Už pietus mokykloje – ne tik grynaisiais: senus įpročius keičia naujovės

Galimybę mokyklos valgykloje atsiskaityti negrynaisiais pinigais šiuo metu turi 7 proc. šalies bendrojo lavinimo įstaigų moksleiviai ir pedagogai, parodė Lietuvos banko asociacijos (LBA) užsakymu atlikta apklausa. Tiek didmiesčių, tiek mažesnių miestų švietimo įstaigos vis aktyviau domisi elektroninėmis grynųjų pinigų alternatyvomis.

Dauguma šalies moksleivių nuolat naudojasi skaitmeniniais elektroniniais įrenginiais, o nepilnamečių, turinčiųjų banko sąskaitą bei kortelę, skaičius, šalies bankų duomenimis, kasmet auga. Tačiau vis dar nemaža dalis Lietuvos mokyklų valgyklų siūlo vieną atsiskaitymo galimybę – grynaisiais pinigais.

LBA inicijuotoje apklausoje, vykusioje rugpjūčio 27 d., dalyvavo iš viso 799 mokyklos.Šiuo metu 52-jose iš jų už pietus galima atsiskaityti elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis.

Pavyzdžiai – ne tik didmiesčiuose

Didžioji dalis mokyklų, kurių valgyklose jau veikia banko kortelių skaitytuvai bei vadinamųjų elektroninių piniginių terminalai, veikia šalies didmiesčiuose.

Tačiau atsiskaityti negrynaisiais pinigais gali ir mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Prienuose, Raseiniuose, Zarasuose, Viduklėje bei Butrimonyse, veikiančių mokyklų ugdytiniai ir darbuotojai. Dar 58 apklaustų mokyklų administracijos atstovai nurodė planuojantys įdiegti elektronines atsiskaitymo priemones.

Anot Manto Zalatoriaus, LBA prezidento, negrynieji pinigai yra vienas iš įrankių finansiniam vaikų ir jaunimo raštingumui ugdyti. Ne ką mažiau svarbu tai, kad negrynųjų pinigų neįmanoma atimti, jais nepavyks atsiskaityti už nelegalias prekes. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai viešojo maitinimo įstaigose ypač tinkami dėl veiklos pobūdžio – darbuotojams, kurie dalija maistą, nebereikia liesti kupiūrų bei monetų.

Greitai prisitaikė prie naujovių

Švietimo įstaigos diegia įvairias grynųjų pinigų alternatyvas. Kai kuriose mokyklose tam pasitelkiami elektroniniai moksleivių ir mokytojų pažymėjimai bei juose įdiegtos vadinamosios elektroninės piniginės, kitose naudojamasi bankinių kortelių skaitytuvais, yra ir įstaigų, kuriose pasitelkiamos elektroninės apyrankės.

Vilniaus Antakalnio gimnazijos valgykloje jau aštuonerius metus galima atsiskaityti bankų kortelėmis.

„Norėjome būti priekyje, supažindinti moksleivius su moderniomis grynųjų pinigų alternatyvomis bei užtikrinti tokias pat atsiskaitymo galimybes, kokias siūlo dauguma įmonių bei įstaigų“, – sakė gimnazijos direktorė Vita Kirkilienė, paklausta, kas paskatino įdiegti technologiją, kai ši buvo visai nauja.

Ją palankiai įvertino tiek švietimo įstaigos bendruomenė, kurioje yra per 500 gimnazistų ir 70 pedagogų, tiek valgyklos darbuotojai. Nemažai gimnazistų naudojasi ir kortelėmis su vadinamąja elektronine pinigine, skirtomis atsiskaityti tik valgykloje.

Grynieji – iš įpročio

Plungės Senamiesčio mokyklos direktoriaus pareigas laikinai einantis Juozas Griškus teigė, kad mokykloje naudojamas elektroninis moksleivio pažymėjimas turi ir elektroninės piniginės funkciją.

Mokyklos bendruomenė, vadovo teigimu, norėtų ja naudotis, tačiau praktiškai įgyvendinti šios atsiskaitymo negrynaisiais pinigais galimybės nepavyksta, nes tam nesiryžta maitinimo paslaugų teikėjas.

Tuo metu vienoje Kėdainių rajono mokykloje, kur mokosi arti 300 vaikų ir dirba per 40 pedagogų, atsiskaitymas negrynaisiais kol kas didelio populiarumo nesulaukė. Mokyklos atstovų teigimu, mažo miestelio gyventojai labiau įpratę atsiskaityti grynaisiais pinigais, o naujoves vertina atsargiai. Valgyklos pasiūlytomis elektroninėmis kortelėmis ir žetonais šiuo metu naudojasi vos keli moksleivis.

Turi perspektyvų

LBA vertinimu, iš apklausos rezultatų matyti, kad skaitmeniniai sprendimai kai kuriose srityse kelią skinasi palengva. Gerosios praktikos pavyzdžiai liudija palankias perspektyvas, tačiau joms reikia laiko.

Jėgas sutelkus Lietuvos bankui, Vilniaus miesto savivaldybei, LBA ir verslui, praėjusią savaitę susipažinti su grynųjų pinigų alternatyvomis ir apsvarstyti jų įdiegimą buvo pakviesti Vilniaus miesto švietimo įstaigų vadovai.

Šia iniciatyva siekiama skatinti finansinių paslaugų skaidrumą, modernių technologijų skvarbą bei visuomenės technologinį ir finansinį išprusimą.

„V.P.“ inf.

pietus mokykla grynieji pinigai pinigai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
91 peržiūra spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Baigiantis vasaros sezonui išjungiamas ir žiemai paruošiamas miesto grojantis fontanas. Ruošiant fontaną žiemai ištuštinta jo sistema, išvalytos nuosėdos ir nuimti techniniai įrengimai, kurie bus profilaktiškai taisomi, kad pavasarį fontaną ir vėl galima būtų įjungti ir jis džiugintų palangiškius ir miesto svečius. „V.P.“ inf.
Sportas
Robertas Trakys Patarlę „ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą“ lengvaatlečiams pritaikyti galima tik iš dalies. Ne tik žiemos, bet ir vasaros sezonams sportininkai pamatus deda dar rudenį. Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo pajūryje – Palangoje. Treniruočių krūviai – pagal mokslininkų rekomendacijas „Į detales šioje stovykloje dar labai nežiūrima, labiau į bendrą pasiruošimą prieš treniruot...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį patvirtino 2019 metų „Sodros“ biudžetą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei šiais metais. Kitų metų planuojamos išlaidos sudarys 4,04 mlrd. eurų ir bus 0,3 proc. mažesnės nei šiais metais. 2019 metų pajamos viršys išlaidas 412  mln. eurų. „Kai kalbama apie kitų metų „Sodros“ biudžetą, išskirčiau tris svarbiausias naujienas. Pirma, bendrosios pensijos dalies finansavimas perkeliamas į valstybės biudžetą. T...
Įvykiai
Jadvyga Bieliavska, Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įteisinti dar vieną šventinę dieną - lapkričio 2-ąją - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Už tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 parlamentarai. Jo priimti dar iki šių metų Vėlinių nepavyks, nes toliau plenarinių posėdžių salėje projektą numatoma svarstyti gruodžio 6 d. Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacij...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir...
Įvykiai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skaus...
Įvykiai
Aušra Pilaitienė Klaipėdiečiai sunerimę: vis labiau nyksta viena įspūdingiausių Baltijos pajūrio vietovių – aukščiausias Olando Kepurės Skardis Karklėje. Dabar siūloma šią vietą aptverti ir tokiu būdu apsaugoti nuo žmonių. Į pajūrį prie Olando Kepurės žmonės traukia bet kokiu metų laiku. Prieš šešetą metų buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė, bet smalsuoliams šito negana. Dauguma jų mėgsta pasivaikščioti pačiu skardžio pakraščiu – tuomet atsiveria išju...
Įvykiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais. Knygelės „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ kūrybą inicijavo Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Prie knygelės atsiradimo prisidėjo socialinio ir emocinio vaikų ugdymo specialistas Linas Slušnys ir iliustratorė Eidvile Viktorija Buožyte. Knygelė nemokama ir elektroninė – ją parsisiųsti galima iš EPA inte...
Įvykiai
Lietuva yra antroje vietoje pagal išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams Europos Sąjungoje – tam skiriame beveik 21 proc. namų ūkio biudžeto. Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, šis skaičius galėtų būti mažesnis, jeigu pakeistume tam tikrus savo apsipirkimo įpročius, vienas iš jų – savaitės valgiaraščio planavimas. Kiek kartų per savaitę turime eiti į parduotuvę? Nors lietuviai maistui išleidžia penktadalį savo biudžeto, m...