Aplinkos pažeidėjams ramu nebus: aplinkosaugininkai dar labiau sustiprėjo

Aplinkos ministerijos nuotr.

Šią vasarą į vieną – Aplinkos apsaugos departamentą – sujungti iki tol veikę atskiri regionų aplinkos apsaugos departamentai veikia pilnu pajėgumu: suformuota administracija, o inspektoriai regioniniuose padaliniuose reaguoja į iškvietimus ir maksimaliai atlieka jiems skirtą užduotį – vykdo valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. To nepripažįstantys oponentai iškreipia realybę ir skleidžia netikras naujienas.

„Naujas jungtinis departamentas pradėjo darbą liepos 1 d., tęsdamas labai svarbią funkciją – valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Reikia pažymėti, kad dėl pertvarkos aplinkosaugininkų, gyvosios gamtos specialistų funkcijos nebuvo nutrūkusios, o pati aplinkos apsauga – palikta be priežiūros. Kol nėra išrinktas nuolatinis departamento vadovas, visas jo funkcijas geriau nei patenkinamai vykdo laikinasis vadovas“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Viešojoje erdvėje kalbama, kad valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės reorganizacija yra nesėkminga, tačiau faktai iškalbingesni – per trumpą laiko tarpą įgyvendinta administracinės struktūros pertvarka, užtikrintas darbų tęstinumas, o darbuotojų skaičius iš esmės nepakito. Centralizavus bendrąsias aplinkosaugos kontrolės funkcijas padaugės tiesiogiai aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų, todėl pažeidimų tyrimai tik spartės ir efektyvės.

Aplinkos ministro teigimu, Regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimo pagrindinis tikslas – pagerinti valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės efektyvumą bei optimizuoti reorganizuojamų institucijų bendrųjų funkcijų vykdymą. Taip pat, siekiama sukurti efektyvią rizikų analizės bei veiklos planavimo/vertinimo sistemą, visoje šalyje suvienodinti aplinkosaugines ir kontrolės sąlygas ūkinei veiklai, sukurti vieningą ūkio subjektų konsultavimo ir naštos ūkinei veiklai mažinimo sistemą, pagerinti aplinkos apsaugos pareigūnų darbo sąlygas bei kvalifikacijos kėlimo sistemą.

Pertvarkyta kontrolės organizavimo, kompetencijų ugdymo ir paskirstymo sistema padės sėkmingiau atlikti sudėtingus patikrinimus, nustatyti valstybiniu ir tarpvalstybiniu mastu atliekamus pažeidimus. Tam padės ir išliksiantys Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės ir Utenos regioniniai padaliniai. Rekomendaciją apjungti regionų departamentus buvo pateikus ir EBPO.

„V.P.“ inf.

Aplinka,pažeidėjai aplinkosaugininkai sustiprėjo
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...