Už pietus mokykloje – ne tik grynaisiais: senus įpročius keičia naujovės

Galimybę mokyklos valgykloje atsiskaityti negrynaisiais pinigais šiuo metu turi 7 proc. šalies bendrojo lavinimo įstaigų moksleiviai ir pedagogai, parodė Lietuvos banko asociacijos (LBA) užsakymu atlikta apklausa. Tiek didmiesčių, tiek mažesnių miestų švietimo įstaigos vis aktyviau domisi elektroninėmis grynųjų pinigų alternatyvomis.

Dauguma šalies moksleivių nuolat naudojasi skaitmeniniais elektroniniais įrenginiais, o nepilnamečių, turinčiųjų banko sąskaitą bei kortelę, skaičius, šalies bankų duomenimis, kasmet auga. Tačiau vis dar nemaža dalis Lietuvos mokyklų valgyklų siūlo vieną atsiskaitymo galimybę – grynaisiais pinigais.

LBA inicijuotoje apklausoje, vykusioje rugpjūčio 27 d., dalyvavo iš viso 799 mokyklos.Šiuo metu 52-jose iš jų už pietus galima atsiskaityti elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis.

Pavyzdžiai – ne tik didmiesčiuose

Didžioji dalis mokyklų, kurių valgyklose jau veikia banko kortelių skaitytuvai bei vadinamųjų elektroninių piniginių terminalai, veikia šalies didmiesčiuose.

Tačiau atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali ir mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Prienuose, Raseiniuose, Zarasuose, Viduklėje bei Butrimonyse, veikiančių mokyklų ugdytiniai ir darbuotojai. Dar 58 apklaustų mokyklų administracijos atstovai nurodė planuojantys įdiegti elektronines atsiskaitymo priemones.

Anot Manto Zalatoriaus, LBA prezidento, negrynieji pinigai yra vienas iš įrankių finansiniam vaikų ir jaunimo raštingumui ugdyti. Ne ką mažiau svarbu tai, kad negrynųjų pinigų neįmanoma atimti, jais nepavyks atsiskaityti už nelegalias prekes. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai viešojo maitinimo įstaigose ypač tinkami dėl veiklos pobūdžio – darbuotojams, kurie dalija maistą, nebereikia liesti kupiūrų bei monetų.

Greitai prisitaikė prie naujovių

Švietimo įstaigos diegia įvairias grynųjų pinigų alternatyvas. Kai kuriose mokyklose tam pasitelkiami elektroniniai moksleivių ir mokytojų pažymėjimai bei juose įdiegtos vadinamosios elektroninės piniginės, kitose naudojamasi bankinių kortelių skaitytuvais, yra ir įstaigų, kuriose pasitelkiamos elektroninės apyrankės.

Vilniaus Antakalnio gimnazijos valgykloje jau aštuonerius metus galima atsiskaityti bankų kortelėmis.

„Norėjome būti priekyje, supažindinti moksleivius su moderniomis grynųjų pinigų alternatyvomis bei užtikrinti tokias pat atsiskaitymo galimybes, kokias siūlo dauguma įmonių bei įstaigų“, – sakė gimnazijos direktorė Vita Kirkilienė, paklausta, kas paskatino įdiegti technologiją, kai ši buvo visai nauja.

Ją palankiai įvertino tiek švietimo įstaigos bendruomenė, kurioje yra per 500 gimnazistų ir 70 pedagogų, tiek valgyklos darbuotojai. Nemažai gimnazistų naudojasi ir kortelėmis su vadinamąja elektronine pinigine, skirtomis atsiskaityti tik valgykloje.

Grynieji – iš įpročio

Plungės Senamiesčio mokyklos direktoriaus pareigas laikinai einantis Juozas Griškus teigė, kad mokykloje naudojamas elektroninis moksleivio pažymėjimas turi ir elektroninės piniginės funkciją.

Mokyklos bendruomenė, vadovo teigimu, norėtų ja naudotis, tačiau praktiškai įgyvendinti šios atsiskaitymo negrynaisiais pinigais galimybės nepavyksta, nes tam nesiryžta maitinimo paslaugų teikėjas.

Tuo metu vienoje Kėdainių rajono mokykloje, kur mokosi arti 300 vaikų ir dirba per 40 pedagogų, atsiskaitymas negrynaisiais kol kas didelio populiarumo nesulaukė. Mokyklos atstovų teigimu, mažo miestelio gyventojai labiau įpratę atsiskaityti grynaisiais pinigais, o naujoves vertina atsargiai. Valgyklos pasiūlytomis elektroninėmis kortelėmis ir žetonais šiuo metu naudojasi vos keli moksleivis.

Turi perspektyvų

LBA vertinimu, iš apklausos rezultatų matyti, kad skaitmeniniai sprendimai kai kuriose srityse kelią skinasi palengva. Gerosios praktikos pavyzdžiai liudija palankias perspektyvas, tačiau joms reikia laiko.

Jėgas sutelkus Lietuvos bankui, Vilniaus miesto savivaldybei, LBA ir verslui, praėjusią savaitę susipažinti su grynųjų pinigų alternatyvomis ir apsvarstyti jų įdiegimą buvo pakviesti Vilniaus miesto švietimo įstaigų vadovai.

Šia iniciatyva siekiama skatinti finansinių paslaugų skaidrumą, modernių technologijų skvarbą bei visuomenės technologinį ir finansinį išprusimą.

„V.P.“ inf.

pietus mokykla grynieji pinigai pinigai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...