Vidutinio greičio matuokliai: kuo skiriasi nuo įprastų ir ar gali fotografuoti iš galo

© DELFI / Andrius Ufartas

Dina Sergijenko

Nuo rugsėjo Lietuvoje ėmė veikti vidutinio greičio matavimo sistemos, įrengtos 25-iuose šalies kelių ruožuose. Ilgainiui tokių ruožų, kur matuojamas vidutinis važiavimo greitis, skaičius išaugs iki 150. Ir, aiškina sistemą įrengusios bendrovės atstovai, modernios kameros ne tik geba išsiųsti pavojaus signalą, jei yra gadinamos, bet ir veikti bet kuriomis sąlygomis, net netekusios elektros energijos tiekimo.

Visas vidutinio greičio matavimo sistemas Lietuvoje įrengė technologijų bendrovė „Fima“. Rokas Šlekys, bendrovės Technologijų ir inovacijų vystymo departamento direktorius, akcentavo, kad šie matuokliai – nėra „jautresni“ nei įprasti. Pasak žinovo, taikoma paklaida yra maždaug 2 km/val. vairuotojo naudai. Visgi riba, nuo kurios prasideda baudimas už leistino greičio viršijimą, kas kartą gali būti vis kitokia. Kokia ji – nustato policijos pareigūnai.

„Visi puikiai žinome, kad yra savaičių, kai policija taiko nulinę toleranciją nusižengimui“, – priminė specialistas.

Prastas oras – ne kliūtis

Pasak R. Šlekio, besikeičiančios orų sąlygos įrengtoms vidutinio greičio stebėjimo sistemoms netrukdys.

„Kameros bet kokiu atveju užfiksuos visas pravažiuojančias transporto priemones ir atpažins numerį, jei tik jis matomas“, – akcentavo žinovas.

Be to, pabrėžė pašnekovas, nuo įprastų greičio matuoklių naujieji, įrengti 25-iose atkarpose Lietuvoje, skiriasi tuo, kad greičio jie nematuoja ir jokių radarų neturi.

„Įrengtos kameros tik fiksuoja vaizdą, o greitis yra apskaičiuojamas sistemoje“, – konstatavo specialistas.

Mato ir automobilio galą

Bene dažniausiai užduodamas klausimas, kalbant apie vidutinio greičio matuoklius, yra susijęs su tuo, ar šie veikia tik į vieną pusę, ar į abi. R. Šlekys patikino, kad vidutinio greičio matuokliai geba nuskaityti tiek priekinį, tiek galinį transporto priemonės numerį.

„Visiškai nesvarbu, kurioje juostoje važiuoji, nes viena kamera dengia visą važiuojamąją kelio dalį. Gali būti, kad tuo metu daromas lenkimas, kažkuris automobilis važiuoja per vidurį ar pan., bet jis vis tiek bus užfiksuotas“, – dalijosi smulkmenomis pašnekovas.

Anot jo, vidutinio greičio matuoklių kameros geba atpažinti judėjimo kryptį, taip pat ir tai, kai vaizde yra dvi transporto priemonės, nesvarbu, ar jos važiuoja ta pačia kryptimi, ar priešingomis.

Veikia net be elektros

R. Šlekys akcentavo, kad įrengtos vidutinio greičio matavimo kameros toli gražu nėra paprasčiausios. Jos turi gausybę daviklių, kurie skirti kameros būsenos stebėjimui.

„Yra fiksuojami bet kokie pašaliniai judesiai. Pavyzdžiui, jei kažkas mėgintų judinti stulpą, ant kurios yra kamera, ši automatiškai išsiųstų pavojaus pranešimą“, – pasakojo žinovas.

Pavojaus pranešimas atkeliautų ir tuo atveju, jei, pavyzdžiui, kamera būtų pasukta kita kryptimi nei reikia, palenkta ir pan. Be to, pavojaus signalas specialistus pasiekia net tada, kai dingsta elektra. „Kamera kurį laiką gali stebėti visus parametrus net ir dingus elektrai. Be to, į visus kameros pranešimus reaguojama tikrai operatyviai“, – pabrėžė „Fimos“ atstovas.

Protokolą formuoja automatiškai

Vidutinio greičio matuoklis darbą pradeda tada, kai į stebimą atkarpą įvažiuoja transporto priemonė. Tuomet nufotografuojamas valstybinis numeris ir atpažįstamas. Išvažiuojant iš stebimos atkarpos vykdoma ta pati procedūra.

Kartu su numeriu užfiksuojama ir konkreti automobilio vieta, važiavimo laikas. Be to, laiką įrašo du skirtingi laikrodžiai – taip užtikrinamas sistemos tikslumas.

„Visi šie duomenys perduodami į centrinį kompiuterį, kur vyksta skaičiavimas ir duomenų sulyginimas. Sistema susieja dvi nuotraukas ir atpažįsta, kad tai yra viena ir ta pati transporto priemonė. Toliau vyksta duomenų sutikrinimas, žiūrima, ar jie galiojantys, ar nebuvo jokių nukrypimų ir taip toliau“, – sakė R. Šlekys.

Vidutinio greičio skaičiavimas vykdomas tik sutikrinus visus duomenis. Ir tai, pasak specialisto, daroma su absoliučiai visomis transporto priemonėmis, todėl centrinis kompiuteris veikia ypač didelėmis apkrovomis.

„Jeigu apskaičiuotas vidutinis greitis yra didesnis nei leistinas, automatiškai suformuojamas nusižengimo protokolas, kuris yra perduodamas tiesiai į policiją su visais užfiksuotais duomenimis. Greičių neviršijusių vairuotojų nuotraukos yra nesaugomos“, – atskleidė R. Šlekys.

DELFI

Vidutinio greičio matuokliai,
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...