User views view_news rubric_id news_rubric_id 5

Prasidėjus rudeniui palangiškiai iš miškų parsiveža ir pintines grybų, ir puikią nuotaiką

Popiet į miškus nukakę du Vaitkai – jaunesnis ir vyresnis – grybavo vos keturias valandas, bet laimikiu liko patenkinti. „V.P.“ nuotr.

Pasidėjus rudeniui palangiškiams įprastą poilsio maršrutą prie jūros keičia kryptis į aplinkinius miškingus plotus. Priekopės pušynai, Monciškių, Šventosios, Darbėnų ar gretimos Latvijos miškai – čia kurorto gyventojai leidžia laisvas nuo darbo valandas ieškodami natūraliai užaugusių rudens gėrybių – grybų.

Tėvadienis miške

„Šiandien nusprendžiau pasinaudoti galimybe turėti laisvą dieną ir pabūti su vaikais“, - „Vakarinei Palangai“ pirmadienį sakė Palangos vadovas Šarūnas Vaitkus, pastaruosius keletą mėnesių dirbęs praktiškai be išeiginių. Štai ir šį savaitgalį jis rūpinosi, jog sklandžiai vyktų roko operos „Eglė“ spektaklis Koncertų salėje bei priiminėjo į kurortą atvykusius Premjerą Saulių Skvernelį bei ministrus.

Popiet į miškus nukakę du Vaitkai – jaunesnis ir vyresnis – grybavo vos keturias valandas, bet laimikiu liko patenkinti. „V.P.“ nuotr.

Užtat pastarąjį pirmadienį kurorto meras nusprendė skirti vaikams ir grybams. „Laukiu, kol Domantas grįš iš mokyklos, ir važiuosime ieškoti baravykų“, -„Vakarinei Palangai“ pasakojo meras.

Popiet į miškus nukakę du Vaitkai – jaunesnis ir vyresnis – grybavo vos keturias valandas, bet laimikiu liko patenkinti. Kiek ir ko pavyko aptikti aplinkiniuose Šventosios bei gretimuose Latvijos žaliuosiuose plotuose, Š.Vaitkus preciziškai tiksliai, lyg vaistinėje, neskaičiavo, bet prasitarė, kad baravykų buvo 80 procentų, 5 procentai raudonikių, o kiti – šilbaravykiai. Kadangi krepšiai pilni, darbo juos valant, tikrai turėjo būti nemažai. Pasiteiravus, ar pareigą sutvarkyti miško gėrybes teks žmonai Vilmai, meras teigė, jog tai darysianti visa šeima, darbuosis net ir pagrandukė Ievutė.

„Baravykus šaldysime, o kitus grybus virsime ir kepsime“, - apie būsimus valgius kalbėjo pirmadienį grybautoju tapęs kurorto vadovas.

Paprašytas papasakoti apie grybingąsias vietas, Š.Vaitkus teigė, kad išskirtinių plotų, kur grybus galima būtų kibirais rinkti, nežinąs, tad ir „paslapčių“ atskleisti neturįs. “Kaip ir visi – einame, ieškome ir kažką randame“, - šypsojosi pašnekovas.

Svarbiausia – gera nuotaika

A.Piličiuk, pastvėrusi nuotaikingą pintą krepšelį, įsiamžino miške prie eglaitės. Tikėtina, po kurio laiko pintinukė jau nebebuvo tuščia. Facebook nuotr.

Pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose nemažai palangiškių dalijasi savo laimikių ar tiesiog puikiai praleisto laisvalaikio nuotraukomis. Štai Aurelija Piličiuk, pastvėrusi nuotaikingą pintą krepšelį, įsiamžino miške prie eglaitės. Tikėtina, po kurio laiko pintinukė jau nebebuvo tuščia. Tačiau, sprendžiant iš nuotraukos, Aurelijai tądien svarbiausia buvo puiki nuotaika, kurią padiktuoja saulės kupini gražuoliai pajūrio miškai.

Žaneta Blochina savo įspūdžius išdėstė trumpai, bet labai konkrečiai: „Buvo grybai, o dabar ikrai“. Ir pridėjo dvi nuotraukas, vienoje – voveruškų kupinas kibiras, o kitoje – pastarosios miško gėrybės jau stiklainiuose.

Ž.Blochina savo įspūdžius išdėstė trumpai, bet labai konkrečiai: „Buvo grybai, o dabar ikrai“. Facebook nuotr.

Renata Kavaliauskienė pasidalijo nuotrauka, kurioje – gėrybės, aptiktos Šventosios miškuose.

R.Kavaliauskienė pasidalijo nuotrauka, kurioje – gėrybės, aptiktos Šventosios miškuose. Facebook nuotr.

Kad grybai nepakenktų

Valgomieji grybai - skanus, naudingas ir sveikas maisto produktas (nors ir sunkiai virškinamas), tačiau grybavimas - pavojingas užsiėmimas, ir ne tik žmonėms, prastai pažįstantiems grybus.

Net ir patyrusių grybautojų miškuose, krūmynuose ar pievose tyko apgavikės žalsvosios ir pilkšvosios musmirės, puokštinės kelmabudės, eglinės kūgiabudės bei kiti "simuliantai", apsimetę valgomais grybais - ūmėdėmis, kelmiukėmis, žaliuokėmis ir t. t. Dažnas grybautojas, save laikantis profesionalu, apsirinka ir atsiduria ligoninėje.

Lietuvoje auga apie 40 rūšių grybų, kurie nuodingi žali. Apie 20 rūšių gali sukelti apsinuodijimą net ir termiškai apdoroti - jeigu, pavyzdžiui, buvo seni, palaikyti ilgiau nei 10 valandų, nešvariai nuplauti, per trumpai virinti ir pan.

Kad nepakenktumėte savo sveikatai, laikykitės keleto labai paprastų, tačiau gyvybiškai svarbių taisyklių:

  • Rinkite tik labai gerai žinomas rūšis, dėl kurių neabejojate. Jei bent mažumėlę suabejojote - palikite ramybėje. (Nuspirti irgi nereikia.)
  • Nerinkite grybų po šalnų, nes bus prikaupę nuodingų medžiagų.
  • Geriau rinkite tik jaunus grybus - jie vertingesni, sveikesni.
  •  Nepirkite grybų iš nepažįstamų, nepatikimų žmonių, nes nežinote, kur, kokie ir kada jie buvo surinkti.
  •  Patiekalus iš grybų suvalgykite tą pačią dieną. Jų nešildykite pakartotinai.
  •  Nelaikykite šviežių grybų neapdorotų ilgiau nei 10 val. Jei manote, kad nespėsite apdoroti per tiek laiko - tuomet plonu sluoksniu paskleiskite gerai vėdinamoje, vėsioje patalpoje, kad džiūtų. Po to galite baigti džiovinti specialioje džiovyklėlėje arba orkaitėje.
  • Apdorotus (sūdytus, marinuotus) grybus laikykite stikliniuose ar emaliuotuose induose. Metaliniuose ir cinkuotuose laikyti netinka: juose randasi nuodingų medžiagų.
  • Grybai yra sunkiai virškinami. Jeigu sergate virškinamojo trakto, kasos ligomis, jų nevalgykite. Pasitarkite su gydytoju, ar galite skanauti saikingai.
  • Mažiems vaikams (iki 5-8 metų) ir seniems žmonėms grybų geriau nesiūlykite.

Ar visus grybus būtina virti?

Yra įvairių nuomonių, kiek laiko reikia virti grybus. Vieni sako - 15 minučių, kiti - dvi valandas... Girdėjau, kad kai kuriuos grybus galima valgyt žalius. Kaip iš tikrųjų?

Pirmiausiai valgomus grybus reikia nuvalyti peiliu. Kazlėkus, ūmėdes ir kitus, kurių odelė lupasi, - nulupti. Tada nuplauti ir virti nuo 10 iki 30 min. - priklausomai nuo rūšies.

Nebūtina virti baravykų, voveraičių - juos galima tik pakepti (apie 30 min.) riebaluose, kol išgaruos vanduo.

Būtinai virkite bobausius, pūkuotes, grūzdus, paliepes, geltonuosius ir juoduosius pievagrybius, piktąsias ūmėdes, nes jie žali yra nuodingi. Šie grybai ir yra paprastai verdami netgi po du kartus (išverdama, nupilamas vanduo ir vėl verdama). Pavirę vėl nuplaukite.

Atminkite: jei tarp jūsų surinktų grybų įsimaišys kokia žalsvoji musmirė, ar virsite 5 valandas, ar dar ilgiau, - tai nepadės. Ji mirtinai nuodinga. Todėl pirmiausiai perskaitykite straipsnio skirsnį "Kad grybai nepakenktų".

Kur ieškoti baravykų ir voveraičių?

Kur Lietuvoje auga vertingiausi grybai baravykai ir voveraitės? Kur jų galima rasti daugiausiai?

Lietuvoje žinoma apie 7 tūkstančius grybų, per 1 200 rūšių kepurėtųjų, valgomųjų - apie 300 rūšių, vertingų - apie 100, voveraičių - 7 rūšys, baravykų - 14 rūšių. Pastarieji labiausiai mėgstami, vertinami ir "medžiojami", tačiau ne visi yra valgomi, pavyzdžiui, gražiakotis ir kartusis - pernelyg kartūs, o šėtoninis baravykas - nuodingas. Paprastasis trimitėlis (voveraičių rūšis) Lietuvoje beveik nevalgomas (nors labai mėgstamas kitose Šiaurės šalyse) - mūsų šeimininkės juos paprastai išdžiovina, sumala ir kaip prieskonį deda į patiekalus. Beje, virti trimitėlius reikia ilgiau nei kitų rūšių voveraites.

Žemėlapių, kur kokie grybai dera, neegzistuoja. Baravykų daugiausiai randama rugpjūtį-rugsėjį po pušimis, eglėmis, beržais ir ąžuolais. Voveraitės gausiausiai auga Lietuvos pietryčiuose, pušynuose, eglynuose, lapuočių miškuose nuo birželio iki lapkričio mėnesio. Jei kur radot vieną voveraitę - apsidairykite: čia pat turėtų būti ir "draugių".

Ar baravykai ir voveraitės yra patys vertingiausi grybai - vienareikšmiško atsakymo negali būti. Tai skonio reikalas.

Kuriuos grybus geriausia džiovinti?

Ar tinka džiovinti lepšius? Kokia temperatūra turi būti, jei džiovinsiu orkaitėje? Kiek laiko tai truks?

Jei neturite specialios daržovių, vaisių ir grybų džiovyklėlės, tiks ir orkaitė. Įjunkite oro pūtiklį (konvektorių), nustatykite 50 laipsn. C temperatūrą ir palikite pravertas dureles. Nuvalytus (neplaukite) grybus džiovinkite apie 2-3 valandas, sudėję ant grotelių arba suvėrę ant medinių iešmų. Jei per tą laiką grybai nebus išdžiūvę, procedūrą kartokite, kol reikiamai išdžius: taps lengvi, lankstūs. Jeigu trupa - sugrūskite arba sumalkite ir naudokite kaip prieskonius.

Geriausia džiovinti baravykus (jaunus - su kotais, nuo senesnių kotus nupjaukite ir džiovinkite atskirai), bet galite ir lepšių bei kitų grybų puseles (perpjaukite vertikaliai), kelmiukių kepurėles etc.

Džiovintus grybus laikykite vėsioje (10 laipsn. C temp.) ir tamsioje patalpoje, sandariai uždarę į stiklainius (prieš tai juos pakaitinkite). Nelaikykite ilgiau nei metus.

Tiršta grybų sriuba

Jums reikės: 1 litro daržovių sultinio, 1 stiklinės grietinėlės, 200 g bulvių, 1 pomidoro, 100 g porų, 1 česnako skiltelės, 2 šaukštų alyvuogių aliejaus, 200 g mėgstamų grybų (baravykai, rudmėsės, pievagrybiai - gali būti įvairūs), 30 g voveraičių, 100 g džiovintų grybų, čiobrelio šakelės, prieskonių.

Džiovintus grybus iš anksto kelioms valandoms užmerkite šaltame vandenyje. Kai išmirks, supjaustykite.
Šviežius grybus ir bulves supjaustykite ir pakepinkite keptuvėje.
Į daržovių sultinį sudėkite išmirkytus džiovintus grybus, pavirkite, tada sudėkite šviežius pakepintus grybus, vėl pavirkite. Kai išvirs, supilkite grietinėlę ir dar pavirkite. Šiek tiek atvėsusį viralą supilkite į elektrinį trintuvą ir sutrinkite, kad būtų vientisa masė.
Atskirai pakepinkite ir patroškinkite voveraites; įpjaustykite česnako, įdėkite čiobrelio šakelę, pagardinkite druska, pipirais.
Sriubą supilstykite į lėkštes, ant viršaus uždėkite po šaukštą voveraičių, nulupto bei supjaustyto pomidoro, pakepintų kvietinės duonos kubelių, susmulkintų žalumynų.

Ravioliai su voveraičių padažu

Jums reikės: 500 g miltų, 250 g vandens, 4 kiaušinių, 500 g vištienos filė, 1 šaukšto sviesto, 1 čiobrelio šakelės, 1 rozmarino šakelės, 1 stiklinės sultinio, prieskonių. Padažui: 500 g voveraičių, 5 šaukštų sutrinto parmezano sūrio, 4 skiltelių česnako, 1 čiobrelio šakelės, 4 šaukštų alyvuogių aliejaus, druskos, pipirų.

1. Vištienos filė užpilkite šaltu vandeniu, įdėkite sviesto, išvirkite; kai atvės, sumalkite mėsmale. Sultinį atidėkite.
2. Maltą mėsą pagardinkite čiobreliais ir rozmarinu, užpilkite stiklinę sultinio, įberkite druskos, pipirų.
3. Miltus sumaišykite su vandeniu ir kiaušiniais, suminkykite tešlą ir iškočiokite į lakštą. Iš faršo darykite nedidelius kamuoliukus, sudėkite juos ant vienos tešlos lakšto pusės vienodu atstumu, uždenkite kita lakšto puse. Sujunkite viršutinį ir apatinį lakštus tarp faršo kamuoliukų. Išpjaustykite raviolius ir išvirkite sūdytame vandenyje.
Padažas. Voveraites apkepinkite, pagardinkite susmulkintu česnaku, čiobreliais, druska, pipirais, užpilkite sultinio ir troškinkite, esant silpnai kaitrai, kol sutirštės. Suberkite
Suberkite parmezaną. Į padažą sudėkite raviolius ir jame pavirkite.

Grybų kategorijos pagal maistingumą

Pagal maistingumą, mikroelementų ir kitų medžiagų kiekį grybus įprasta skirstyti kategorijomis:

1 - baravykai, rudmėsės, piengrybiai;

2 - pievagrybiai, kazlėkai, raudonviršiai, lepšiai, ūmėdės, žaliuokės, kai kurie baravykai;

3 - voveraitės, ūmėdės, kelmiukės, geltonieji baravykai, gudukai ir kt.

4 - paliepiai, grūzdai, stirnabudės, kreivabudės, kai kurie baravykai ir kt.

Vyniotinis su grybais

Jums reikės: 1 lapo sluoksniuotos tešlos, 5 kiaušinių, 200 g pievagrybių ar kitų mėgstamų grybų, 200 g vištienos filė, 100 g sūrio, druskos, pipirų, žalumynų, augalinio aliejaus.

1. Keptuvėje su aliejumi pakepinkite supjaustytus grybus ir vištienos filė.
2. Kiaušinius suplakite. Į plakinį suberkite sutarkuotą sūrį. Įberkite druskos, pipirų, susmulkintų žalumynų, viską sumaišykite.
3. Kiaušinių plakinį užpilkite ant vištienos ir grybų.
4. Kepkite, vis pamaišydami, apie 5 minutes - kol iškeps kiaušiniai.
5. Sluoksniuotos tešlos lapą iškočiokite, sudėkite įdarą ir susukite. Vienas iš būdų suformuoti gražų vyniotinį yra toks: iš abiejų pusių peiliu padarykite simetriškas įpjovas, o vidurį palikite neliestą - čia sudėkite įdarą. Tuomet iš įpjovų supinkite kasą. Patepkite kiaušinio plakiniu.
6. Dėkite į karštą (200 laipsn. C) orkaitę ir kepkite apie 30 min.

„Vakarinės Palangos“ ir „Vakarų ekspreso“ inf.

ruduo palangiškiai miškai pintinės grybai puiki nuotaika,Šarūnas Vaitkus Aurelija Piličiuk,Žaneta Blochina,Renata Kavaliauskienė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
146 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Klaipėdos apskr. VPK Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus pareigūnai ir toliau vykdo įvairias prevencines priemones Klaipėdos apskrityje, atlikdami kontrolinius pirkimus, kurių metu siekiama nustatyti ar prekeiviai nepažeidžia įstatymų. Vasario 20 d. pareigūnai lankėsi keliose Kretingos, Palangos bei Klaipėdos miesto parduotuvėse, kur tikrinta ar nepažeidžiamas alkoholio kontrolės įstatymas – šiuokart parduotuvėse pažeidimų nenustatyta. Tačiau t...
Kriminalai
2019-02-11, apie 23 val., Klaipėdoje, Laukininkų g., buvo sugadinta kavinės lauko terasa. Atpažinusiuosius asmenis nuotraukose maloniai prašome susisiekti su tyrėja telefonu 8-700 62042 arba e. paštu [email protected]
Gamta
Tarptautinio paplūdimio kokybės ženklo – mėlynosios vėliavos – Klaipėda ir šiemet sieks dviem paplūdimiams: Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimiui. Dalyvavimui mėlynosios vėliavos programoje, šiandien, vasario 21 d. posėdyje, pritarė miesto savivaldybės taryba. Abu šie paplūdimiai mėlynosiomis vėliavomis buvo įvertinti ir pernai, o Smiltynės paplūdimys ja buvo apdovanotas ir 2017-aisiais. „Mėlynoji vėliava – tai ne tik simbolis, reiškiantis, kad paplūdimy...
Švietimas
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdos mieste pradės veikti Jūrų kadetų mokykla. Planuojama, kad mokykla veiks pastate, esančiame Sportininkų g. 13 (buvusio Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto patalpos). Šiuo metu formuojamos 5–8 klasės. Jūrų kadetų mokykloje ugdymas bus vykdomas pagal bendrąsias ugdymo programas, į kurias bus integruoti jūrų kadetų ugdymo sampratos elementai. Mokiniams kartu su pagrindiniu išsilavinimu bus teikiami jūreivystės,...
Įvykiai
Lietuvos oro uostai įgyvendino didelio masto atsinaujinimą, kurio metu įprastus partneriams siūlytus reklamos sprendimus pakeitė efektyviomis skaitmeninėmis priemonėmis, kurioms ateityje numatomas didelis potencialas augti. Visuose trijuose šalies oro vartuose pradėjo veikti modernūs vaizdo ekranai, o sostinės oro vartų keleiviai jau išvydo, kaip atrodo didžiausia Lietuvoje vaizdo siena.  Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso įdiegta daugiau nei...
Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...