Dvi Lietuvos įmonės ėmėsi eksperimento: trumpina darbo dieną nemažindamos atlyginimo

© DELFI / Domantas Pipas

Dvi Lietuvos įmonės nusprendė rimtai kovoti su darbuotojų tinginiavimu, vis dažnesnėmis kavos pertraukėlėmis, naršymu darbo metu po naujienų portalus ar kitas svetaines. Tačiau kovai jie pasirinko neįprastą būdą – sumažino darbo valandų skaičių, nors atlyginimų nelietė.

Tokių priemonių ėmėsi „Engineer“ ir „Valandinis“ bendrovių vadovai, suprasdami, kad tikėtis šimtaprocentinio darbuotojų efektyvumo nuo ryto iki vakaro yra tiesiog neįmanoma.

Taigi nuo šios savaitės įmonės sutrumpino darbo laiką valanda ir dirba nuo 9 iki 16 val. Po pusės metų tikimasi darbo laiką sutrumpinti dar viena valanda – iki 15 val., o jei lūkesčiai pasiteisins, po metų darbuotojai turės atidirbti tik iki 14 val. Laikrodžiui išmušus antrą valandą dienos – visi galės keliauti namo.

Darbo metu užsiima nedarbiniais reikalais

„Jau kurį laiką darbe stebėjau kolegas – vis daugiau delfio ir youtube ekranų, vis daugiau vėluojama ryte, vis greičiau skaičiuojamos minutės darbo gale, vis daugiau pletkų, kavos, bajeriukų.

Kartais laisvą minutę pagalvodavau, ką daryti. Girdėjau, vieni laukia rytais prie durų, kiti blokuoja internetą, trečias viską filmuoja ar seka, o koks suktesnis išvis siūlo įvest geležinę kontrolę, nes kitaip „tie latrai dieną miegos, o išeidami viską dar ir pavogs“, – juokavo bendrovės „Valandinis“ plėtros vadovas Jurijus Laneckij, taip pat einantis komercijos vadovo pareigas įmonėje „Engineer“.

„Engineer“ vadovas Vytautas Bartušis DELFI pasakojo, kad mintį sutrumpinti darbo valandas jau gvildeno kelerius metus.

„Vieša paslaptis, kad nei vienas darbuotojas neišnaudoja darbo laiko 100 proc. efektyvumu. Tikslas – motyvuoti darbuotojus ir sudaryti tokias sąlygas, kad darbo laiku būtų maksimaliai orientuojamasi tik į darbinius klausimus.

Todėl ir sutrumpinome darbo laiką valanda. Kol kas ne taip drastiškai, tačiau ateityje turime ir drastiškesnių planų nusimatę – trumpinti iki 14 val.

Darbo valandos© Skaitytojo nuotr.

Manome, kad toks sprendimas pagerins nuotaiką kolektyve, darbuotojai daugiau laiko galės skirti sau, šeimoms, o mūsų kaip bendrovės tikslas konvertuoti tą geresnę nuotaiką į įmonės pelną“, – sako V. Bartušis.

Atlyginimų nemažina

V. Bartušis teigia, kad darbuotojai žinią trumpinti darbo laiką sutiko itin džiugiai.

„Mes turėjome du džiugesio pliūpsnius. Vienas buvo, kai pranešėme, kad darbo diena trumpėja, antras, kad atlyginimai nemažėja, jie išlieka tie patys, arba net padidėja. Tiesiog mėnesinis atlyginimas padidėja, nes trumpiau dirbama, o gaunama daugiau. Ko dar reikia žmonėms, ofise šypsenos neblėsta“, – teigė jis.

Rekvizitai.lt duomenimis, bendrovėje „Engineer“ liepos mėnesį vidutinis atlyginimas siekė apie 1300 eurų bruto, „Valandinis“ – kiek daugiau nei 1400 eurų bruto.

Paklaustas, kaip tada bus su atostogomis, viršvalandžių apskaičiavimu, V. Bartušis teigė, kad darbuotojai eis atostogų kaip įprasta: „Tai yra formalūs buhalteriniai dalykai, elgsimės pagal įstatyminę bazę ir tai tikrai nereiškia, kad žmonės turės trumpesnes atostogas.

Pasitikslinus, kaip bus traktuojami atvejai, kai darbuotojams dėl užgriuvusių darbų gausos teks dirbti viršvalandžius, t. y. dirbti ir po 16 val., V. Bartušis teigė, kad tokiais atvejais darbuotojams tiesiog bus taikomos kitos motyvacinės priemonės.

„Esame lankstūs rinkoje ir prisitaikome prie užsakovo poreikių. Jei reikia – darbus galime atlikti ir savaitgaliais, ir 24/7 principu dirbti.

Jeigu mūsų paslaugas užsako kokia gamykla, jai svarbu, kad atvykus daryti remontą būtų kuo mažiau sutrikdoma tiesioginė užsakovo veikla, nebūtų stabdomas darbas, kad įmonė generuotų pelną. Taigi gali pasitaikyti atvejų, kad teks dirbti ir po 16 val. Tokie atvejai yra išskirtiniai ir taip nutikus savo darbuotojams taikome kitas motyvacines priemones“, – teigė jis.

Tikisi, kad visa Lietuva trumpins darbo valandas

V. Bartušis teigia, kad dirbti iki 16 val., o vėliau ir dar trumpiau galės visi įmonės darbuotojai, ne tik administracijos.

„Esame statybinė rangovinė organizacija, specializuojamės į elektrotechnikos darbų atlikimą ir dirbame tik su verslo užsakymais. Taigi administracijoje dirba apie 15 darbuotojų, o kiti darbuotojai važiuoja į objektus visoje Lietuvoje ir atlieka darbus. Jų darbo laikas irgi bus iki 16 val.

Viena iš įmonės inovacijų, kurią įdiegėme praėjusiais metais – montuotojų grandis buvo perkelta į naujai įkurtą įmonę „Valandinis“, kuri pradėjo teikti specialistų nuomos paslaugas. Taigi aš, kaip įmonės „Engineer“ vadovas, turiu įtakos tik savo įmonės žmonėms, o kitiems montuotojams „Valandinyje“, kurių yra 100–150, aš tiesioginės įtakos neturiu, bet ta įmonė taip pat panašią politiką pradės taikyti“, – pasakojo jis.

Elektrikas© Shutterstock nuotr.

Jis taip pat viliasi, kad tokia įmonės politika bus patraukli užsakovams, nors supranta, kad iššūkių kils nemažai, jei jie norės, kad montuotojai pas juos atvyktų po 16 val.

„Mes labai tikimės geru pavyzdžiu užkrėsti kitus ir kad ta problema apskritai išnyks, – apie galimas bėdas su užsakovais kalbėjo jis. – Tikimės, kad kažkada visa Lietuva panašiu ritmu kvėpuos ir gyvens, bet faktas, kad turbūt taip neįvyks ir tam tikrų iššūkių bus: reikės labai kruopščiai planuoti laiką, susitikimus. Visada bus situacijų, kad reikės išlipti iš komforto zonos ir padirbti ilgiau nei mūsų nutarimas.“

Mano, kad 8 val. darbo diena – atgyvena

J. Laneckij mano, kad apskritai 8 valandų darbo dienos principas šiais laikais jau yra nebeaktualus.

„Šiuolaikinė darbo dienos trukmė atsirado maždaug prieš 100 metų. Aš net nežinau kaip teisingai palygint darbo našumą tada ir dabar, bet, pavyzdžiui, dar prieš dešimt metų du trečdaliai klientų neskaitė emailų.

Taigi, šiandien mes sėdime youtube ir delfyje ne tik dėl to, kad esame tinginiai, o ir todėl, kad per daug trumpesnį laiką nudirbame daug daugiau nei anksčiau. Žmogaus susikaupimas ir galimybės priimti sprendimus turi ribas, todėl jei viską išnaudojote prieš valandą, deja, bet dirbdami toliau galite tik sugadinti reikalus, o ne atlikti kažką naudingo. Taigi, gal ir gerai kad žiūrite youtube“, – kiek pašmaikštaudamas, bet rimtai svarstė jis.

 I. Laneckij sako, kad technologijų įtaka, pakitusi darbo aplinka nėra įvertinama tokiame svarbiame faktoriuje kaip darbo laikas, ir tai yra klaida.

„Manau, kad atėjome prie tos kryžkelės, kur turime sau pripažinti, jog technologijas sukūrėm ne šiaip sau, o tam, kad galėtume daugiau dirbti kūrybiškai ir daugiau tingėt.

Kūrybiškumui reikia įkvėpimo arba to paties tingėjimo. Taigi viskas susideda į savo lentynėles: mes dirbsime mažiau, mums nereikės žiūrėt ofise youtube ir vaidint, kad dirbam, atlikę darbus keliausim namo, o ten kas ką – tas laikas bus skirtas asmeninėms reikmėms, žmogus bus laimingesnis ir sukurs dar geresnius dalykus, mūsų verslas parduos tuos nuostabius dalykus ir uždirbs vienu kitu euru daugiau“, – dėsto jis.

Neatmeta, kad gali nepasiteisinti

V. Bartušis pripažino, kad svarstė įvairiausius variantus, vienas jų – nedirbti penktadieniais, bet šią priemonę labai greit atmetė.

© DELFI / Domantas Pipas

„Mūsų variantas nusvėrė, nes 4 darbo dienų savaitę nieko neišsprendžia, tiesiog fiziologiškai žmogus nesugeba sufokusuoti savo dėmesio tiek daug valandų. Jeigu tai būtų 4 normalios darbo dienos, išeitų taip, kad per jas žmonės dirba ne taip efektyviai, kaip tikimasi, o penktadienį darbuotojai tiesiog traktuos kaip išeiginę. Taigi mes savo variantu išlošiame daugiau“, – įsitikinęs jis.

Tačiau V. Bartušis neslepia, kad nors šiuo metu sprendimai trumpinti darbo laiką yra įforminti oficialiai tarp įmonės akcininkų ir yra nustatytos konkrečios datos, tai nereiškia, kad ateityje bendrovė negrįš prie 8 darbo valandų principo. 

„Niekada nesakyk niekada. Visko gali būt, verslas yra gyvas organizmas, mūsų nuomonė gali pasikeisti. Bet kad grįšime atgal – tikimybė maža, norime, kad taip nebūtų, bet naivu ir būtų teigti, kad taip tikrai nebus“, – atviravo bendrovės vadovas.

Ekonomistas: mažinančių darbo laiką įmonių bus vis daugiau

SEB banko vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad tokį įmonių sprendimą vertina teigiamai.

„Įmonės turėjo atlikti namų darbus, labai gerai pamatuoti ir įvertinti šį sprendimą, nes tokių dalykų niekas nedaro bukai. Jeigu jie apskaičiavo, kad darbuotojas dirbdamas ar 5 val., ar 8 val. vis tiek padaro tą patį darbų kiekį, vadinasi, turbūt nėra tikslo jam dirbti ilgiau, nes didesnės naudos įmonei jis vis tiek neatneša.

Šaunu, kad įmonės eksperimentuoja, bus labai įdomu pamatyti rezultatą“, – sakė jis.

T. Povilauskas svarsto, kad metams bėgant tokiu pavyzdžiu gali pasekti ir daugiau Lietuvos įmonių, nors pripažįsta, kad tai nėra taip paprasta dėl šalies ekonominės struktūros.

„Pas mus Lietuvoje vis tiek dar daug vietos užima pramonė, žemės ūkis, logistika – tai sektoriai, kurie užima didelę dalį tiek pagal darbuotojų skaičių, tiek pagal pridėtinę vertę.

Tadas Povilauskas© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau ekonomikai augant ir didėjant paslaugų sektoriaus reikšmei, taip pat darant prielaidą, kad daugės paslaugų, ir tai bus ne tik prekyba, bet ir inžinerija, bankinės, IT paslaugos, kur kuriama aukštesnė pridėtinė vertė, darbo valandų skaičius greičiausiai bus mažinimas.

Tai natūraliai besiformuojantis procesas, ir ta mada atkeliauja iš vakarų Europos. Mes vis tiek būsime atsiliekantys, artimiausiu metu tikrai nebus masinių perėjimų, bet keičiantis ekonominei struktūrai, vis labiau viską robotizuojant, tikėtina, kad tos darbo valandos mažės, net neabejoju. Bet čia mes kalbame apie dešimtmečius“, – sakė jis.

Paklaustas, ar pats norėtų dirbti tik 6 valandas per dieną, T. Povilauskas nusijuokė ir atsakė subtiliai.

„Manau, kad dauguma žmonių norėtų dirbti kokia valanda trumpiau. Bet vėlgi tai priklauso nuo to, ką tu veiki savo darbe, yra žmonių, kurie dirba ne 8, o 12 valandų per dieną ir jiems visai tai neatsibosta. Tai susiję, ar tu dirbi mėgstamą darbą. Turbūt standartiniam lietuviui kuo trumpiau dirbi – tuo geriau“, – juokėsi ekonomistas.

DELFI

Dvi Lietuvos įmonės ėmėsi eksperimento trumpina darbo dieną nemažina,atlyginimo
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...