Dvi Lietuvos įmonės ėmėsi eksperimento: trumpina darbo dieną nemažindamos atlyginimo

© DELFI / Domantas Pipas

Dvi Lietuvos įmonės nusprendė rimtai kovoti su darbuotojų tinginiavimu, vis dažnesnėmis kavos pertraukėlėmis, naršymu darbo metu po naujienų portalus ar kitas svetaines. Tačiau kovai jie pasirinko neįprastą būdą – sumažino darbo valandų skaičių, nors atlyginimų nelietė.

Tokių priemonių ėmėsi „Engineer“ ir „Valandinis“ bendrovių vadovai, suprasdami, kad tikėtis šimtaprocentinio darbuotojų efektyvumo nuo ryto iki vakaro yra tiesiog neįmanoma.

Taigi nuo šios savaitės įmonės sutrumpino darbo laiką valanda ir dirba nuo 9 iki 16 val. Po pusės metų tikimasi darbo laiką sutrumpinti dar viena valanda – iki 15 val., o jei lūkesčiai pasiteisins, po metų darbuotojai turės atidirbti tik iki 14 val. Laikrodžiui išmušus antrą valandą dienos – visi galės keliauti namo.

Darbo metu užsiima nedarbiniais reikalais

„Jau kurį laiką darbe stebėjau kolegas – vis daugiau delfio ir youtube ekranų, vis daugiau vėluojama ryte, vis greičiau skaičiuojamos minutės darbo gale, vis daugiau pletkų, kavos, bajeriukų.

Kartais laisvą minutę pagalvodavau, ką daryti. Girdėjau, vieni laukia rytais prie durų, kiti blokuoja internetą, trečias viską filmuoja ar seka, o koks suktesnis išvis siūlo įvest geležinę kontrolę, nes kitaip „tie latrai dieną miegos, o išeidami viską dar ir pavogs“, – juokavo bendrovės „Valandinis“ plėtros vadovas Jurijus Laneckij, taip pat einantis komercijos vadovo pareigas įmonėje „Engineer“.

„Engineer“ vadovas Vytautas Bartušis DELFI pasakojo, kad mintį sutrumpinti darbo valandas jau gvildeno kelerius metus.

„Vieša paslaptis, kad nei vienas darbuotojas neišnaudoja darbo laiko 100 proc. efektyvumu. Tikslas – motyvuoti darbuotojus ir sudaryti tokias sąlygas, kad darbo laiku būtų maksimaliai orientuojamasi tik į darbinius klausimus.

Todėl ir sutrumpinome darbo laiką valanda. Kol kas ne taip drastiškai, tačiau ateityje turime ir drastiškesnių planų nusimatę – trumpinti iki 14 val.

Darbo valandos© Skaitytojo nuotr.

Manome, kad toks sprendimas pagerins nuotaiką kolektyve, darbuotojai daugiau laiko galės skirti sau, šeimoms, o mūsų kaip bendrovės tikslas konvertuoti tą geresnę nuotaiką į įmonės pelną“, – sako V. Bartušis.

Atlyginimų nemažina

V. Bartušis teigia, kad darbuotojai žinią trumpinti darbo laiką sutiko itin džiugiai.

„Mes turėjome du džiugesio pliūpsnius. Vienas buvo, kai pranešėme, kad darbo diena trumpėja, antras, kad atlyginimai nemažėja, jie išlieka tie patys, arba net padidėja. Tiesiog mėnesinis atlyginimas padidėja, nes trumpiau dirbama, o gaunama daugiau. Ko dar reikia žmonėms, ofise šypsenos neblėsta“, – teigė jis.

Rekvizitai.lt duomenimis, bendrovėje „Engineer“ liepos mėnesį vidutinis atlyginimas siekė apie 1300 eurų bruto, „Valandinis“ – kiek daugiau nei 1400 eurų bruto.

Paklaustas, kaip tada bus su atostogomis, viršvalandžių apskaičiavimu, V. Bartušis teigė, kad darbuotojai eis atostogų kaip įprasta: „Tai yra formalūs buhalteriniai dalykai, elgsimės pagal įstatyminę bazę ir tai tikrai nereiškia, kad žmonės turės trumpesnes atostogas.

Pasitikslinus, kaip bus traktuojami atvejai, kai darbuotojams dėl užgriuvusių darbų gausos teks dirbti viršvalandžius, t. y. dirbti ir po 16 val., V. Bartušis teigė, kad tokiais atvejais darbuotojams tiesiog bus taikomos kitos motyvacinės priemonės.

„Esame lankstūs rinkoje ir prisitaikome prie užsakovo poreikių. Jei reikia – darbus galime atlikti ir savaitgaliais, ir 24/7 principu dirbti.

Jeigu mūsų paslaugas užsako kokia gamykla, jai svarbu, kad atvykus daryti remontą būtų kuo mažiau sutrikdoma tiesioginė užsakovo veikla, nebūtų stabdomas darbas, kad įmonė generuotų pelną. Taigi gali pasitaikyti atvejų, kad teks dirbti ir po 16 val. Tokie atvejai yra išskirtiniai ir taip nutikus savo darbuotojams taikome kitas motyvacines priemones“, – teigė jis.

Tikisi, kad visa Lietuva trumpins darbo valandas

V. Bartušis teigia, kad dirbti iki 16 val., o vėliau ir dar trumpiau galės visi įmonės darbuotojai, ne tik administracijos.

„Esame statybinė rangovinė organizacija, specializuojamės į elektrotechnikos darbų atlikimą ir dirbame tik su verslo užsakymais. Taigi administracijoje dirba apie 15 darbuotojų, o kiti darbuotojai važiuoja į objektus visoje Lietuvoje ir atlieka darbus. Jų darbo laikas irgi bus iki 16 val.

Viena iš įmonės inovacijų, kurią įdiegėme praėjusiais metais – montuotojų grandis buvo perkelta į naujai įkurtą įmonę „Valandinis“, kuri pradėjo teikti specialistų nuomos paslaugas. Taigi aš, kaip įmonės „Engineer“ vadovas, turiu įtakos tik savo įmonės žmonėms, o kitiems montuotojams „Valandinyje“, kurių yra 100–150, aš tiesioginės įtakos neturiu, bet ta įmonė taip pat panašią politiką pradės taikyti“, – pasakojo jis.

Elektrikas© Shutterstock nuotr.

Jis taip pat viliasi, kad tokia įmonės politika bus patraukli užsakovams, nors supranta, kad iššūkių kils nemažai, jei jie norės, kad montuotojai pas juos atvyktų po 16 val.

„Mes labai tikimės geru pavyzdžiu užkrėsti kitus ir kad ta problema apskritai išnyks, – apie galimas bėdas su užsakovais kalbėjo jis. – Tikimės, kad kažkada visa Lietuva panašiu ritmu kvėpuos ir gyvens, bet faktas, kad turbūt taip neįvyks ir tam tikrų iššūkių bus: reikės labai kruopščiai planuoti laiką, susitikimus. Visada bus situacijų, kad reikės išlipti iš komforto zonos ir padirbti ilgiau nei mūsų nutarimas.“

Mano, kad 8 val. darbo diena – atgyvena

J. Laneckij mano, kad apskritai 8 valandų darbo dienos principas šiais laikais jau yra nebeaktualus.

„Šiuolaikinė darbo dienos trukmė atsirado maždaug prieš 100 metų. Aš net nežinau kaip teisingai palygint darbo našumą tada ir dabar, bet, pavyzdžiui, dar prieš dešimt metų du trečdaliai klientų neskaitė emailų.

Taigi, šiandien mes sėdime youtube ir delfyje ne tik dėl to, kad esame tinginiai, o ir todėl, kad per daug trumpesnį laiką nudirbame daug daugiau nei anksčiau. Žmogaus susikaupimas ir galimybės priimti sprendimus turi ribas, todėl jei viską išnaudojote prieš valandą, deja, bet dirbdami toliau galite tik sugadinti reikalus, o ne atlikti kažką naudingo. Taigi, gal ir gerai kad žiūrite youtube“, – kiek pašmaikštaudamas, bet rimtai svarstė jis.

 I. Laneckij sako, kad technologijų įtaka, pakitusi darbo aplinka nėra įvertinama tokiame svarbiame faktoriuje kaip darbo laikas, ir tai yra klaida.

„Manau, kad atėjome prie tos kryžkelės, kur turime sau pripažinti, jog technologijas sukūrėm ne šiaip sau, o tam, kad galėtume daugiau dirbti kūrybiškai ir daugiau tingėt.

Kūrybiškumui reikia įkvėpimo arba to paties tingėjimo. Taigi viskas susideda į savo lentynėles: mes dirbsime mažiau, mums nereikės žiūrėt ofise youtube ir vaidint, kad dirbam, atlikę darbus keliausim namo, o ten kas ką – tas laikas bus skirtas asmeninėms reikmėms, žmogus bus laimingesnis ir sukurs dar geresnius dalykus, mūsų verslas parduos tuos nuostabius dalykus ir uždirbs vienu kitu euru daugiau“, – dėsto jis.

Neatmeta, kad gali nepasiteisinti

V. Bartušis pripažino, kad svarstė įvairiausius variantus, vienas jų – nedirbti penktadieniais, bet šią priemonę labai greit atmetė.

© DELFI / Domantas Pipas

„Mūsų variantas nusvėrė, nes 4 darbo dienų savaitę nieko neišsprendžia, tiesiog fiziologiškai žmogus nesugeba sufokusuoti savo dėmesio tiek daug valandų. Jeigu tai būtų 4 normalios darbo dienos, išeitų taip, kad per jas žmonės dirba ne taip efektyviai, kaip tikimasi, o penktadienį darbuotojai tiesiog traktuos kaip išeiginę. Taigi mes savo variantu išlošiame daugiau“, – įsitikinęs jis.

Tačiau V. Bartušis neslepia, kad nors šiuo metu sprendimai trumpinti darbo laiką yra įforminti oficialiai tarp įmonės akcininkų ir yra nustatytos konkrečios datos, tai nereiškia, kad ateityje bendrovė negrįš prie 8 darbo valandų principo. 

„Niekada nesakyk niekada. Visko gali būt, verslas yra gyvas organizmas, mūsų nuomonė gali pasikeisti. Bet kad grįšime atgal – tikimybė maža, norime, kad taip nebūtų, bet naivu ir būtų teigti, kad taip tikrai nebus“, – atviravo bendrovės vadovas.

Ekonomistas: mažinančių darbo laiką įmonių bus vis daugiau

SEB banko vyr. ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad tokį įmonių sprendimą vertina teigiamai.

„Įmonės turėjo atlikti namų darbus, labai gerai pamatuoti ir įvertinti šį sprendimą, nes tokių dalykų niekas nedaro bukai. Jeigu jie apskaičiavo, kad darbuotojas dirbdamas ar 5 val., ar 8 val. vis tiek padaro tą patį darbų kiekį, vadinasi, turbūt nėra tikslo jam dirbti ilgiau, nes didesnės naudos įmonei jis vis tiek neatneša.

Šaunu, kad įmonės eksperimentuoja, bus labai įdomu pamatyti rezultatą“, – sakė jis.

T. Povilauskas svarsto, kad metams bėgant tokiu pavyzdžiu gali pasekti ir daugiau Lietuvos įmonių, nors pripažįsta, kad tai nėra taip paprasta dėl šalies ekonominės struktūros.

„Pas mus Lietuvoje vis tiek dar daug vietos užima pramonė, žemės ūkis, logistika – tai sektoriai, kurie užima didelę dalį tiek pagal darbuotojų skaičių, tiek pagal pridėtinę vertę.

Tadas Povilauskas© DELFI / Karolina Pansevič

Tačiau ekonomikai augant ir didėjant paslaugų sektoriaus reikšmei, taip pat darant prielaidą, kad daugės paslaugų, ir tai bus ne tik prekyba, bet ir inžinerija, bankinės, IT paslaugos, kur kuriama aukštesnė pridėtinė vertė, darbo valandų skaičius greičiausiai bus mažinimas.

Tai natūraliai besiformuojantis procesas, ir ta mada atkeliauja iš vakarų Europos. Mes vis tiek būsime atsiliekantys, artimiausiu metu tikrai nebus masinių perėjimų, bet keičiantis ekonominei struktūrai, vis labiau viską robotizuojant, tikėtina, kad tos darbo valandos mažės, net neabejoju. Bet čia mes kalbame apie dešimtmečius“, – sakė jis.

Paklaustas, ar pats norėtų dirbti tik 6 valandas per dieną, T. Povilauskas nusijuokė ir atsakė subtiliai.

„Manau, kad dauguma žmonių norėtų dirbti kokia valanda trumpiau. Bet vėlgi tai priklauso nuo to, ką tu veiki savo darbe, yra žmonių, kurie dirba ne 8, o 12 valandų per dieną ir jiems visai tai neatsibosta. Tai susiję, ar tu dirbi mėgstamą darbą. Turbūt standartiniam lietuviui kuo trumpiau dirbi – tuo geriau“, – juokėsi ekonomistas.

DELFI

Dvi Lietuvos įmonės ėmėsi eksperimento trumpina darbo dieną nemažina,atlyginimo
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
38 peržiūros spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Baigiantis vasaros sezonui išjungiamas ir žiemai paruošiamas miesto grojantis fontanas. Ruošiant fontaną žiemai ištuštinta jo sistema, išvalytos nuosėdos ir nuimti techniniai įrengimai, kurie bus profilaktiškai taisomi, kad pavasarį fontaną ir vėl galima būtų įjungti ir jis džiugintų palangiškius ir miesto svečius. „V.P.“ inf.
Sportas
Robertas Trakys Patarlę „ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą“ lengvaatlečiams pritaikyti galima tik iš dalies. Ne tik žiemos, bet ir vasaros sezonams sportininkai pamatus deda dar rudenį. Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo pajūryje – Palangoje. Treniruočių krūviai – pagal mokslininkų rekomendacijas „Į detales šioje stovykloje dar labai nežiūrima, labiau į bendrą pasiruošimą prieš treniruot...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį patvirtino 2019 metų „Sodros“ biudžetą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei šiais metais. Kitų metų planuojamos išlaidos sudarys 4,04 mlrd. eurų ir bus 0,3 proc. mažesnės nei šiais metais. 2019 metų pajamos viršys išlaidas 412  mln. eurų. „Kai kalbama apie kitų metų „Sodros“ biudžetą, išskirčiau tris svarbiausias naujienas. Pirma, bendrosios pensijos dalies finansavimas perkeliamas į valstybės biudžetą. T...
Įvykiai
Jadvyga Bieliavska, Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įteisinti dar vieną šventinę dieną - lapkričio 2-ąją - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Už tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 parlamentarai. Jo priimti dar iki šių metų Vėlinių nepavyks, nes toliau plenarinių posėdžių salėje projektą numatoma svarstyti gruodžio 6 d. Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacij...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir...
Įvykiai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skaus...
Įvykiai
Aušra Pilaitienė Klaipėdiečiai sunerimę: vis labiau nyksta viena įspūdingiausių Baltijos pajūrio vietovių – aukščiausias Olando Kepurės Skardis Karklėje. Dabar siūloma šią vietą aptverti ir tokiu būdu apsaugoti nuo žmonių. Į pajūrį prie Olando Kepurės žmonės traukia bet kokiu metų laiku. Prieš šešetą metų buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė, bet smalsuoliams šito negana. Dauguma jų mėgsta pasivaikščioti pačiu skardžio pakraščiu – tuomet atsiveria išju...
Įvykiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais. Knygelės „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ kūrybą inicijavo Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Prie knygelės atsiradimo prisidėjo socialinio ir emocinio vaikų ugdymo specialistas Linas Slušnys ir iliustratorė Eidvile Viktorija Buožyte. Knygelė nemokama ir elektroninė – ją parsisiųsti galima iš EPA inte...
Įvykiai
Lietuva yra antroje vietoje pagal išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams Europos Sąjungoje – tam skiriame beveik 21 proc. namų ūkio biudžeto. Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, šis skaičius galėtų būti mažesnis, jeigu pakeistume tam tikrus savo apsipirkimo įpročius, vienas iš jų – savaitės valgiaraščio planavimas. Kiek kartų per savaitę turime eiti į parduotuvę? Nors lietuviai maistui išleidžia penktadalį savo biudžeto, m...