Kurortas rudenį kultūrinio tempo nelėtina: ateinantį savaitgalį Palanga ketina dūgzti

Į festivalį „Palangos miestely“ suvažiuos net 18 kolektyvų iš įvairių Lietuvos miestų, Latvijos bei Ukrainos. „V.P.“ nuotr.

Šokių festivalis „Palangos miestely“, Jūros diena Šventojoje, miesto garbės piliečio pagerbimas – visa tai jau po savaitės

Ruduo Palangos kultūrinį gyvenimą nuspalvina kitomis spalvomis. Štai rugsėjo 15-16 dienomis palangiškiai ir šventojiškiai, taip pat miesto svečiai bus džiuginami liaudiškais šokiais, senųjų amatų dirbtuvėmis, kulinarinio paveldo degustacija: Palangoje gerą nuotaiką skleis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely“, Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvėse šurmuliuos kermošius, kvies Meistrų kalvė, Šventojoje vyks Jūros šventė. Visi šie renginiai – vieno unikalaus rudens festivalio „Palanga dūzgia“ akcentai.

„Palangos miestely“

Rugsėjo 15 d. pajūrį praturtins tarptautinis liaudiškų šokių festivalis „Palangos miestely 2018. Kaip sakė Kultūros centro šokių grupės „Banguolis“ vadovė Janina Serapinienė, šiais metais į festivalį suvažiuos net 18 kolektyvų iš įvairių Lietuvos miestų, Latvijos bei Ukrainos.

Festivalis „Palangos miestely“ prasidės įspūdingu atidarymu 12 val. Grafų Tiškevičių alėjoje. Čia visi 400 dalyvių šoks bendrą šokį. Iškilminga eisena žygiuos J. Basanavičiaus gatve iki Jūratės ir Kastyčio skvero, o čia bus paskelbtas festivalio atidarymas. Margaspalviai šokių kolektyvai pasklis po visą Palangą bei Šventąją. Pasirodymai vyks Jūratės ir Kastyčio skvere, J. Basanavičiaus g. ir Birutės al. sankirtoje, Vytauto g. prie paminklo generolui Jonui Žemaičiui, Šventojoje.

Ši šventė organizuojama jau antrąjį kartą. Šiemet ji stebins didesne dalyvių gausa, tarptautiškumu. Festivalį reprezentuos liaudiški bei europiniai senjorų šokiai. „Daugelis Europos tautų šoka panašius šokius, tad paįvairintus su šiuolaikiais elementais juos gali atlikti daug žmonių“, – kalbėjo J. Serapinienė.

Įteiks garbės piliečio regalijas

Kartu su kolektyvais iš visos Lietuvos bei užsienio šalių, šokių sūkuryje suksis net trys Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvai: ansambliai „Bočiai“, „Banguolis“ bei Trečiojo amžiaus universiteto grupė „Jūrė“. Visi palangiškių kolektyvai yra sukaupę nemažai sceninės patirties, patys dalyvauja įvairiuose renginiuose, yra nuolatiniai Dainų šventės dalyviai. Šokių kolektyvas „Bočiai“ šokaapie 56 metus, o „Banguolis“ skaičiuoja daugiau nei 20 savo gyvavimo ir veiklos metų.

„Visada gražu stebėti eiseną, kaip žygiuoja gražūs, pasipuošę skirtingi kolektyvai. O ši šventė – puiki proga susikviesti visus geriausius į rudenėjančią Palangą, parodyti jos kitokį – rudenišką grožį. Festivalį pradėsime nuostabia daina „Palangos miestely“, būtent šios dainos vardu pavadintas ir šis renginys“, – kalbėjo J. Serapinienė.

Bene iškilmingiausia šventės dalis – 17 val. Kurhauze vyksianti Palangos garbės piliečio regalijų įteikimo ceremonija. Jos iškilmingai bus įteiktos Lenkijos mokslininkei, kultūros istorikei, profesorei, habilituotai daktarei Malgoržatai Omilanovskai. Už Palangos miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir užsienyje savo darbais ir veikla mokslo, kultūros srityse bei išskirtinius nuopelnus Palangai M. Omilanovskai Palangos miesto garbės pilietės vardas buvo suteiktas 2016 m. gruodžio 29 d.

17.30 val. Jūratės ir Kastyčio skvere vyks ansamblio „Kitava“ koncertas.

Jūros diena Šventojoje

Nudžiuginę savo gražiais pasirodymais Palangą, festivalio dalyviai pajudės į Šventosios miesto Jūros dienos šventę. Pasak vienos iš šventės organizatorių Palangos kultūros ir jaunimo centro kultūrinės veiklos vadybininkės Monikos Jarulytės, tai yra kasmetė tradicinė šventė.

Jūros diena Šventojoje buvo atgaivinta prieš penkerius metus, kuomet ją inicijavo Šventosios bendruomenė. Anuomet miestelio entuziastas, kraštotyrininkas Mikelis Balčius priminė visai Lietuvai, jog Jūros diena nėra Klaipėdos krašto simbolis – ji pirmąjį kartą švęsta Šventojoje dar tarpukario laikotarpiu. Tuomet didelėse iškilmėse lankėsi net pats Prezidentas A. Smetona. Ši šventė anuomet minėta liepos mėnesį, tačiau vasarą šventojiškiai turi daug veiklos, tad poilsiui ir tokiems renginiams laiko nėra. Todėl buvo nuspręsta perkelti šią šventę į rugsėjo mėnesį.

Jūros diena prasidės iškilmingomis mišiomis Švč. Mergelės Marijos jūrų žvaigždės bažnyčioje. „Kadangi Šventosios miestelis labai susijęs su jūrine kultūra, tad būtina prisiminti šeimas, kurių artimieji žuvo Baltijoje. Todėl šventė pradedama šv. Mišiomis už žuvusiuosius.

Graži tradicija tampa ir Vikingų laivų varžybos, šurmulys, būgnai bei sportinė dvasia – kiekvienos šventės akcentas“, – kalbėjo M. Jarulytė.

Tad rugsėjo 15 d. 12 val. Šventosios upėje, atkarpoje nuo Beždžionių iki „Energetiko“ tiltelių, aidės vikingų būgnai bei vyks vikingų laivų varžybos. Anot Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjo Roberto Trautmano, kasmetinės Vikingų laivų varžybos Šventojoje – tai maža, bet graži kultūrinė injekcija, pradedanti atgaivinti miestelio, turinčio ir savo uostą, kultūrines tradicijas.

14 val. – tarptautinio liaudiškų šokių festivalio „Palangos miestely“ dovana Šventajai, pasirodys įvairūs kolektyvai. Na, o pagrindinis akcentas –15 val. vyksiantis grupės „Žemaitukai“ pasirodymas. Visi koncertai vyks miesto centre, prie „Eldijos“.

Renginių bus ir ties sveikatingumo centru „Energetikas“ čia 16 val. prasidės dainų, šokių ir muzikos festivalio „Nepalikim su negale vienų“ šventinis koncertas.

Senieji amatai – Meistrų kalvėje

Palangos vasaros skaitykloje (Vytauto g. 72) rugsėjo 15-16 dienomis bus pristatomi senieji amatai – kurorto gyventojus ir svečius kviečia „Meistrų kalvė“. Tai – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui paminėti skirtas renginys, gimęs Palangos krašto etnoklubo „Mėguva“ iniciatyva.

Kaip sakė kultūrininkė Zita Baniulaitytė, Palangos vasaros skaitykla yra pati palankiausia erdvė seniesiems amatams skleistis, plėtotis, atgimti šiuolaikėje šviesoje. Tad savaitgalį nuo 11 val. iki 19 val. čia savo amato paslaptimis dalinsis ir labai žymūs tautodailininkai, ir pradedantieji talentai. Meistrų kalvėje netrūks gintaro apdirbėjų, keramikų, krepšių pynėjų, lėlininkų ar kitokių folkloristų. Kalvystė, juvelyrika, keramika, drožyba, dailidystė, pynimas iš vytelių, žaislininkystė, sodų darymas, tapyba, tekstilė, odininkystė, kulinarinis paveldas – visa tai skleisis savo aktyvųjį darbymetį bebaigiančioje Palangos vasaros skaitykloje.

Kol suaugusieji leis laiką meistrų dirbtuvėse, mokysis senųjų amatų, vaikai bus kviečiami į nuostabią žaidimų pievą. Visi susirinkusieji galės stebėti ne tik tai, kaip čia pat, jų akivaizdoje, „gimsta“ daiktas ar kūrinys, bet ir įsigyti liaudies auksarankių dirbinių, paragauti kulinarinio paveldo.

Meistrų kalvėje taip pat veiks žuvų rūkykla, bus mokoma susisukti žemaitiško kastinio. Savo kultūriniu palikimu dalinsis Liepojos kultūrinio meno centro dailiųjų amatų studija „Kursa“, Platelių dvaro sodybos amatų meistrai.

Palangos miesto savivaldybės inf.

Kurortas ruduo kultūrinis tempas nelėtėja,Palanga
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...