Indrė Makaraitytė. Karbauskis „trolina“ ir tuo džiaugiasi. Nes visi kiti jo bijo

Indrė Makaraitytė© DELFI / Andrius Ufartas

Indrė Makaraitytė

Naują politinį sezoną žadama daug kraujo ir karo, bet laimėtojas kol kas vienas – Ramūnas Karbauskis.

Ir ne tik todėl, kad prieš artėjančius rinkimus tik jis „valstiečiams“ gali pažadėti pinigų.

Viena iš tų, kuri sako, kad Seime – kruvinos peštynės ir purvas, o darbo dėl žmonių – nematyti, yra prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tai visiška politikos diskreditacija, sako ji ir apeliuoja į politikų sąžinę – ruošiantis atsakingiems rinkimų metams dirbti dėl Lietuvos žmonių konstruktyviai ir rimtai.

Ir tai ne tik žodžiai. Pakvietusi opoziciją ir valdančiuosius neformalios vakarienės ir šiems atsisakius sėsti prie bendro stalo, ji pati atėjo į Seimą, kas, žinant prezidentės charakterį, yra ne visai jos stilius.

Ar ji rado, su kuo kalbėtis? Žinoma. Bet ar prezidentė ir tie, kurie jai esą pritarė, kalbėjo ta pačia kalba? Ar jie ir D. Grybauskaitė tikrai vienodai interpretuoja žinią, kuri buvo nusiųsta Lietuvos žmonėms?

Šalia prezidentės po susitikimo su Seimo valdyba stovėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Šalia buvo ir „valstietė“ Rima Baškienė. Konservatorė Irena Degutienė. Socdarbietis Gediminas Kirkilas. V. Pranckietis netgi prisiėmė neformalaus prezidentės valios įgyvendintojo Seime funkciją, girdi, mes dabar stengsimės daugiau kartų susitikti, išsamiau viską aptarti, šnekėsimės ir t. t.

Iš šalies gali atrodyti, kad taikos balandis buvo sklandžiai perduotas iš rankų į rankas.

Bet taip pasirodyti gali tik eiliniam mirtingajam. Prezidentės apsilankymas Seime iš tikrųjų turi visai kitokią reikšmę. Ir jis visai kitaip buvo suprastas. Taikos balandis D. Grybauskaitės rankose iš tikrųjų yra nevilties balandis, jos baimės ir nuolankumo ženklas. Ir blogiausia yra tai, kad žmogus, kuriam D. Grybauskaitė siuntė žinią, šį jos žingsnį suprato labai vienareikšmiškai.

R. Karbauskis jį suprato kaip silpnumą, kurio, net jei jautėsi ne visada tvirtai, ji anksčiau niekada nedemonstravo.

„Norėtųsi, kad šis Seimas būtų prisimintas dėl pozityvių reformų, dėl naudingų sprendimų Lietuvos žmonėms, o ne kaip Seimas, kuris kuria komisijas, vienas kitą persekioja ir taip toliau“, – sakė D. Grybauskaitė po susitikimo su Seimo nariais.

Gal ir to nori Lietuvos žmonės - žinoma, žmonės daug visko nori. Tik ne visi supranta, kad jų valia ir noras gali reikštis per rinkimus, o po rinkimų telieka ketverius metus gainioti žiniasklaidos antraštes ir purkštauti. Tačiau D. Grybauskaitė, net ir labai daug norėdama, nelabai gali aiškinti Seimui, kaip jam dirbti. Ar barti, kad esą šis yra nepozityvus ir kažkoks per daug kariaujantis.

Be to, D. Grybauskaitei niekada nerūpėjo dirbtinė taika Seime, atvirkščiai, ji pati visada buvo labai atviros ir konstruktyvios kritikos šalininkė – negražindama ji išsakydavo kritiką ir valdantiesiems, ir opozicijai. Ir vienus, ir kitus išvadindavo tuo, kokių vardų jie greičiausiai ir būdavo verti, nors nebūtinai jie buvo blogesni nei kiti, tokių etikečių iš prezidentės nepelnę. Nes etiketes D. Grybauskaitė nustodavo kabinti dar ir tada, kai visiškai nusivylusi išvis nustodavo kalbėtis.

Tai kodėl staiga prezidentei taip netikėtai prireikė, kad Seimo valdantieji su opozicija vienas kitam galveles glostytų, kad balsuotų vieningai už valstiečių reformas? O gal bebrai iš socdarbiečių, koalicijos partneriai, jau nebe tokie baisūs? O gal valdantieji turėtų pulti konservatoriams į kojas už jų ilgametę patirtį ir išmintį?

Daug ironijos, bet kodėl D. Grybauskaitė tapo gerokai nuolankesnė?

Todėl, kad Seime iki šiol nėra buvę tokio veikėjo kaip R. Karbauskis. Ir niekas iki šiol nėra taip atvirai grasinęs D. Grybauskaitei sutrypti jos autoritetą prieš pat jos prezidentavimo pabaigą, kai nebus nė menkiausios galimybės ne tik kad apsiginti, bet net ir paaiškinti, kodėl ji elgėsi vienaip ar kitaip. Ir ypač kai kitą vasarą baigsis kadenciją, bus galima D. Grybauskaitę kviestis į eilinio tyrimo apklausas be prezidentinio imuniteto.

Tyrimo komisijos yra rimbas, kuriuo grasina R. Karbauskis šalies vadovei ir konservatoriams ir visiems kitiems savo oponentams, yra absoliučiai tobulas ginklas, kurį jis turi.

Ir dar R. Karbauskio rankose – visas būrys „valstiečių“, kurie jo bijo ir yra visiškai nuo jo priklausomi.

Susidorojimas, viešas ir visiškas, yra tai, kuo R. Karbauskis gali paversti bet kurio jam oponuojančio arba rimtai kelią bandančio peržengti veikėjo politinę karjerą. Jei jums reikia geresnių įrodymų, prieš akis – Justas Džiugelis. Tikrai ne šventasis, bet manyti, kad J. Džiugelis yra tas žmogus, kuris tik per plauką nesuardė R. Karbauskio frakcijos ir darė spaudimą aplinkos ministrui, korumpulas, apie kurį „valstiečiai“ siųs pranešimą tiesiai į prokuratūrą, yra jei ne juokinga, tai labai graudu. J. Džiugeliui nebegalima nieko Seime daryti, nes visur Seime – R. Karbauskio rankos.

Ant J. Džiugelio galvos kasdien – po naują kaltinimą. Nes J. Džiugelis vienas. Jis – silpnas. Jis neturi tiek informacijos, kaip Povilas Urbšys ar dar keli, metę R. Karbauskiui pirštinę, ir ne toks apsukrus, kad mikliai susirastų kitą politinę priebėgą. Tokių, kaip J. Džiugelis – vienišų ir silpnų ir dar labai bailių – pilna frakcija.

Ar daug girdėjote „valstiečių“ pasisakymų, viešai ginančių J. Džiugelį? Tai buvo valstiečių ir net premjero Sauliaus Skvernelio išbandymas. Ir jie „išsibandė“.

S. Skvernelis aną savaitę pasidalijo abejonėmis, kad vis tik ne viską gerai darė tas Justas. Šią savaitę, tiesa, ginančią J. Džiugelį nuomonę išplatino jo patarėjas Skirmantas Malinauskas, bet šis turi visada alibi – su premjeru savo pasisakymų nederina. Jaunas ir perspektyvus Virginijus Sinkevičius irgi nepuolė į atlapus R. Karbauskiui. O kur kiti seimūnai?

Bet iš ten – tyla. Tiesa, viena „valstietė“ netgi parodė asmeninę SMS žinutę, kurią supratusi kaip įrodymą, kad J. Džiugelis organizuoja „perversmą, maištą frakcijoje, skaldo ją ir ieško sąjungininkų“.

„Valstiečiai“ tik už akių kalba vienaip, bet viešai – tik taip, kaip nori girdėti R. Karbauskis. Ir net aplinkos ministras, kuriuo pasinaudojo R. Karbauskis prieš J. Džiugelį, tik patikslino, kad J. Džiugelio prašymas nebuvo joks spaudimas.

Taikos balandžio šaukliai – R. Baškienė ir V. Pranckietis – tyli. R. Baškienė nutilo seniai. O V. Pranckietis dabar tik džiaugiasi, kad R. Karbauskis turi veiklos su kitais ir kuriam laiku atidėjo pasitikėjimo juo klausimą. Per tą laiką galima „susikalibruoti“ viešą kalbėjimą taip, kad tiktų ir prezidentei (nes juk užnugaris nepamaišys), ir R. Karbauskiui, ir S. Skverneliui, ir visai Lietuvai. Kai kalbi apie medžius, tikėtina, mažiausiai ir nusikalbėsi. Mažu, R. Karbauskis dar ilgai jos užsėdęs ant kito žirgo.

Ar galima lyginti D. Grybauskaitę su J. Džiugeliu?

Žinoma, jiedu yra absoliučiai skirtingų lygų žaidėjai. Tačiau susidorojimas su J. Džiugeliu yra puikus pavyzdys, kokiais mostais vandenį irkluoja Kultūros komiteto pirmininkas. Ir ypač jis džiūgauja, kad gali parodyti savo galią D. Grybauskaitei. Pačiai D. Grybauskaitei.

Ne, sako Irena Degutienė, nebuvo iš D. Grybauskaitės tokio prašymo, kai ši atėjo į Seimą – nekurti naujų komisijų. Bet prezidentės balse buvo justi aiškus susierzinimas, kai tokį klausimą – apie komisijas – išgirdo iš žurnalistų.

Ir pirmadienį, sveikindama Seimą su rudens sesijos pradžia, ji taip pat pažymėjo, kad „užsitęsęs žvalgymasis į vakarykštę dieną nekuria ateities, tik didina suirutę ir kelia politinę įtampą. Destruktyvus tarpusavio santykių aiškinimasis bei nesutarimai stabdo šalies vystymąsi ir nukreipia dėmesį nuo konkrečių problemų“. Be to, konservatoriai, kurie yra likę vieninteliu D. Grybauskaitės užnugariu šiame Seime, jau grasina kreipimusi į Konstitucinį Teismą, jei R. Karbauskis inicijuos naujas komisijas.

Ir tai R. Karbauskiui suteikia naujų jėgų. R. Karbauskis šypsosi. Ir jis, pastebėkite, šypsosi nuo pat spontaniškojo mitingo prie Seimo, kai suprato, kad šita minia jį puolančių yra ne jo rinkėjai, bet idealus įrankis, kuriuo jis mobilizuoja savuosius. Elitas prieš runkelius. Viršūnės prieš tautą. Vilnius prieš visą Lietuvą. Čia, šitie ponai, žiūrėkit kaip gerai gyvena, o jumis, už Vilniaus ribų, rūpinuosi tik aš.

„Aš galiu pasakyti atsakingai, kad bus tęsiama, nes mūsų visuomenė tikriausiai nori suprasti, kas dėjosi valstybėje 27 metus, dėl ko mes taip gyvename, o, pavyzdžiui, estai gyvena visai kitaip“, – sako R. Karbauskis.

Nežinau priešnuodžio, kuris galėtų nužudyti šį lozungą prieš rinkimus.

Nes nėra geresnio lozungo, kaip laimėti rinkimus.

Ir nėra didesnio džiaugsmo R. Karbauskiui, kai konservatoriai su prezidente taip primygtinai prašo neburti naujų tyrimo komisijų.

www.lrt.lt 

Indrė Makaraitytė Karbauskis trolina džiaugiasi,visi kiti bijo,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
21 peržiūra vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....