Vasaros sezono metu orų stichijos padarinius kelininkams teko šalinti daugiau nei 220 kartų

Iliustracija

Šio vasaros sezono metu kelininkams visoje Lietuvoje gamtos reiškinių padarinius keliuose teko likviduoti 223 kartus. 106 kartus kelių priežiūros specialistams teko tvarkyti dėl liūčių atsiradusias nuošliaužas bei pakelės šlaitus. 117 kartų reikėjo užtaisyti ar užpilti lietaus išplautas duobes bei kelio nelygumus, šalinti dėl audros nuvirtusius ar pavojingai pasvirusius medžius. Daugiausia tokių darbų atlikta liepos mėnesį.

Daugiausia įvykių – Rytų Lietuvoje

„Nors orų prasme ši vasara buvo pakankamai rami, nepasižymėjo liūčių gausa, tačiau net ir epizodinių stichijos įvykių pakako, kad tokių darbų kiekis peržengtų du šimtus. Ypač daug darbo turėjo mūsų Rytų regiono darbuotojai, kuriame atlikta beveik 40 proc. visų kelių tvarkymo dėl oro stichijos darbų. Šiam regionui priklauso didžioji dalis Vilniaus ir Alytaus apskričių kelių“, – sako Paulius Kairiūkštis, VĮ „Kelių priežiūra“ technologijų grupės vadovas.

Mažiausiai žalos keliams šią vasarą orai padarė Vakarų regione, kuriam priklauso Klaipėdos ir Tauragės apskričių keliai. Čia užfiksuota tik 16 atvejų, kai teko likviduoti orų padarinius.

Siekia pašalinti kuo skubiau

Pagal galiojančius kelių priežiūros normatyvus, pavojus saugiam eismui keliančias kliūtis ar kelio pažeidimus kelininkai yra įpareigoti pašalinti kuo skubiau. Jei to neįmanoma padaryti iš karto, siekiama užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo reguliavimo priemonės, kol kliūtis bus pašalinta.

„Dedame visas pastangas, kad tai būtų atliekama nedelsiant, kuo operatyviau. Šiuo tikslu kelių tarnybose organizuojame atsakingų darbuotojų budėjimą visą parą, 7 dienas per savaitę. Net ir ne darbo metu, kai nėra galimybės kliūtį pašalinti operatyviai, siekiame, kad ji būtų aptveriama eismo reguliavimo priemonėmis, tinkamai paženklinta. Tačiau, jei yra galimybė, sunkioji technika su darbuotojais vyksta į incidento vietą net ir savaitgalį“, – pasakoja Karolis Sakalauskas, VĮ „Kelių priežiūra“ valdymo centro vadovas.

Jis primena, kad pranešti apie kelyje atsiradusias ir eismui trukdančias ar pavojų keliančias kliūtis privalo bet kuris ją pastebėjęs eismo dalyvis. Apie tai galima informuoti policiją, kelių savininką arba kelią prižiūrinčią įmonę.

Į pranešimus apie atsiradusias kliūtis pagrindiniuose magistraliniuose keliuose (A1, A2, A5, A8, A10, A17) kelių priežiūros specialistai paprastai reaguoja per 1 valandą, kituose magistraliniuose – per 1,5 val. Krašto ir rajoniniuose keliuose į tokius pranešimus reaguojama atitinkamai per 2 ir 4 valandas. Esant ypač daug audros padarinių vienu metu, prioritetas skiriamas aukščiausios kategorijos ir priežiūros lygio keliams, kuriuose yra didžiausias eismo intensyvumas.

Kaip vairuoti sudėtingomis oro sąlygomis?

Jei labai blogos oro sąlygos vairuotojus užklumpa kelyje, specialistai pataria pirmiausiai pasirinkti saugų greitį, kad būtų įmanoma bet kuriuo metu, atsiradus netikėtai kliūčiai, suvaldyti transporto priemonę. Per liūtį ypač atsargiems reikia būti provėžuotuose ir nelygios dangos keliuose, nes dangos nelygumuose susikaupęs vanduo gali iššaukti automobilio akvaplanavimą, jis gali tapti nevaldomu. Taip pat svarbu prisiminti, kad stabdymo kelias ant šlapios dangos yra daug ilgesnis, todėl privalu laikytis saugaus atstumo iki kitų transporto priemonių.

„Jei oro sąlygos tampa ypač sudėtingos – prasideda kruša, kyla labai didelis vėjas – rekomenduojame apskritai sustoti artimiausioje galimoje saugioje vietoje ir likti automobilyje. Tyrimų duomenimis, apie trečdalį visų nelaimingų atsitikimų keliuose įvyksta esant stipriam vėjui. Jis ypač pavojingas važiuojant atviruose kelio ruožuose, tiltais. Jei prastomis oro sąlygomis būtina važiuoti toliau, rekomenduojama tą daryti atsargiau nei įprasta, sumažinti greitį ir padidinti atstumą iki priekyje esančio automobilio. Audros metu reikėtų rinktis greitkelį arba automagistralę, nes čia mažesnė tikimybė, jog kelias bus užblokuotas, mažėja rizika, jog dėl stipraus vėjo ir žaibų ant automobilio užkris nulaužti medžiai“, – pataria K. Sakalauskas.

„V.P.“ inf.

Vasara orų stichijos padariniai kelininkai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
9 peržiūros spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Baigiantis vasaros sezonui išjungiamas ir žiemai paruošiamas miesto grojantis fontanas. Ruošiant fontaną žiemai ištuštinta jo sistema, išvalytos nuosėdos ir nuimti techniniai įrengimai, kurie bus profilaktiškai taisomi, kad pavasarį fontaną ir vėl galima būtų įjungti ir jis džiugintų palangiškius ir miesto svečius. „V.P.“ inf.
Sportas
Robertas Trakys Patarlę „ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą“ lengvaatlečiams pritaikyti galima tik iš dalies. Ne tik žiemos, bet ir vasaros sezonams sportininkai pamatus deda dar rudenį. Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo pajūryje – Palangoje. Treniruočių krūviai – pagal mokslininkų rekomendacijas „Į detales šioje stovykloje dar labai nežiūrima, labiau į bendrą pasiruošimą prieš treniruot...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį patvirtino 2019 metų „Sodros“ biudžetą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei šiais metais. Kitų metų planuojamos išlaidos sudarys 4,04 mlrd. eurų ir bus 0,3 proc. mažesnės nei šiais metais. 2019 metų pajamos viršys išlaidas 412  mln. eurų. „Kai kalbama apie kitų metų „Sodros“ biudžetą, išskirčiau tris svarbiausias naujienas. Pirma, bendrosios pensijos dalies finansavimas perkeliamas į valstybės biudžetą. T...
Įvykiai
Jadvyga Bieliavska, Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įteisinti dar vieną šventinę dieną - lapkričio 2-ąją - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Už tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 parlamentarai. Jo priimti dar iki šių metų Vėlinių nepavyks, nes toliau plenarinių posėdžių salėje projektą numatoma svarstyti gruodžio 6 d. Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacij...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir...
Įvykiai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skaus...
Įvykiai
Aušra Pilaitienė Klaipėdiečiai sunerimę: vis labiau nyksta viena įspūdingiausių Baltijos pajūrio vietovių – aukščiausias Olando Kepurės Skardis Karklėje. Dabar siūloma šią vietą aptverti ir tokiu būdu apsaugoti nuo žmonių. Į pajūrį prie Olando Kepurės žmonės traukia bet kokiu metų laiku. Prieš šešetą metų buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė, bet smalsuoliams šito negana. Dauguma jų mėgsta pasivaikščioti pačiu skardžio pakraščiu – tuomet atsiveria išju...
Įvykiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais. Knygelės „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ kūrybą inicijavo Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Prie knygelės atsiradimo prisidėjo socialinio ir emocinio vaikų ugdymo specialistas Linas Slušnys ir iliustratorė Eidvile Viktorija Buožyte. Knygelė nemokama ir elektroninė – ją parsisiųsti galima iš EPA inte...
Įvykiai
Lietuva yra antroje vietoje pagal išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams Europos Sąjungoje – tam skiriame beveik 21 proc. namų ūkio biudžeto. Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, šis skaičius galėtų būti mažesnis, jeigu pakeistume tam tikrus savo apsipirkimo įpročius, vienas iš jų – savaitės valgiaraščio planavimas. Kiek kartų per savaitę turime eiti į parduotuvę? Nors lietuviai maistui išleidžia penktadalį savo biudžeto, m...