Palanga gali didžiuotis: bėgikas Mantas Semčenko – tarp pajėgiausių pasaulio sporto meistrų

Pergalė: pasaulio lengvosios atletikos meistrų čempionato vyrų 100 metrų bėgimo rungties stipriausiųjų aštuntukas. Finaliniame bėgime, be palangiškio, startavo trys amerikiečiai, du britai, po vieną Italijos ir Izraelio atstovą. Sportmedia nuotr

Tamara Zaiceva

Savaitės pradžioje palangiškis Mantas Semčenko namo parsivežė itin džiugią žinią – Pasaulio lengvosios atletikos meistrų čempionate savo rungtyje jis pateko į finalą ir dabar gali didžiuotis esąs stipriausiųjų planetoje aštuntuke. „Man svarbiausia buvo sudalyvauti čempionate. Žinoma, kaip ir kiekvienas sportininkas svajojau apie gerą rezultatą, tikrai norėjau sudalyvauti bent pusfinalyje, bet būti tarp aštuonių pajėgiausių man ir pačiam yra labai maloni žinia“, - jau grįžęs pasakojo Mantas.

„Važiuodamas į Malagą galvojau, kad tikrai norėčiau patekti į pusfinalį, tuomet manyčiau, jog pasiektas neblogas rezultatas. Į pusfinalį patekau tryliktas, tuomet jau užsibrėžiau siekti finalo“, - pasakojo M.Semčenko (kairėje). Sportmedia nuotr.

Varžėsi itin stiprūs atletai

Nors mes jau žinojome apie itin sėkmingus palangiškio sportininko ir trenerio M.Semčenko startus Pasaulio lengvosios atletikos meistrų čempionate Ispanijos Malagoje ir jau planavome susisiekti su bėgiku, mus aplenkė ir maloniai nustebino redakcijoje pasirodęs Manto pirmasis treneris Stanisovas Kašinskas. „Mūsų Mantas – stipriausiųjų aštuntuke!“, - buvęs Senosios gimnazijos fizinio lavinimo mokytojas džiaugėsi taip užkrečiamai, kad ir redakcijoje norėjosi pripūsti begalę spalvotų balionų bei iškabinti plakatą su sveikinimo žodžiais.

Pasaulio čempionatas garsiajame Ispanijos kurorte bei uoste oficialiai atidarytas rugsėjo 3 - osios vakarą, o jo uždarymas numatytas po keliolikos sportinių kovų įvairiose rungtyse dienų rytoj, rugsėjo 16 d. Atletai varžėsi šiai sporto šakai būdingose rungtyse, visi buvo suskirstyti į keletą amžiaus grupių nuo 35 metų. Mantas rungėsi 100 metrų sprinto bėgime jauniausioje čempionato amžiaus dalyvių grupėje – nuo 35 iki 40 metų.

„Dauguma čempionate dalyvavę atletai yra buvę profesionalūs sportininkai, dabar jie sportuoja, nemažai iš jų dirba treneriais. Mano amžiaus grupės sportininkai jau nebepretenduoja dalyvauti olimpiadose, bet visi aktyviai sportuoja, varžosi ir komerciniuose turnyruose. Malagoje susirinko tikrai stiprūs lengvosios atletikos atstovai iš viso pasaulio, pasiekę labai aukštų rezultatų. Pavyzdžiui, mano rungtyje dalyvavo bėgikas iš Kenijos, kurio prieš tai šį sezoną pasiektas rezultatas buvo 10,20 sek., jis būtų tikrai patekęs į olimpiados stipriausiųjų dešimtuką“, - pasakojo Mantas. Priminsime, jog 2016 metais Rio de Žaneiro olimpiadoje lengvosios atletikos rungtyje – vyrų 100 metrų bėgime – triumfavo tuomet 29-erių metų jamaikietis Usainas Boltas, finišavęs per 9,81 sek.

Dvi intensyvios startų dienos

M.Semčenko konkurentais buvo 80 sprinterių iš viso pasaulio – Kenijos, Trinidado ir Tobago, JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kitų šalių.

„Prieš startus Malagoje išstudijavau visus savo varžovus, jų rezultatus. Prognozavau, kad kai kurie iš jų tikrai pasiek finalą ir laimės. Teko su jais bėgti ir parengiamuosiuose startuose, ir pusfinalyje, tačiau ten mano iš anksto išskirtiems favoritams kažkas nepasisekė ar nepavyko, jie nepasiekė gerų laikų. 100 metrų bėgimas – tai tokia rungtis, kur viskas greitai, viskas staigiai, kokia nors maža klaidelė – ir jau pralaimėjai. Čia viskas skaičiuojama ne sekundėmis, o dešimtosiomis ar net šimtosiomis jų dalimis“, - apie sprinto subtilybes kalbėjo Mantas.

Malagoje 100 metrų distanciją Mantui teko įveikti ne vieną ir ne du kartus. Sportmedia nuotr.

Sprinto bėgikai, kaip ir įprasta čempionatams, turėjo įveikti tris etapus: parengiamieji bėgimai, kur dalyvavo visi 80 sportininkų, suskirstytų į grupes po aštuonis dalyvius. Greičiausiai nubėgę 16 sprinterių pateko į pusfinalį, jame po dviejų bėgimų į finalą prasiveržė aštuonetas stipriausiųjų. Nugalėtojai buvo išaiškinti per dvi dienas. „Parengiamieji bėgimai prasidėjo pusę dešimt vakaro, o jau kitą dieną prieš vidurdienį – pusfinalis, vakare 21 val. – finalas“, - apie sparčius varžybų tempus pasakojo sprinteris.

M.Semčenko čempionate buvo užregistruotas 4506 – uoju numeriu. Asmeninio archyvo nuotr.

„Važiuodamas į Malagą galvojau, kad tikrai norėčiau patekti į pusfinalį, tuomet manyčiau, kad pasiektas neblogas rezultatas. Į pusfinalį patekau tryliktas, tuomet jau užsibrėžiau siekti finalo. Čia nugalėtojas distanciją įveikė per 10,78 sek., nors pusfinalyje jo rezultatas buvo geresnis. Pusfinalyje daug kas parodė geresnius rezultatus, nes vakare, pasiekę finalą, jau buvome pavargę, sulėtėjo tempai“, - kalbėjo pašnekovas. Manto rezultatas parengiamuosiuose bėgimuose buvo 11,20 sek., pusfinalyje – 11,11 sek., o finale – 11,33 sek. Finaliniame bėgime, be palangiškio, startavo trys amerikiečiai, du britai, po vieną Italijos ir Izraelio atstovą. Oro temperatūra varžybų dienomis Malagoje siekė 30 ir daugiau laipsnių karščio, vyravo gan stiprokas pajūrio vėjas, o tai reiškia, kad sportininkai patiria ir papildomų sunkumų. „Dėl to ir rezultatai nėra tokie labai aukšti, nes visąlaik bėgome prieš vėją“, - sakė bėgikas.

Vyko savo lėšomis

Čempionate savo amžiaus grupėje vyrų 100 metrų bėgime pelnęs aštuntąją vietą ir patekęs į aštuonetą pačių pajėgiausių pasaulyje, M.Semčenko neslepia, jog šis pasiekimas yra tikrai džiuginantis. Paklaustas, o kas buvo sunkiausia, bėgikas teigė, jog labai vargino laukimas. „Labai ilgos tos varžybos. Patenki į specialią patalpą, kur registruojiesi ir nebegali niekur išeiti. Tuomet tame kambaryje sėdi ir lauki savo starto. Kai kurie praėjo ir dopingo kontrolę. Prie tokių varžybų reikia priprasti, tai labai didelis renginys, labai daug dalyvių, daug rungčių“, - įspūdžiais dalijosi palangiškis.

Sprinteris į Ispaniją važiavo su žmona Monika ir vienerių metų sūneliu. Asmeninio archyvo nuotr.

Mantas pasaulio čempionatui rengėsi ir ten vyko savo lėšomis, pats mokėjo ir už viešbutį. Galbūt kažkiek išlaidų kompensuos Lietuvos lengvosios atletikos federacija, bet tai kol kas nėra galutinai patvirtinta. Tiesa, pastaroji pasirūpino čempionatui būtina nacionaline sportininkų apranga. Malagoje pasaulio čempionato dalyviams buvo garantuotas nemokamas maitinimas bei galimybė nemokamai važiuoti viešuoju transportu. „Taip, dalyvavimas tokiose varžybose nemažai kainuoja, bet aš kažkaip susitaikiau su tuo, nes juk nieko čia nepakeisi. Man patinka dalyvauti varžybose, patinka sportuoti, siekti rezultatų. Lietuvoje važytis nėra brangu, bet tokie čempionatai, žinoma, jau nemažai kainuoja. Su šeima gyvenome taupiau, vis po truputį atsidėdavau“, - atviravo sportininkas nėmaž neaimanuodamas. Jis džiaugėsi, kad Palangos sporto centras naudotis stadionu leidžia nemokamai, be mokesčio treniruotis įsileidžia ir Klaipėdos maniežas.

Kai kurių valstybių komandos į pasaulio čempionatą atvyko su savo treneriais, gydytojais, psichologais, masažuotojais. Palangiškis sprinteris į Ispaniją važiavo su žmona Monika ir vienerių metų sūneliu. Šeima ir tapo didžiausiais bėgiko pagalbininkais. „Mes jau pripratę, kad visose varžybose startuojame be, pavyzdžiui, masažuotojų pagalbos, viską darome patys, todėl ir rezultatai taip skiriasi“, - kalbėjo Mantas. Beje, apšilimo bėgimus sportininkai rengė po stadionu specialiai įrengtose požemio patalpose.

Lietuvos sportininkų delegaciją sudarė 20 atletų, daugiausia buvo metikų, keli daugiakovininkai, vyrų 100 metrų bėgime palangiškis buvo vienintelis Lietuvos atstovas.

„Reikia padaryti, ir darai“

Pajuokavus, ar verta skristi į „pasaulio kraštą“ vien tam, kad nubėgtum 100 metrų, Mantas taip pat šypsojosi: „Bėgioti sprinto distancijas pradėjau dar mokykloje, kitko nemoku bėgti“.

„Šimtas metrų stadione vasarą – man truputį per ilga distancija. Žiemą Varšuvoje vyks pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas, būtinai noriu ten nuvažiuoti ir dalyvauti 60 metrų bėgimo rungtyje“, - apie savo planus kalbėjo sportininkas.

Palangos sporto bei Klaipėdos teniso klubuose treneriu dirbantis Mantas pasakojo, jog pasirengti bet kokioms varžyboms nepakanka mėnesio, jis treniruojasi nuolatos be pertraukų. „Nuo dvylikos metų pradėjau treniruotis pas anuomet fizinio lavinimo mokytoją Stanislovą Kašinską, štai jau daugiau kaip dvidešimt metų bėgioju. Treneris atvedė mane į šį sportą, viską parodė, išmokė ir dabar dar galiu su juo pasitarti. Pastaruosius pusę metų visą dėmesį sutelkiau į pasirengimą pasaulio čempionatui Malagoje, bėgiojau ir pajūriais, ir bėgimo takais miškuose, labai gerai, kad Palanga turi „Labryčio“ taką, Birutės kalną su ten įrengtais mediniais laiptukais. Palanga bėgikams treniruotis turi tikrai labai geras sąlygas. O paskutiniuoju laiku daugiausiai dirbau Sporto centro stadione“, - teigė pašnekovas. S.Kašinskas pridūrė: „Tai tikras bėgimo fanatikas. Teisingai nubėgti tokią distanciją tai yra menas“.

Bėgikas nuo dvylikos metų pradėjo treniruotis pas anuomet fizinio lavinimo mokytoją Stanislovą Kašinską. „V.P.“ nuotr.

Paklaustas, kaip atšventė pastarąjį puikų pasiekimą, Mantas teigė, jog kažkokio šventimo ir nebuvo. Keletą dienų po čempionato su šeima dar pailsėjo Malagoje. „Ir mano šeima, ir mama, ir mano treneris labai džiaugiasi pasiektu rezultatu, jie žino, kiek jėgų reikėjo, kiek visokių skausmų atkentėta. Tai tiesiog toks sportas, reikia padaryti ir darai, jei nori dalyvauti varžybose“, - kalbėjo sportininkas.

Lietuvos lengvosios atletikos sporto meistro kvalifikacinį laipsnį turintis Mantas yra pasiekęs nemažai pergalių: prieš penkerius metus jis tapo 60 metrų bėgimo uždarose patalpose Lietuvos vicečempionas, prieš dešimt metų toje pačioje rungtyje pelnė šalies čempiono titulą, yra ir tarp Baltijos šalių čempionatų nugalėtojų. Tai tik keli iš daugybės titulų.

Čempionate – per 8 tūkstančius lengvaatlečių

Nuo rugsėjo 4 d. Pasaulio lengvosios atletikos meistrų čempionate varžėsi sportininkai iš 101 šalies. Kaip pažymima oficialiame čempionato rengėjų pranešime spaudai, tokio didelio atstovavimo šių varžybų istorijoje dar niekada nėra buvę.

Iš viso dalyvauti įvairiose rungtyse užsiregistravo 8187 sportininkai. Skaitlingiausia buvo Ispanijos komanda - 1789 dalyviai, sulaukta 703 britų, 612 vokiečių, 445 JAV, 34 Ukrainos lengvaatlečių.

Atidarymo ceremonijoje buvo oficialiai pakelta Pasaulio lengvosios atletikos meistrų čempionato vėliava, prisiekė teisėjai ir sportininkai.

Sekmadienį, rugsėjo 16 d., uždarymo ceremonija, kaip ir daugelis startų, vyks „Ciudad de Málaga“ stadione. Čempionato vėliava bus nuleista ir perduota Toronto (Kanada) atstovams, kurie pasaulio lengvosios atletikos meistrus varžytis sukvies jau 2020 metais.

Į Pasaulio čempionato grafiką buvo įtrauktas ir rugsėjo 7 – osios vakarą stadione „Ciudad de Málaga“ surengtas visų dalyvių vakarėlis, kuriame tūkstančiai sportininkų galėjo patirti tikrą lengvosios atletikos vienybės dvasią. 

Stadiono „Ciudad de Málaga“ tribūnos talpina beveik 11 tūkstančių žiūrovų. Jis statytas dviem etapais: darbai pradėti 2003  metais, o užbaigti 2009 metais. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant, kad jau po pirmojo darbų etapo, kuris tęsėsi dvejus metus, tam tikroje stadiono dalyje  galėtų vykti varžybos. Viso komplekso statybos tuomet kainavo 14 mln. eurų.

Kai kurios Pasaulio lengvosios atletikos meistrų čempionato varžybos vyko ir netoli  Malagos miesto įsikūrusiame Torremolinos kurorte.  Iš viso sportininkai varžėsi net trijuose stadionuose.

Turistams ir sportininkams patrauklus regionas

Malaga – tai uostamiestis, įsikūręs pietų Ispanijoje, netoli Gibraltaro. Šis miestas yra vienas iš pagrindinių Kosta del Solio regione, turintis daugiau kaip 600 tūkst. gyventojų.  Malaga ir jos apylinkės – viena svarbiausių ir populiariausių šalies turistinių zonų. Tai, jog miestas buvo plečiamas kaip uostas ir prekybos centras, padarė įtaką ir jo architektūrai – čia mažai pilių, dvarų.  Pasenę pastatai būdavo griaunami, o jų vietoje statomi nauji ir praktiškesni, taip miestas tapo modernus ir pritraukiantis dažną turistą.

Netoli  Malagos įsikūręs Torremolinos kurortas, nuo jo prasideda Kosta del Solio pakrantė. Senovėje tai buvo nedidelis žvejų miestelis, kurio pavadinimas išvertus reikštų – „malūnai ir sargybos bokštai“. Tai vienas iš seniausių kurortų šioje pakrantėje, todėl dažnas turistas atkeliauja čia ne tik pasigrožėti žvejų miesteliu, bet ir jaunatviškai praleisti laiko, mat šis miestelis itin mėgiamas tarp jaunimo, čia daugybė barų, diskotekų, naktinių klubų. Šiame kurorte taip pat itin gausu parkų, veikia Pablo Picasso kultūros centras.

bėgikas Mantas Semčenko pasaulio sporto meistras
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...