Neišvengiama rudens problema – „nematomi“ pėstieji

„V.P.“ nuotr.

Trumpėjant dienoms šalies vairuotojai kaip ir kasmet vis dažniau susiduria su „nematomais“ pėsčiaisiais. Nors atšvaitai pamažu populiarėja ir tarp suaugusiųjų, ir tarp vaikų, tačiau pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir net tamsių spalvų drabužiai sumažina pėsčiųjų matomumą iki minimumo bei didina riziką pakliūti į eismo įvykį.

„Nematomi“ pėstieji – visos šalies problema

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipia dėmesį, kad iš eismo įvykių suvestinių vis dar nedingsta atvejai, kai nukenčia „nematomi“ kelių eismo dalyviai. Rudens statistika negailestinga: pavyzdžiui, pernai per tris rudens mėnesius eismo įvykių su pėsčiaisiais, palyginti su vasaros mėnesiais, Lietuvoje padaugėjo beveik 80 procentų.

„Pėsčiųjų matomumas tamsiu paros metu yra ne tik regionų, bet ir miestų problema. Pėstieji mano, kad gerai pažįsta savo nuolatinius maršrutus ir kartais dėl to jaučiasi gal net pernelyg drąsiai. Tinkamai įvertinti situaciją trukdo ir įsivaizdavimas, kad vairuotojai juos mato, tuo tarpu vairuotojai žmogų, jei jis be atšvaito, dažniausiai pastebi tik jį tiesiogiai apšvietus gatvės žibintui ar automobiliui. Ypač pavojinga pastaroji situacija, kai staigiai sustabdyti automobilį ne visuomet įmanoma,“, – sako A. Žiukelis.

Važiuojant įjungus artimąsias šviesas, žmogus be atšvaito kelyje paprastai pamatomas iki jo likus vos 40-50 metrų atstumui, jei su atšvaitu – apie 150 metrų. Tolimosios automobilio šviesos pėsčiųjų matomumą padidina bent porą kartų, tačiau miestuose jos nenaudojamos, o ir užmiesčio keliuose įjungiamos tik tuomet, jei priešpriešine eismo juosta neartėja automobiliai.

„Reikia nenuvertinti ir oro sąlygų, nes lietus, rūkas ar atšvaitai mažina kelio matomumą ir gali tapti vienu iš galimos nelaimės veiksnių“, – teigia ekspertas.

Ir drabužių spalva lemia matomumą

Praktiškos, mažiau teplios drabužių spalvos – juoda, tamsiai mėlyna, susilieja su tamsia aplinka ir yra mažiau pastebimos vairuotojams.

Tyrimai rodo, kad dėvėdami juodus ar mėlynus drabužius automobilių vairuotojams esame pastebimi 17 metrų atstumu, raudona drabužių spalva šį atstumą pailgina iki 24 metrų, geltona – iki 37 metrų, o visiškai balta – iki 55 metrų.

„Tačiau kaip ir bet kurioje kitoje situacijoje, galiausiai nulemia aplinkybių visuma. Gatvės ar kelio apšviestumas, oro sąlygos – lietus, dargana ar rūkas, svarbus ir pasirinktas vairuotojo greitis, nes kuo jis didesnis, tuo vėliau pastebimas pėsčiasis“, – teigia ekspertas.

Neįkainojamos 3 sekundės

Pasak A. Žiukelio, jei trūksta motyvacijos dėvėti atšvaitą, būtina prisiminti, kokia didelė kelyje yra 3 sekundžių kaina.

Automobiliui važiuojant vidutiniu 60 kilometrų per valandą greičiu, atšvaito nesegintis pėsčiasis vairuotojo bus pastebėtas vos už 40-50 metrų ir kontaktas su automobiliu gali įvykti vos per 3 sekundes. Tuo tarpu atšvaitą dėvintis pėsčiasis bus pamatytas apie 100 metrų atstumu, atitinkamai galimo susidūrimo laikas pailgėja iki 6 sekundžių. Per tiek laiko vairuotojas gali spėti sustabdyti automobilį, o pėsčiasis – pakeisti judėjimo trajektoriją ar pasitraukti į saugią zoną.

„Naudojamas pakabinamas, juostelės tipo ar bet koks kitas atšvaitas turi būti kokybiškas ir iš tiesų atspindėti šviesą. Prieš prasidedant tamsiajam sezonui rekomenduočiau pasitikrinti, ar atšvaitas nesusidėvėjo ir vis dar atlieka savo paskirtį, nes jo suteikiamos 3 sekundės papildomo laiko gali išgelbėti gyvybę“, – sako A. Žiukelis.

Pėstiesiems patariama pasirūpinti keliais atšvaitais ir matomumu iš visų pusių, o neturint specialaus atšvaito naudoti paprastą žibintą ar mobiliajame telefone esantį žibintuvėlį. Dar vienas svarbus patarimas pėstiesiems bei dviratininkams – užmiestyje nepasiduoti pagundai žengti į važiuojamąją kelio dalį, o net ir judant kelkraščiu bei pamačius atvažiuojantį automobilį žengti žingsnį į kraštą, toliau nuo važiuojamosios kelio dalies.

Anot eksperto, pėsčiųjų ėjimas važiuojamąja kelio dalimi kelia didelę eismo įvykio riziką, nes jei pėsčiasis nesitraukia, telieka tikėtis sėkmės, kad kelio pločio užteks ir jam, ir automobiliams prasilenkti.

„V.P.“ inf.

rudens problema nematomi pėstieji,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...
Gamta
VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais iki balandžio 9 d. Lietuvos miškuose užregistruoti 27 miško gaisrai, apėmę bendrą 60 hektarų plotą. Miškininkai ragina gyventojus nedeginti pernykštės žolės. Tai kelia didžiulį pavojų aplinkai – augalams, gyvūnams, patiems žmonėms ir jų turtui. Ugnis nuo degančių pievų netrunka įsiplieksti ir miškuose.  Pasak miškininkų, viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų...