Baltiškos Ženios atostogos. Palanga: ir jie tai vadina triukšmu, jie tai vadina pinigais?

© DELFI / Andrius Ufartas

Palanga

Laisvės stotis

Baltijos jūros kurortai iki skausmo pažįstami visiems rusams: nuo vaikystės žinojau, kad Lietuvoje yra tokia Jūrmala. Atvykęs į Lietuvą, sužinojau, kad ta Jūrmala visgi Latvijoje. Tada man rekomendavo aplankyti tikrą šalies brangakmenį – Palangą. Tokio įdomaus vietovardžio gyvenime nebuvau girdėjęs. Dabar važiuoju tą brangakmenį apžiūrėti ir gal netgi pačiupinėti.

Rusijoje pastaruosius devynerius metus praktiškai gyvenau Sočyje. Dabar pro autobuso langą apžiūrinėju Baltiją. Už Klaipėdos regiu laukuose tarsi pabertų namukų čerpių stogais, išpuoselėtais kiemais ir mielais įvairiaspalviais gėlynais. Ir Sočyje norėta padaryti kažką panašaus: pastatė Nekrasovkos gyvenvietę, kur visi namai buvo panašūs. Tik žmonės ten gyventi nepanoro, bent pusė namų taip ir liko stovėti apleisti, darželius okupavo piktžolės. Taip nutinka praktiškai visada, kai pabandoma iš Rusijos padaryti Europą.

Tolimajame Sočyje vos išlipus iš autobuso pradeda atakuoti taksistai, kone prievarta tempiantys į savo automobilius. O čia tu niekam nereikalingas, todėl laisvas kaip paukštis. Laukimo salės grindys tiesiog blizga – tarsi operacinėje. Geltoni minkštasuoliai tokie skaniai geltoni, jog norisi juos suvalgyti. Panašūs jausmai buvo apėmę 2007 metais, kai pirmą kartą atsidūriau užsienyje – Vienos oro uoste. Po pilko Krasnodaro viskas aplinkui tiesiog sproginėjo spalvomis – geltona, žalia, raudona. Lotynų Amerikos kultūra, kur pilka kasdienybė spalvinama ryškiomis spalvomis, jei dar nežinojote, iš tikrųjų prasideda ne kur kitur, o Palangoje.

© DELFI / Andrius Ufartas

Dėl objektyvumo – šaukštas deguto lietuviško medaus statinėje. Kelionė į Palangos stoties tualetą – mįslinga kaip rusiška siela (galbūt ir lietuviška, kas ten žino). Rašo, kad reikia įmesti 40 euro centų, bet tik monetomis po 20. O monetų kišenėje nėra, nėra tų monetų. Vėliau išsikeičiau kasoje, bet į tualetą vis tiek taip paprastai nepateksi: kelią prie besisukančių vartelių pastojęs stambus vyras su sūnumi. Stovi ir negali išeiti: parašyta, kad reikia paspausti mygtuką, bet to mygtuko niekur nėra! Pastovėję kelias minutes, vyras ir sūnus plūsdamiesi vargais negalais pralenda pro vartelių apačią.

Ir visgi – o kur tas mygtukas? Pasirodo, kad pačiame tualete. Yra ir užrašas „paush here“. Žodžio „pausch“ taip ir nesugebėjau išsiversti (greičiausiai, jis lietuviškas). Tualete paspaudi mygtuką, tada išeini į koridorių ir laisviausiai praeini pro tą nelemtą turniketą. Ne tualetas, o kažkoks nuovokos ir greičio testas.

Išėjus iš stoties, širdį iš karto ima virpinti atsiminimai: aplinkui statybos, karštis ir dulkės. Visai kaip Sočyje, kai, besiruošdami olimpinėms žaidynėms, išrausė visą miestą. Tik Palangoje statybininkai dar užsiiminėja ir grupine meditacija: stovi grupelėmis po 2-3 žmones, tyli ir nieko nedaro. Eiti siaubingai nepatogu, nes nėra šaligatvių. Greičiausiai statyboms vadovauja tas pats meistras, kuris Palangos stoties tualetų turniketu.

Patiko švieslentė su autobusų grafiku. Prieš olimpines žaidynes Sočio stotelėse taip pat tokios kabėjo. Jos, jei gerai pamenu, tarnavo kelias savaites, o tada užgeso. Vėliau tiesiog kabėjo be naudos, skaudžiai primindamos išleistus pinigus. Gera technika reikalinga ir naudinga tik tada, kai jai pasirengusi sąmonė.

Palangoje ji tikrai pasiteisina, nes visos švieslentės veikia, o stotyje, skirtingai nei Rusijoje, atidaryti abu išėjimai. Pradžiugino ir tai, kad nesimatė apsaugos darbuotojų: viską, ką norėjau, fotografavau, ir niekas nė žodžio nepasakė. Europa yra Europa.

Mobilieji ir Putinas

Tokių pastatų kaip Palangoje Sočyje tikrai neįsivaizduoju. Juk architektūra – tautos žmonių vidinio pasaulio atspindys. Kretingos gatvėje vienas pastatas – tarsi juodų ir raudonų kvadratų dėžutė, kitas – vien įmantrūs bokšteliai ir stogeliai, trečias – tarsi vieni iš stiklo, primena kažkokią kosminę stotį, o ketvirto – langai tarsi gotikinėje bažnyčioje. Didžiausią įspūdį palieka rožinės spalvos pastatas su iškaba „Lombardas“. Kubanėje jį iš karto dėl bedvasės spalvos būtų uždarę kazokai (tiesą sakant, ir Palangos stotį).

© DELFI / Andrius Ufartas

Bendravimas Palangoje malonus, tik bendrauja kol kas ne su manimi. Vytauto gatvėje suvenyrų parduotuvės pardavėja be perstojo pliurpia telefonu, o aš stoviu ir laukiu. Užsuka ir kitų potencialių pirkėjų. Pardavėja įgudusi parduoti suvenyrą ir išmušti čekį neatitraukdama mobiliojo nuo ausies. Sprendžiant pagal aptarnavimo kokybę, ši nuostabi moteris, net neabejoju, turi giminių Sočyje.

Štai gatvėje dirbanti jos kolegė gatvėje miela ir mandagi. Rodo man kepurę už 2,5 euro, siūlo gintaro karolių. „Rusai? O jie čia praktiškai nevažiuoja, gal tik vienas kitas. Atvažiuoja iš Norvegijos, Estijos, daug vietinių“, – pasakoja pardavėja. Jei Palangoje prabilsi rusiškai, bet kuris pardavėjas tau rusiškai ir atsakys. Pradžiugina lentelė su užrašu rusų kalba, skelbianti, jog tai „Nekilnojamojo turto agentūra“, bet nepradžiugina gramatinė klaida joje: greičiausiai čia toks nekaltas vietinių mums skirtas trolinimas.

Atsiduriu Petergofe. Pasitempusios antytės, švarutėliai kanalai, iki negalėjimo mieli tilteliai per juos, išpuoselėti gėlynai prieš prabangius rūmus. Iš tikrųjų tai joks čia ne Petergofas, o vietinis Birutės parkas. Renata Miliauskienė kartu su dukrele Gabe antytėms trupina batoną. Jos iš Klaipėdos – ji visai šalia. Ilsėjosi ir Graikijoje, ir Bulgarijoje, o štai į rusišką kurortą nė už ką nevažiuotų. „Man nepatinka jūsų valdžia. Putinas man nepatinka“, – sako Renata. Žodžiu, jei nebūtų Putino, turistų mūsų kurortuose būtų daugiau. Tai aš ir pats anksčiau žinojau.

Palangos tiltas ir saulėlydžio dainos

Basanavičiaus gatvė Palangoje tarsi Lenino gatvė Sočio Adlerio rajone: lauko staliukai, kavinės, porelės. Esminis skirtumas– tvarkingi šaligatviai ir muzikos, kuri rėkte rėktų iš kiekvienos kavinės ir kurtų tikrą triukšmo pragarą, stygius. Sunku patikėti, bet ir šašlykinių dūmų gatvėje nejusti. Tikra palaima!

Adlere armėnai sudaro 20 proc. visų gyventojų, tačiau, jei vertintume tik pagal kavinių savininkus ir taksistus, atrodytų, kad ir visą šimtą. Taigi, užsukęs Palangoje į kavinę „Armėniška virtuvė“, pajuntu Tėvynės šauksmą. Tiesa, valgiaraštis lietuvių kalba, o bendrauja su manim šypsodamiesi tarsi amerikiečiai. Prisipažįstu, kad žurnalistas, ir štai gaunu atsakymą: „Nenorime, kad apie mus rašytų“. Net ir pačiame europietiškiausiame kurorte Tėvynė visada šalia.

Bandau rasti turistų iš užsienio. Yra pora žmonių iš Latvijos Liepojos, tačiau visi kiti – lietuviai. Vaidas atvyko iš Tryškių. „Čia, Palangoje, visi tik ir gviešiasi iš žmonių išmelžti kuo daugiau pinigų. Tai pramoginis kurortas. Kai norisi pailsėti nuo triukšmo, važiuojam į Latviją“, – teigia vyras. Ir jis visa tai vadina triukšmu! Ir jis tai vadina pinigais! Graikiškų salotų čia galima suvalgyti vos už 3 eurus, o už 4 vietos valgykloje galima ir karališkai sočiai pavalgyti. Sočyje tai kainuotų du ar tris kartus brangiau.

Grupelė gimnazistų iš Telšių plėšia lietuvišką dainą. Jaunos panelės eina basos. Garsūs balsai, ryškiai mėlynas dangus, nematomo lėktuvo gausmas, saulės spinduliai, besibraunantys pro pušų šakas – visa tai susilieja į sunkiai žodžiais nusakomos laisvės ir vaikiškos laimės sąvoką.

Patraukiu prie garsiojo Palangos tilto. Rusijoje tokie tiltai ne „pasivaikščiojimams“, o „šuoliams į vandenį“. Rusai visada pasirenka pačias pavojingiausias vietas, įprastai šalia ženklo „Šokinėti draudžiama“, ir raketa sminga į vandenį.

© DELFI / Andrius Ufartas

Augau prie Juodosios jūros, Džubgos gyvenvietėje. Pavyzdžiai akimis lydėdavau vyresnius vaikinus, neįtikėtinomis pozomis šokinėjančius nuo tilto, stebint nuo jų drąsos apakusioms merginoms.

Tiltas arba prieplauka – vieta, kur galima pademonstruoti drąsą, tarsi žingsnis į naują gyvenimo etapą. Tik ant Palangos tilto draudžiančių ženklų nėra: nuo jo šokti į jūrą niekam nė į galvą neateitų. Einu tolyn, randu šuoliui visai tinkamą vietelę. Tik iš vėžių išmuša redaktoriaus skambutis: prašo to nedaryti. Ech, tilte, jaunyste mana.

Baltijos jūros paplūdimys, kitaip nei Juodosios jūros, platus, tvarkingas ir erdvus. Po kojomis girgžda baltas smėlis, tarsi kokią dainą norėdamas priminti. Per tuos dvejus metus, kiek gyvenu Lietuvoje, nė karto taip ir neišbandžiau maudynių Baltijoje. Įsibėgėjęs pirmą kartą neriu į jūros bangas. Vanduo toks neįprastai beskonis, bet smaragdo žalumo. Visai ne toks kaip Juodojoje jūroje. Šis skirtumas – vėlgi europietiška estetika, kur visai šalia sugyvena tiek ryškios spalvos bei skoniai, tiek ramesni.

Saulę palydžiu ant balto smėlio kranto. Liepsnojanti saulė leidžiasi už horizonto į tamsų vandenį, o debesys danguje primena gigantiškas balandžių plunksnos. Toli toli jūroje mirksi švieselė. Ką ji nori pasakyti? Sparnu bangos keterą kerta žuvėdra. O manęs grįžtančio laukia Basanavičiaus gatvė, kur įkaitęs asfaltas, nuosaiki muzika ir mandagūs padavėjai ir padavėjos, kalbantys su švelniu baltišku akcentu. Palanga – mano nauja meilė. Palanga – mano svajonių Adleris.

DELFI

Baltiškos Ženios atostogos Palanga
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
101 peržiūra vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....
Įvykiai
Penktą kartą su šūkiu „Ryškiausias Lietuvoje“ rengiamas Klaipėdos šviesų festivalis startuoja jau šį ketvirtadienį! Daugiau nei trisdešimt šviesos ir garso instaliacijų keturis žiemos vakarus nuo 18 iki 23 val. klaipėdiečius ir miesto svečius kvies mėgautis išskirtiniais reginiais, didžiulio susidomėjimo sulaukusiais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Festivalio „vinis“ – milžiniška „Širdis“ Pagrindinį festivalio projektą „Širdis“ pristatys italų kompanij...
Laisvalaikis
Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį, atrodytų, mėgsta kiekvienas. Ne išimtis ir lietuviai, per pastaruosius metus picų suvartojimą vien valgant iš anksto paruoštus gaminius šalyje išauginę beveik dešimtadaliu. Vis dėlto nors atrodytų, kad apie picą žinome viską, kai kurie faktai apie šį patiekalą daugeliui gali būti naujiena. Vasario 9-ąją minimos Tarptautinės picos dienos proga - 5 įdomybės apie picas. 1. Picos gimtinė - senovės Graikij...
Įvykiai
„Internetas ar baletas?“, „Barokas ar pankrokas?“ – tai tik keli projekto #LietuvosDNR klausimai, kuriais bus bandoma atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį ir pakviesti juos prisidėti prie kuriamo mūsų šalies pristatymo užsienyje. Šiandien startavęs projektas gyventojus kviečia į diskusiją, kaip Lietuva turėtų būti pristatoma užsienyje, kuo didžiuojamės ir su kokiomis vertybėmis tapatinamės. Projekto tikslas –  įtraukti visuomenę aktyviai dalyvauti formuojan...