Lietuvos darbo birža taps Užimtumo tarnyba

Luko Balandžio / 15min nuotr. / Darbo birža

Nuo spalio 1 d. Lietuvos darbo birža kartu su dešimtimi teritorinių darbo biržų taps vienu juridiniu vienetu – Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnyba paslaugas darbo ieškantiems ir darbdaviams teiks visoje Lietuvoje, pereinamuoju laikotarpiu klientai bus aptarnaujami įprastai.

Vykdant Darbo biržos sistemos reorganizavimą, siekiama didinti tiesiogiai su klientais regionuose dirbančių specialistų skaičių – dirbančių tiek su darbo ieškančiais asmenimis, tiek su darbdaviais. Didesnis klientus aptarnaujančių konsultantų skaičius leis sumažinti vienam darbuotojui tenkantį vidutinį mėnesio darbo su klientais krūvį iki 30 proc. (nuo 405 iki 275 klientų) ir teikti individualesnes paslaugas. Dalį darbo laiko konsultantai skirs pasirengimui suplanuotiems susitikimams, alternatyvių užimtumo galimybių paieškai, kandidato analizei ir jam aktualių darbo pasiūlymų rinkimui.

„Šiandieniniai visuomenės poreikiai ir darbo rinkos iššūkiai skatina įstaigą keistis. Sutelkiant daugiau žmogiškųjų išteklių tiesioginiam darbui su klientais, operatyviau bei individualiau bus sprendžiami darbo ieškančiųjų ir darbdavių klausimai, nagrinėjamos su darbo rinkos pasiūlos ir paklausos derinimu, darbo rinkos analize bei nedarbo prevencija susijusios situacijos. Užimtumo tarnybos konsultantų uždavinys – identifikuoti, ko trūksta darbo rinkai, padėti žmonėms įgyti papildomų gebėjimų ir sėkmingai grįžti į darbo rinką“, – teigia Lietuvos darbo biržos vadovė Ligita Valalytė.

Daugiau dėmesio skiriama atvejo vadybai – atsiranda specialistai, dirbantys tik su tam tikromis darbo ieškančių asmenų grupėmis, pavyzdžiui, neįgaliaisiais, kariais ir pareigūnais, jaunimu. Siekiant vykdyti nedarbo prevenciją pradedamos teikti perkvalifikavimo paslaugos dirbantiems asmenims, kuriamos naujos užimtumo rėmimo priemonės, padedančios greičiau ir lengviau prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių ir užtikrinančios galimybę mokytis visą gyvenimą.

„Siekiama, kad Užimtumo tarnyboje apsilankęs klientas iš karto gautų jam reikalingą paslaugą – būtų išsiaiškinama konkreti žmogaus situacija, jo įsidarbinimo galimybės ir lūkesčiai, teikiamos aktualios konsultacijos ir, reaguojant į situaciją darbo rinkoje, ieškomas tvariausias užimtumo sprendimas. Visi integravimo į darbo rinką procesai turėtų būti orientuoti į greitą ir tvarų įdarbinimą, darbo rinkos analizę, o ne į biurokratines procedūras“, – akcentuoja L. Valalytė.

Kiekvienas darbdavys turės nuolatinį konsultantą, asmeninį vadybininką, kuris padės darbuotojų paieškos procese, organizuos profesionalias atrankas, spręs individualias konkretaus darbdavio situacijas. Ieškant tvariausių užimtumo sprendimų, labiau susitelkiama į bendradarbiavimą su asocijuotomis verslo struktūromis, nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėmis.

Taip pat siekiant didinti paslaugų prieinamumą ir užtikrinti jų kokybę, stiprinamos klientų aptarnavimo telefonu ir elektroninių paslaugų sritys. Šalies gyventojai, paskambinę trumpuoju informaciniu numeriu 1883, gali greičiau ir paprasčiau sužinoti rūpimą informaciją darbo rinkos klausimais. Norintys užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, tą gali bet kuriuo metu padaryti internetu pasirinkdami jiems patogiausią apsilankymo laiką – taip siekiama išvengti laukimo atvykus į užimtumo tarnybos skyrių ir matyti planuojamą konsultantų darbo krūvį.

Siekiant šių kokybinių pokyčių paslaugų ir aptarnavimo srityse, modernizuojami įstaigos valdymo procesai ir perskirstomi žmogiškieji ištekliai. Optimizuojamos įstaigų bendrosios viešojo administravimo funkcijos, tokios kaip finansai, personalo, turto valdymas, viešieji pirkimai, IT priežiūra, mažinamas vadovaujančių ir administracines funkcijas vykdančių darbuotojų skaičius. Visos sistemos etatų skaičius mažinamas 10 proc. – nuo 1434 iki 1290 pareigybių.

Užimtumo tarnybą sudarys 7 departamentai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio klientų aptarnavimo departamentai, taip pat Darbo rinkos ir užimtumo politikos įgyvendinimo departamentas bei Finansų, teisės ir pirkimų departamentas. Taip pat vykdomas metodinis vadovavimas – standartizuojamos paslaugos visoje Lietuvoje, darbo rinkos prognozavimas, stebėsena ir analizė, kokybės užtikrinimas.

"V.P." inf. 

Lietuvos darbo birža Užimtumo tarnyba,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...