neįkainojamos 3 sekundės

Pasak A. Žiukelio, jei trūksta motyvacijos dėvėti atšvaitą, būtina prisiminti, kokia didelė kelyje yra 3 sekundžių kaina.

Automobiliui važiuojant vidutiniu 60 kilometrų per valandą greičiu, atšvaito nesegintis pėsčiasis vairuotojo bus pastebėtas vos už 40-50 metrų ir kontaktas su automobiliu gali įvykti vos per 3 sekundes. Tuo tarpu atšvaitą dėvintis pėsčiasis bus pamatytas apie 100 metrų atstumu, atitinkamai galimo susidūrimo laikas pailgėja iki 6 sekundžių. Per tiek laiko vairuotojas gali spėti sustabdyti automobilį, o pėsčiasis – pakeisti judėjimo trajektoriją ar pasitraukti į saugią zoną.

„Naudojamas pakabinamas, juostelės tipo ar bet koks kitas atšvaitas turi būti kokybiškas ir iš tiesų atspindėti šviesą. Prieš prasidedant tamsiajam sezonui rekomenduočiau pasitikrinti, ar atšvaitas nesusidėvėjo ir vis dar atlieka savo paskirtį, nes jo suteikiamos 3 sekundės papildomo laiko gali išgelbėti gyvybę“, – sako A. Žiukelis.

Pėstiesiems patariama pasirūpinti keliais atšvaitais ir matomumu iš visų pusių, o neturint specialaus atšvaito naudoti paprastą žibintą ar mobiliajame telefone esantį žibintuvėlį. Dar vienas svarbus patarimas pėstiesiems bei dviratininkams – užmiestyje nepasiduoti pagundai žengti į važiuojamąją kelio dalį, o net ir judant kelkraščiu bei pamačius atvažiuojantį automobilį žengti žingsnį į kraštą, toliau nuo važiuojamosios kelio dalies.

Anot eksperto, pėsčiųjų ėjimas važiuojamąja kelio dalimi kelia didelę eismo įvykio riziką, nes jei pėsčiasis nesitraukia, telieka tikėtis sėkmės, kad kelio pločio užteks ir jam, ir automobiliams prasilenkti.

„V.P.“ inf.

rudens problema nematomi pėstieji,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
24 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....