Neįtikėtina: vienas senovės egiptiečių medicinos testas, kuris veikia ir šiandien

Šiame 3500 metų senumo papiruse papiruse aptariami įvairūs akių ligų gydymai. Kopenhagos universiteto nuotr.

Prieš 3500 metų moterys, norėdamos sužinoti ar laukiasi, darydavo tą patį, ką ir dabar: paimdavo šlapimo mėginį ir kantriai laukdavo cheminės reakcijos.

Pasak Kopenhagos universiteto tyrėjo, 1500 – 1300 metais prieš mūsų erą datuojamas papirusas moko moteris nusišlapinti į du maišelius: vieną su miežių, kitą – su emerio sėklomis (emeris – viena iš kviečių rūšių, auginta senovės Egipte).

„Jei sėklos sudygs, moteris pagimdys. Jei sudygs miežiai, bus berniukas. Jei sudygs emeris, bus mergaitė. Jei grūdai nesudygs, moteris negimdys“, – rašoma papiruse, išlikusiame nuo Naujosios Karalystės laikų (1500-1300 pr.m.e.).

Tokia nėštumo prognozė, pirmąkart danų egiptologo išversta 1939 m., yra tik vienas iš daugelio senovės Egipto papirusų kolekcijos pavyzdžių, priklausančių Kopenhagos universitetui ir įsigyto už lėšas, skirtas Carlsbergo fondo. Iš 1400 papirusų nedidelė dalis buvo medicininiai tekstai, kurių didžioji dalis taip ir nebuvo išversta.

„Dirbame su turiniu, kuris yra neįtikėtinai retas, – sako egiptologas Kimas Ryholtas, kuris yra ir Carslbergo papirusų kolekcijos vadovas, o taip pat dalyvauja tarptautiniame bendradarbiavime verčiant tekstus. – Turime mažiau nei tuziną gerai išsilaikiusių senovės Egipto medicinos papirusų… kiekviena naujiena įneš naujos ir svarbios šviesos“.

Neįprasti receptai

Vertimas yra ilgai trunkantis darbas. „Tekstai yra pažeisti, be to, jie surašyti senoviniu raštu, kurį gali perskaityti vos keli žmonės, o terminologija yra nepaprastai sudėtinga“, – teigia K.Ryholtas.

Kviečių ir miežių testas jau buvo žinomas ir anksčiau – iš panašaus senumo papiruso, dabar saugomo Egipto muziejuje Berlyne. Tačiau nuo 2017 m. rugsėjo prasidėjęs tyrimas pateikė ir naujų atradimų.

Pavyzdžiui, iki šiol dauguma egiptologų manė, kad šios civilizacijos gyventojai nežinojo apie inkstų egzistavimą, bet viename iš išverstų medicininių tekstų kalbama apie šį organą – kas įrodo, kad senovės egiptiečių anatominės žinios buvo daug geresnės, nei manyta iki šiol.

Kitame papiruse aptariami įvairūs akių ligų gydymai – tokių, kaip trichiazės (netaisyklingo blakstienų augimo, dažniausiai į akies obuolio pusę). Papiruse patariama sumaišyti driežo, buliaus, asilės ir ožkos kraujo, ir lašinti mišinį į akį.

Tekstus tyrinėjanti doktorantė Sofie Schiødt mano, kad tam tikri standartizuoti medicininių tekstų ir patarimų rinkiniai su testų ir gydymų aprašymais buvo naudojami visame senoviniame Egipte. Tačiau ji įspėja, kad dokumentų yra per mažai, kad galima būtų daryti galutines išvadas.

Žinių perdavimas

Bet vienas dalykas yra tikras: nėštumo tikrinimo metodas buvo naudojamas ilgai. „Aptinkame tą patį testą ir graikų bei romėnų medicinoje, taip pat ir viduramžiškoje Vidurinių rytų medicinoje, o taip pat ir europietiškoje medicinos tradicijoje“, – sako S.Schiødt. Vėliausias tokio grūdų metodo paminėjimas aptinkamas 1699 m. vokiečių folkloro knygoje.

Senovės pasaulyje Egipto medicina buvo labai gerbiama, ir tų laikų metodus dažnai perimdavo ir kitos kultūros, aiškina Oksfordo universiteto egiptologas Andreas Winkleris.

„Senovės keliautojai, keliavę po andainykštį Egiptą, labai stebėdavosi tuo, kad egzistuoja konkrečiose srityse besispecializuojantys gydytojai – ir jų žinios buvo garbinamos, – teigia mokslininkas. – Ir kaip rodo nėštumo testas, akivaizdu kad tam tikros technikos atrado kelius toli už Nilo krantų“.

Mokslinis tikslumas

Toks nėštumo tikrinimo metodas ne tik išlaikė bandymus laiku, bet ir turi šiokį tokį mokslinį pagrindimą. Pasak straipsnio, 1963 m. publikuoto žurnale „Medical History“, tyrėjai išbandė teoriją ir atrado, kad 70 proc. Atvejų nėščios moters šlapimas iš tiesų sudaigindavo grūdus. Tačiau lyties nuspėjimo testas vis dėlto nepasiteisina.

Šiuolaikiniai mokslininkai testo tikslumą sieja su dideliais estrogeno kiekiais nėščiosios šlapime, kuris ir stimuliuoja miežių ir kviečių dygimą.

Taigi, ar senovės Egipto mokslininkai žinojo apie hormoną šlapime?

„Ne, – sako S.Schiødt. – jokia idėja apie hormonų egzistavimą visiškai neįmanoma.“ Mokslininkė mano, kad testas greičiausiai buvo atrastas bandymų ir klaidų būdu.

Kiti nėštumo testai senovės Egipto papirusuose yra dar mažiau patikimi. Pavyzdžiui, A.Winklerio minimas svogūno testas, siūlantis įstatyti svogūną į makštį, ir jei kitą dieną jai iš burnos sklis svogūno kvapas, tai reikš, kad moteris yra nėščia.

„Remiantis šiuolaikine racionalia ir moksline medicina, sunku paaiškinti tai, ką jie darė“, – teigia S.Schiødt.

Senovės Egipto medicina buvo apsupta religinėmis ir mitologinėmis istorijomis, o farmaceutinėmis priemonėmis buvo siekiama iš kūno išvaryti dvasias ir demonus, aiškina mokslininkė. Taigi, nors senovės egiptiečiai ir atpažindavo ligas panašiai, kaip šiais laikais darome ir mes, jų gydymo būdai yra nesulyginami.

Parengta pagal CNN.

lrytas.lt

MEDICINA NĖŠTUMAS NĖŠTUMO TESTAS SENOVĖS EGIPTAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...