Švedas papasakojo, kaip veikia asmeninės „Sodros“ sąskaitos: viskas kaip ant delno

Edwardas Palmeris© DELFI / Andrius Ufartas

Edgaras Savickas

Vienas pagrindinių virtualiųjų sąskaitų pensijų sistemos privalumų yra tai, kad gyventojams labai lengva suprasti, kokios įtakos jų pajamoms senatvėje turi per visą gyvenimą priimami sprendimai, sako Upsalos darbo studijų centro profesorius Edwardas Palmeris.

Interviu DELFI jis papasakojo, kokį vaidmenį Švedijos pensijų sistemoje turi privatūs fondai ir kokia informacija kaupimo dalyviams pateikiama jų asmeninėse „Mano pensija“ paskyrose.

E. Palmeris yra bendradarbiavęs su daugelio šalių vyriausybėms, jas konsultavo dėl nacionalinių pensijų sistemų kūrimo ir reformų, pagalbinių finansų rinkų, valdžios institucijų kūrimo. Nuo 1990 metų pradžios konsultuoja Pasaulio banką, Jungtinių Tautų vystymo programą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos Komisiją, kitas tarptautines organizacijas.

– Dalyvavimas vadinamojoje antrojoje pakopoje Švedijoje yra privalomas. Surinktos gyventojų įmokos padalinamos tarp pirmosios (valstybės pensijos) ir antrosios pakopų. Visas administravimas yra viešojo sektoriaus rankose, tačiau investicijas vykdo privatusis. Galima sakyti, kad viešasis sektorius atsakingas už kliringą.

Beje, Švedija yra vienintelė valstybė pasaulyje (ir dažnai dėl to kritikuojama), kuri leidžia viso pasaulio fondams dalyvauti gyventojų pinigų investavime. Iš vartotojo perspektyvos tai atrodo taip: įsijungi kompiuterį ir prisijungi prie „Mano pensija“ paskyros – ten vienu metu galima turėti iki penkių skirtingų fondų, kuriuos pasirenki savarankiškai. Jei nenori to daryti, galima turėti tik numatytąjį fondą.

Iš viso yra apie 800 fondų, iš kurių gali rinktis, ir prie kiekvieno jų pateikiama informaciją apie jų istorinius rezultatus, rizikos lygį, strategiją, investicijų apžvalgą ir t.t. Taigi, gali matyti, kuo kiekvienas fondas užsiima.

Edwardas Palmeris© DELFI / Andrius Ufartas

– Skamba rizikingai, ar tikrai kiekvienas švedas turi pakankamai žinių, kad galėtų priimti tokius sprendimus?

– Vienas geriausių fondų yra nustatytasis ir tada gyventojui pačiam nereikia nieko rinktis. Šis fondas rodo geresnius rezultatus, nei bendras individualių sprendimų rodiklis, pastaruoju metu rodė 6,5 proc. grąžą.

Kai atsižvelgi į vidutinį darbuotojų amžių Švedijoje (Lietuvoje turbūt yra panašiai), t.y. maždaug 40 metų, tada žinoti tereikia tai, kad senstant ir artėjant prie 65 metų amžiaus, reikia būti atsargesniam su savo investicijomis.

– Sakėte, kad dalyvavimas antrojoje pakopoje Švedijoje yra privalomas. Ar yra galimybė to atsisakyti?

– Ne.

– Nuo 2019 metų Lietuvoje toks dalyvavimas taip pat bus privalomas, bet su galimybe atsisakyti. Ką manote apie tai?

– Manau, kad gyventojams dalyvauti privačiame kaupime yra naudinga. Pirmoje pakopoje turėtum turėti pakankamai saugią pensiją, o tada dar yra galimybė gauti geresnę grąžą antrojoje pakopoje. Tačiau sistema turi būti sukurta taip, kad ta gera grąža būtų įmanoma. Daug Rytų ir Centrinės Europos šalių turi per daug teisinių apribojimų, kurie neleidžia fondams pasiekti tų gerų rezultatų.

Juk iš privačių fondų tikimasi geresnių investicinių rezultatų, nei iš pirmosios pakopos santaupų, kurios tiesiog yra indeksuojamos pagal bendrą ekonomikos augimą.

– Ar minėtoje „Mano pensija“ paskyroje matote, kiek esate sukaupęs pirmojoje pakopoje, kiek – antrojoje?

– Taip, galiu matyti savo finansinį statusą – kaip sekasi mano pasirinktiems penkiems fondams, kiek pinigų turiu juose. Galiu patikrinti, kokia kiekvieno iš fondų vertė, kokia buvo anksčiau, tada spręsti dėl tolimesnio dalyvavimo jame ir t.t. Žinoma, galiu matyti, kiek esu sukaupęs pirmojoje pakopoje, galiu pasiskaičiuoti, kokia bus mano bendra pensija iš pirmosios ir antrosios pakopos lėšų. Beje, dar gali prisidėti ir profesinės pensijos lėšos, apie kurias dar nekalbėjome. Jos Švedijoje labai svarbios.

Paskyroje dar yra galimybė atsižvelgti į potencialius darbo užmokesčio padidėjimus, pavyzdžiui, po 2 proc. kasmet. Tarkim, jei svarstai apie darbo vietos keitimą, gali pamatyti, kokios įtakos tai turėtų pensijos dydžiui. Jei galvoji apie studijas arba ilgalaikę išvyką į užsienį, kurios metu nedalyvausi pensijų sistemoje, nes dirbsi, pavyzdžiui, Londone, tai irgi gali atsispindėti projekcijose.

– Kaip Švedijoje veikia anuitetai? Nuo kitų metų Lietuvoje „Sodra“ taps vienintele jų teikėja.

– Švedijoje taip yra jau dabar. Iki šiol valstybės rinkosi kelią, kai tam tikrą amžiaus ribą (tarkim 65 metus) pasiekusiam asmeniui reikėdavo kreiptis dėl anuiteto ir nustačius tikėtiną vidutinę gyvenimo trukmę, jis buvo pradedamas mokėti. Manau, geriausia, kai šį apskaičiavimą atlieka viena institucija.

Žinoma, yra alternatyva, kad įmokų ir išmokų fazės nebūtų atskiriamos. Tada išmokos priklausytų ne nuo tikėtinos gyvenimo trukmės, bet nuo fondo grąžos. Tokio kelio privalumas toks, kad fondai paskirsto jau gautą grąžą ir jiems nereikia spėlioti, kokia bus tikėtina gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė.

DELFI

Švedas papasakojo kaip veikia asmeninės Sodros sąskaitos
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...