Reorganizavus renginius organizuojančią įmonę Palangos kultūrininkai rugsėjį pasitinka nežinioje

Iš profesinės veiklos intensyvaus sūkurio krentąs Nerijus Stasiulis nepraranda optimizmo, o rudenį kviečia visus palangiškius atsigręžti į pasaulį, gerai pailsėti. Asmeninio archyvo nuotr.

Dana Lukauskienė

Nė vienas Palangos renginys, stambiausios miesto šventės neapsiėjo be kultūrininkų siela praminto Nerijaus Stasiulio. Su juo susisiekėme norėdami išsiaiškinti, ar džiugins palangiškius ir miesto svečius renginių gausa ir rudens ar žiemos sezonais. Deja, pašnekovas tikino, kad kultūrinio gyvenimo nebeplanuojąs. Savivaldybės Tarybos sprendimu reorganizavus UAB „Palangos renginiai“ į viešąją įstaigą „Palangos investicijų valdymas“ visa reorganizuotos įstaigos komanda gyvena be ateities planų, laukimo, permainų nuotaikomis.

Nuo rugsėjo 8 d. nebeegzistuos

Esate Palangos miesto renginių siela, kokių naujovių, permainų gali tikėtis palangiškiai ne sezono metu. Ar šis ruduo bei artėjanti žiema bus dosni šventėmis, renginiais, projektais?

Jei būčiau renginių siela, tikriausiai būčiau danguje, o aš esu gyvas, sveikas. O apie renginius ne sezono metu realiausiai galėtų komentuoti Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyrius, nes šiuo metu jis koordinuoja visą kultūrinį gyvenimą. Nuo rugsėjo 8 d. nebeegzistuos UAB „Palangos renginiai“. Dar liepą įstaiga reorganizuota, mes nebedirbame, dėl to komentuoti Palangos kultūrinio gyvenimo nebegaliu. Liepos 19 d. priimtu miesto Tarybos sprendimu UAB „Palangos renginiai“ tampa VŠĮ „Palangos investicijų valdymas“, o mūsų komanda dabar ilsisi, laukia, kuomet išsamiau paaiškės realios veiklos gairės. Su mumis kol kas niekas nekomunikuoja šiuo klausimu, o svarbiausią informaciją valdo arba meras, arba Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė, jie galėtų išsamiau papasakoti apie esamą situaciją.

Su kokia nuotaika pasitinkate rudens sezoną? Ar išlaikėte darbo santykius, o gal jau stojate į bedarbių gretas?

UAB „Palangos renginiai“ vadovavo Paulius Sangavičius, o naujos įstaigos vadovas bus renkamas konkurso būdu. Nuo rugsėjo 8 d. visa mūsų komanda lieka be darbo. Aš pats niekada nemėgau vadovaujamo darbo, esu meniškas žmogus, tad į šį ar bet kokį vadovaujamą postą nekandidatuosiu. Gyvenime teko dirbti ir vadovaujamą darbą, manau, kad savo jau atsivadovavau. Kas dalyvaus konkurse, pamatysim.

Visas įstaigos reorganizavimas vyksta numatyta tvarka, pagal įstatymus. Niekam jokių priekaištų neturiu, stengiuosi būti optimistas. Ši pertvarka reikalinga dėl tam tikrų teisinių momentų. Uždarąją akcinę bendrovę pertvarkyti į Viešąją įstaigą reikia, norint pasiekti pirminius tikslus. Lietuvos įstatymai nuolat kinta, tad reikia parinkti renginius organizuojančiai įstaigai palankiau valdomą ir administruojamą teisinę formą, kad galėtų toliau kokybiškai vystyti kultūrinę veiklą Palangos mieste. Šis miesto Tarybos sprendimas, mano galva, yra logiškas ir teisingas.

Pagal minėtąjį miesto Tarybos sprendimą, nuo rugsėjo 8-osios nutrūksta visi darbo santykiai su visais buvusiais UAB „Palangos renginiai“ darbuotojais, o jų buvo 3,75 etato.

Nors darbo santykiai nutrūksta, tačiau atvirai pasakysiu, gyvenu vis geriau ir geriau.

Įspūdį paliko pilnutėlės salės

Kaip vertinate šių metų vasarą, ar ji jums buvo turininga?

Vertinant šio sezono retrospektyvą, ši vasara su fantastinėmis oro sąlygomis traukte traukė rekordinius srautus žmonių, renginiai buvo masiški, jų organizatoriai džiugino kokybe, noriai į Palangą vyko ir teatrai, ir profesionalūs muzikantai, festivalių dalyviai. Įspūdingiausio renginio išskirti negaliu, nes žiūrovo akimis matosi viskas kitaip nei juos vedant, tad man sunku būtų vertinti. Bet man įstrigo į atmintį rugpjūčio pradžia, kuri džiugino klasikos renginių gausa, net pačiam buvo sunku apsispręsti, kurį pasirinkti aplankyti, nes norėjosi būti ir čia, ir čia.

Bandėme visur suspėti, renginių salės lūžo nuo žiūrovų, vyko kokybiški aukšto meninio lygio festivaliai „Pasaulio balsai“, „Nakties serenados“, „Dūdų vasara“, tikrai visi turėjo iš ko pasirinkti. Paliko neišdildomą įspūdį pilnutėlės renginių erdvės, koncertų organizatoriams užteko žiūrovų. Bažnyčia, koncertų salės, Gintaro muziejus sulaukė neeilinės gausos lankytojų.

Nedarbas – proga išbandyti save

Esate patyręs renginių vedėjas, tad kokie jūsų ateities planai?

Gyvenimas nestovi vietoje, horizontai dideli, pasaulis platus, valgyti norisi. Niekur nedingsi, teks ieškoti darbo, nesėdėsi juk rankų sudėjus. Jei reikės, eisiu į Darbo biržą, gal pasiūlys mokytis būti virėju, kiek gi galima su tais renginiais užsiimti. Juokauju, žinoma. Renginiai mano gyvenimo dalis, tai mano stiprioji pusė. Nedarbas – proga išbandyti save, patirti naujovių.

Įvairius renginius vedu 23 metus. Kultūriniai projektai, renginiai, paraiškos – vis tai man įdomu. Ir visai neketinu skubėti formalizuotis, kurti įstaigos, nes šiais laikais man visiškai tinka ir „freelancerio“ ( laisvai samdomo darbuotojo) statusas. Gyvenimas parodys, kaip viskas vyks. Po intensyvios renginiais turtingos vasaros po truputėlį ilsiuosi, o šiaip man labiausiai patinka Žemaitija. Jei bus laiko, tikrai ją apkeliausiu. Palapinė, Žemaitijos nacionalinis parkas, Plateliai. Taip pat labai norėčiau aplankyti Palūšę.

Esu vedęs 22 metus, sūnus jau beveik suaugęs, auginu šunį ir du katinus. Per tiek metų rikiuojasi rutina, šeimai tenka taikytis prie mano darbo režimo savaitgaliais ar švenčių metu, bet pozityviai mąstant viskas suderinama. Aš pats intensyviau dirbau vasarą, o mano sūnui kiekvienas rugsėjis – jo darbymetis. Nes jis šiemet Palangos senosios gimnazijos dešimtokas.

Man šis ruduo – tai galimybė paskelbti pasauliui, kad esu laisvas įvairiems sumanymams, turiu daug laisvų datų, mat miesto renginiai jau nebe mano rūpestis.

Vidinis polėkis bendrauti

Kokia jūsų karjeros pradžia, gal prisimenate savo pirmuosius profesinius žingsnius?

Esu grynaveislis žemaitis, kilęs iš Kretingos rajono, mano gimtasis kaimas yra Tūbausiai. Mokiausi Palangoje, dabartinėje Vlado Jurgučio mokykloje. Gyvenimas dėliojasi labai natūraliai. Kaip ir daugelis, išbandžiau save ir atradau savo talentą dar mokykloje. Pirmieji renginiai, skaitovų konkursai išbandyti dar mokykliniame suole. Tai buvo veikla, kuri man tiko ir prilipo. Nežinau, ar aš ją pasirinkau, ar mane susirado ši profesija.

Kiekvieno renginio vedimas yra tam tikra specifika, jei tau nepatiks, nieko nebus. Šitų dalykų nėra kur mokytis, išmokti. Tai turi būti vidinis polėkis bendrauti, apjungti žmones, ištransliuoti pozityvias žinias. Kiekvieno renginio vedėjo pečius slegia didžiulė atsakomybė už gerą emociją, yra didžiulė rizika viską sugadinti.

Mūsų įmonė iki šiol vykdė Palangos miesto savivaldybės renginių organizavimo užduotis, o kaip bus toliau, nežinau, bet tikiuosi, kad greitu laiku susiformuos naujos įstaigos komanda. Kiek skaičiau dokumentuose, „Palangos investicijų valdymas“ rūpinsis ne tik renginiais, bet ir formuos miesto įvaizdį, kurs investicinius projektus, rengs didžiulius masinius renginius. Čia jau nebe mano kompetencija, nebe mano daržas. Tai komentuoti išsamiau galėtų tik sprendimo iniciatoriai. Permainos buvo būtinybė, tiek vystomiems objektams įveiklinti, tiek masiniams renginiams. Dabar sėdim, pildom dokumentus, perdavinėjame viską, ką turime. O netikėta pauzė priverčia persiorientuoti, apsvarstyti savo ateities planus visiems buvusiems darbuotojams. Tie, kurie priima sprendimus, turi savo argumentų, o kaip bus, laikas parodys.

Ar niekada nesvarstėte pradėti politinės karjeros?

Aš su politika draugauju kaip kultūrininkas. Ji man tik kaip instrumentas skelbiant savo mintis, idėjas ir galimybė kažką nuveikti visuomenei. Politikoje, kaip ir bet kokiame ūkio ar visuomeniniame sektoriuje, visada yra visokių žmonių, visokių interesų. Žmogus turėtų siekti pagerinti savo ir visuomenės gyvenimą.

Permainos kūrybiniam žmogui reikalingos

Ar Jūsų neglumina dabartinis nestabilumas?

Nestabilumas, be abejo, kiek išmuša iš vėžių. Atrodo, įsibėgėji, susiplanuoji vienas veiklas, stabdai kitas. Renginių organizavimo dalis aktyvi pajūrio zonoje. Manau, Palanga be renginių neliks. Mūsų krašte labai aktyvūs ir verslas, ir biudžetinės organizacijos, jau susiformavusios stiprios krašto tradicijos, kurios pačios iš savęs prašo dėmesio. Artėja labai gražus Palangos miestelio festivalis, kurį organizuoja Palangos kultūros ir jaunimo centras. Bus sprendimai ir dėl kalėdinių renginių. Visi buvę darbuotojai, manau, šios situacijos nesureikšmina ir nuoširdžiai linki sėkmės visai naujai komandai. Suprantame, kokie jų laukia iššūkiai kurti naują praktiką, formuoti naujas tradicijas, o tai yra pats sudėtingiausias dalykas. Važiuoti per ilgą laiką susiformavusiomis vėžėmis yra gerokai patogiau, kūrimas nuo nulio – didžiulis iššūkis. Linkime beprotiškai didžiulės sėkmės, nes nuo naujos įstaigos veiklos, jos darbo priklauso viso miesto plėtra, žinomumo didinimas ir verslininkų sėkmė.

Savivaldybėje dirbu nuo 1998 metų, jau gerą dvidešimtmetį. Natūralu, kad per tiek metų patirtis atsiranda. Akcentuočiau tai, kad ši patirtis nėra prarandama, ji išlieka. Žinoma, niekada negalima sakyti, kad negali būti geriau. Laikas lekia į priekį, jaunimas auga, tobulėja. Visada gali būti kitaip. Bet tuo pačiu manau, kad kurorto miestui tradicijos, išlaikyti papročiai yra labai svarbūs. Tarkime, stintų šventė, kitos tradicinės šventės. Mano galva jos turi būti išlaikomos tam tikrą metų skaičių su savo formatu, su kokybe, kad įtikintume turistą važiuoti iš Vokietijos, kitų šalių. Vietos rinkoje dalyvauti gerokai paprasčiau, bet juk Palanga siekia tarptautinio kurorto statuso. Štai stintų šventė jau skaičiuoja 17-uosius savo gyvavimo metus. Mano širdis džiaugiasi, nes kad ir kur nupūs mane gyvenimo vėjai, būsiu jau palikęs kažkokį gerą darbą, suformavęs tradiciją Palangai. Pats esu atviras pasauliui, niekad nežinosi, kaip čia bus. Bet kokiu atveju, Palanga yra mano miestas, aš čia užaugau, čia subrendau, čia daug ko išmokau, čia žmoną radau, čia užaugo mano vaikas.

„Stintų šventė jau skaičiuoja 17-uosius savo gyvavimo metus. Mano širdis džiaugiasi, nes kad ir kur nupūs mane gyvenimo vėjai, būsiu jau palikęs kažkokį gerą darbą, suformavęs tradiciją Palangai“, - sako N. Stasiulis. „V.P.“ nuotr.

Nė vienas negali pasakyti, kas jo laukia rytoj. Aš nebijau nei iššūkių, nei naujienų, nei naujų situacijų. Manau, kad permainos kūrybiniam žmogui yra labai naudingos, nes sunkiausia, kuomet užsisėdi komforto zonoje ir nebereikia smegenų sukti.

„Esu tradicijų žmogus“

Ką labiausiai vertinate šventėse, renginiuose, festivaliuose?

Kas mane pažįsta, tikrai žino, kad esu tradicijų žmogus, jas labai vertinu. Naujienų kiekviename renginyje turi būti, bet turi būti išlaikytos laiko patikrintos vertybės. Kiekviena šventė turi savitų akcentų, kurie yra auginami ne vienerius metus, ir jie natūraliai lieka vertingi. Jei tas dalykas žmones traukė penkerius metus, jo prarasti negalima, reikia tik stiprinti, auginti, atgaivinti kitame kontekste, suteikti naujo turinio elementų. Aš esu mažiau už tai, kad atsirastų naujovės, o daugiau už tai, kad būtų taikomos patikrintos ir publikos pamėgtos detalės. Kuriant naujoves rizikuojama nepataikyti, todėl naujieną geriau pritaikyti senos tradicijos kontekste, moderniau, šiuolaikiškiau. Manau, kad sukantis renginių versle, reikia eksperimentuoti, nebijoti drąsių sprendimų. Universalus šventės balansas: didžioji dalis tradicijų ir 30 procentų naujienų. Reikia įsileisti temas ar veiklas, kurios perspektyvoje gali tapti tradicija.

Ko linkėtumėte palangiškiams sezono pabaigoje?

Iš dūšios linkėčiau, kad vasarą atidirbę dabar palangiškiai pagyventų sau. Kad prisimintų, jog aplink ne tik poilsiautojai, kuriuos reikia aptarnauti, bet yra ir pasaulis. Norėčiau, kad kuo daugiau žmonių aplankytų teatrus, koncertus, saulėtą rudenį pakeliautų po Lietuvą ar svečius kraštus, pažiūrėtų, kaip yra kitur. O po vasaros darbų, gerai atitarnavę poilsiautojams, atsipūstų, gerai pailsėtų, skirtų laiko sau.

UAB Palangos renginiai,Palangos investicijų valdymas,Paulius Sangavičius,Nerijus Stasiulis Palanga renginiai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...