Prekybininkai – apie skanautojų įpročius ir perkamiausią sezono žuvį skumbrę

Vaido rūkyklos kolektyvas nepagailės patarimų, kaip geriausiai vežti žuvį savo artimiems žmonėms, netgi į užsienį. „V.P.“ nuotr.

Pajūrio tikriausiai neįsivaizduojame be žuvies. Vos priėjus prie prekystalio, vilioja lengvas dūmo aromatas, kuris primena senąsias mūsų tėvų ir senelių kulinarinio paveldo tradicijas. O žuvies Palangoje tikrai netrūksta. Vien J. Basavnavičiaus gatvėje veikia keliolika prekyviečių. Tiesa, siūloma žuvis rūkyta, ne šviežia.

Kainos auga greičiau nei žmonių pajamos

Paragavus, burnoje pasijunta sūrokas, bet nepaprastai gardus rūkytos žuvies skonis, atsiskleidžia į žuvį įsigėrę prieskoniai: česnakai, pipirai ir kitokios žolelės, kurias kruopščiai parenka žuvį rūkantys profesionalai, kiekvienas jų turi savitą receptūrą.

Rūkytas karšis – vyrų pamėgta žuvis, tačiau perkamiausia – skumbrė

„Šis žuvies prekybos taškas gana senas, veikia apie 10 metų. O aš jame darbuojuosi antrus metus. Prekiauju ir Baltijos jūros žuvimi, ir atvežtine. Darbuojuosi be išeiginių, pats sau darbo vietą susikūriau. Šį sezoną orai buvo geri, žmonių tikrai netrūko. Nepaisant to, didžiulis srautas, masė žmonių – eina pro šalį. Galiu pasakyti viena: Lietuvoje kainos auga greičiau nei žmonių pajamos, tad neretai pastebiu, kad kurorto svečiai sustoja prie prekystalio, bet įsigyti produkcijos negali. O būdavo laikai, kuomet ir užsienio turistai, pamėgę mūsų žuvį, masiškai pirkdavo jos lauktuvėms. Deja, dabar ir jie labiau savo išlaidas skaičiuoja, produkcija taip sparčiai nebejuda. Jei perka, tai vos vieną kitą gabaliuką pakramsnoti. Mano prekyvietėje žuvies kainos „nesikandžioja“. Karšis – nuo 5 iki 7, skumbrė – po 4, ešeriukai bei skumbrės išklotinė– už 3, o vadinamasis Kapitonas – 10 eurų už vienetą. Na, o pats brangiausias ungurys gali kainuoti apie 50 eurų. Jei poilsiautojai neišpirks – pats valgysiu“, – juokavo prekybininkas Dainius.

Ponas Dainius Palangoje žuvimi prekiauja antrus metus

Jis atviravo produkciją imąs iš Vydmantuose esančios rūkyklos. Tai yra labai patogu, nes patys gamintojai produkciją atveža, pristato. Jam belieka tik patraukliai susidėti ir laukti klientų.

Vyresnieji ar vietiniai dažniausia perka turgavietėje

Prekybininkė Elytė atviravo, kad pastarąjį sezoną prekyba žuvimi buvusi nebloga. Moteris tikino, kad žmonės dabar labai išrankūs, ateina, ilgai renkasi, palygina kainas su kitur matytomis. O juk J. Basanavičiaus gatvėje pati brangiausia prekyba.

Anot pašnekovės, vyresnieji ar vietiniai dažniausiai žuvį perka turgavietėje, o atvažiavę svečiai iš Plungės, Telšių, Šiaulių į turgų neužsuka, tad prekinasi čia. Jie nuolatiniai ponios Elytės klientai. Moteris atviravo, kad populiariausia šio sezono žuvis, kurios išpirkta daugiausia, buvo skumbrė. Labai mėgstama visokia – ir karšto, ir šalto rūkymo, pagal skonį.

Vilniečių pora tikino, kad rūkyta žuvis – tradicinis jų užkandis būnant Palangoje

Jaunimas labai mėgsta užkrimsti kalmarų ar rūkytų aštuonkojų. Šiuos egzotiškus delikatesus, anot prekybininkės, jaunuoliai nusiperka ir iš kart kramsnodami nueina. Tai vienas populiaresnių užkandžių.

Elytė labai džiaugėsi, kad jos klientai labai kultūringi, vis mažėja girtų. „Žmonės į Palangą atvyksta pasidžiaugti gamta, jie mandagūs, neteko pastebėti jokių išsišokimų. Be abejo, naktimis aš nedirbu, tad negaliu pasakyti, kas J.Basanavičiaus gatvėje pramogauja tamsiuoju paros metu“, – kalbėjo šešiasdešimt šešerių metų moteris, kuri vasarą leido prekiaudama žuvimi.

Akį traukė rūkyti šamai

O štai ant ponios Stanislavos prekystalio puikavosi rūkyti šamai. „Jų skonis panašus į ungurių, bet kaina gerokai mažesnė. Šamą pas mane galite įsigyti po 12 ar 13 eurų už vienetą“, – kalbėjo prekybininkė. Ji rekomendavo paskanauti ir upėtakių, kurių vieneto kaina priklauso nuo svorio. Mažiuką galima nusipirkti už 5, didesnį – už 20 eurų. Anot pašnekovės, visų žuvų karalius – ungurys. Jei kišenė kiek platesnė ir joje yra 40 eurų, galite paskanauti šio delikateso, o ir lauktuvėms jis labai tinka.

Patyrusi prekybininkė rekomendavo, jog tėveliai vaikams pasirinktų žuvį be ašakų. Jos nuomone, tam labai tinka paltusas ir vilkžuvė. „O štai karšis – vyrų žuvis, puiki užkanda prie tam tikro gėrimo. Upėtakis – šeimos žuvis. Ponių mėgstamiausia žuvis – riebžuvė. Ją šeimininkės renkasi prabangioms puotoms, nes visiškai nėra ašakų, o iš nedidelio kiekio galima pagaminti gausybę sumuštinukų, kurie tirpte tirpsta burnoje“, – nuoširdžiai apie savo produkciją kalbėjo pardavėja. Ponia Stanislava – ne vietinė, ji į Palangą atvyksta prekiauti iš Kretingos. Per trumpą laiką jau susiformavo ir nuolatinių pirkėjų gretos. Kol mes šnekučiavomės, vilniečių pora įsigijo žuvies. Svečiai tikino, kad rūkyta žuvis – tradicinis jų užkandis būnant Palangoje.

Lauktuvių rinkinys: karšis, skumbrė, ešerys

Užsukome ir į pono Vaido žuvies rūkyklą. Čia darbavosi visas kolektyvas. Nors rūkykla įsikūrusi patalpoje, tačiau kainos panašios kaip ir visuose kituose prekybos žuvimi vietose: skumbrė – po 3, ešeriukai – nuo 4 iki 6, kapitonas – nuo 5 iki 9 eurų už vienetą.

Prekybininkai akcentavo, kad žuvelė čia rūkoma vietoje, dedamos alksnio malkos ir pjuvenos. Ne pramoniniu būdu rūkoma produkcija žmonių labai mėgiama. Prieš tai žuvis sūdoma, o visas procesas vyksta 5-6 valandas. Pagrindiniai prieskoniai – ne kokie nors mišiniai, o natūrali druska ir pipirai, dar šiek tiek česnako, kuris čia pat vietoje susmulkinamas.

Čia dirbanti prekybininkė mums pasakojo, kad ir pas juos lankosi nuolatiniai valgytojai, kurie pripažįsta čia rūkomos žuvies kokybę, o kartais ir į Šventąją užsuka, mat rūkyklėlė veikė ir ten, o žmonės galėjo stebėti visą procesą. Jiems parodoma, kaip žuvis džiūsta, kaip ji kabo, kaip pamažu į ją skverbiasi dūmas ir karštis.

Vaido žuvies rūkykloje galima paskanauti ne tik rūkytos žuvies. Kavinės virėja išverda labai skanios ir visų mėgiamos žuvienės iš lašišos. Ja didžiuojasi visas kolektyvas, o svarbiausia, kad ši sriuba kainuoja vos du eurus.„Geriausias virėjo įvertinimas – kliento tuščia lėkštė. Paragavus žuvienės, visi ją tuščią ir palieka“, – kalbėjo prekybininkė.

Ji yra sukaupusi ne vieną patarimą, kaip žuvies produkciją net užsienyje gyvenantiems giminaičiams nesugedusią pristatyti.Moteris teigė, jog karšis, skumbrė ir ešerys tapo kone tradicinis lauktuvių rinkinys, kurį turistai veža iš Palangos savo artimiesiems.

Rūkyklos žuvies kolektyvas atviravo, kad turi stacionarias rūkyklas ir mobilias – ant ratų, kurias gali užkurti net šalčiausią dieną. Per stintų šventę ar žiemą mobilios rūkyklos nesustoja veikusios, tad poilsiautojai gali stebėti, kaip rūkoma žuvis, ir šaltuoju metų laiku.

Prekybininkai skanautojai įpročiai perkamiausia sezono žuvis skumbrė žuvis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...