Maistas ugdymo įstaigose: senasis prieš naująjį meniu

Asociali noutr.

Naujas vaikų maitinimas įsigalioja jau nuo rugsėjo pirmosios, tačiau atsakingos institucijos tik prieš dvi savaites pradėjo tvirtinti naujuosius meniu. Prie sveikatai palankios iniciatyvos prisijungusios mokymo įstaigos pokyčius įvedinėjo palaipsniui, jau prieš metus, todėl didelio pasikeitimo nepajus. Maisto technologė Raminta Bogušienė pateikia naujojo valgiaraščio privalumus, kuriuos nuo naujų mokslo metų įgyvendins Lietuvos mokyklos ir darželiai.

Maitinimas darželiuose turi būti organizuojamas ne rečiau kaip kas 3,5 val., mokyklose pietūs tiekiami ne ankščiau kaip 2,5 val. ir ne vėliau kaip 4 val. nuo pamokų pradžios. Šiltas maistas turi būti gaminamas ir patiekiamas tą pačią dieną, negali būti pusgaminių. Ugdymo įstaigos, kurios turi įrengtas virtuves, šaldytas bandeles turės pakeisti į šviežiai keptas arba pirktines (cukrų ne daugiau 16 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g). Darželiams rengiami valgiaraščiai turi atitikti griežtai reglamentuotą energinę ir maistinę vertę, suderinti su atsakinga institucija, kuri atlieka vaikų maitinimo kontrolę.

Arbata su cukrumi ir saldūs kompotai

Nuo šiol vaikai daugiausia gers vandenį, nesaldintą arbatą ir kompotą su vaisiais be pridėtinio cukraus. Saldinti gėrimai (cukraus ne daugiau kaip 5 g/100 g) ir sultys, pagal naująjį vaikų maitinimo aprašą, leistini tik su užkandžiais – priešpiečiams ir pavakariams. Arbatžolių iržolelių arbata turi būti ruošiama 1g/1l koncentracijos.

Turi būti sudarytos higieniškos sąlygos nemokamai atsigerti nešalto (kambario temperatūros) vandens. Pvz., pilstomo iš geriamajam vandeniui skirtų indų, talpų, automatų ir pan.), net jei vaikai nemaitinami.

Rekomenduojama vaikams duoti atsigerti ir karšto virinto geriamojo vandens. Vandeniui turi būti naudojami asmeniniai arba vienkartiniai puodukai, stiklinaitės ar buteliukai.

Anot R. Bogušienės, saldinti gėrimai puikiai spręsdavo kalorijų atitikimus, bet vaikų sveikatos atžvilgiu tai buvo tuščios kalorijos, todėl vaikai negaudavo, pavyzdžiui, vaisių, o su jais ir vitaminų, skaidulinių medžiagų. Saldūs gėrimai išderina vaikų skonio pojūtį, todėl natūralus maistas tampa nebeskanus. Saldūs kompotai, geriami per pietus, atima galimybę daugiau suvalgyti pilnaverčio maisto.

Batonas, duona, balti ryžiai, makaronai

Sename valgiaraštyje kasdien buvo duodamas batonas ir duona, taip pigiausiu būdu „užpildant“ angliavandenių reikalavimus. Kadangi gyvename ne badmečio laikotarpiu, maistą dar papildomai užkišti batonais nebėra prasmės. Mūsų rengiamuose meniu, duona ir batonas tiekiami rečiau ir tik viso grūdo t.y. cukrų iki 5 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g (išskyrus ruginėje duonoje iki 1,2 g/100 g), skaidulinių medžiagų daugiau nei 6 g/100 g. Tikimasi, kad dabar vaikai valgys daugiau pilnaverčių grūdinių kultūrų, o ne batonų. Reikalaujama, kad esant 3 valgymams, net 5 kartus per savaitę tiekti kruopų, išskyrus baltus ryžius. Pastarieji darželiuose leistini 2 kartus per savaitę, mokyklose - kartą per savaitę. Mokyklose ir darželiuose makaronai rekomenduojami kietagrūdžiai arba viso grūdo ir ne dažniau nei 2 kart per savaitę. Pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams. Apkepų, blynų, bandelių tešlai aukščiausios rūšies miltus rekomenduojama maišyti su viso grūdo miltais, sėlenomis.

„Mūsų kuriamuose meniu, pusryčiams dažniausias patiekalas – košė, naudojama patiekaluose įvairios grūdinės kultūros, viso grūdo miltai. Viso grūdo produktai suteikia ilgesnį sotumą, vaikai gauna daugiau vitaminų, skaidulinių medžiagų, vadinasi, virškinimo sistema funkcionuoja geriau“, - sako maisto technologė Raminta Bogušienė.

Dešrelės ir virta dešra

Senajame meniu vaikai dažnai gaudavo virtos mėsos gaminius. Tai produktai, kurie vis dar priskiriami „tausojančių“ kategorijai, tačiau bent jau apribotas jų kiekis. Nuo šiol dešrelės arba virta dešra galės būti tiekiama vaikams tik kartą per savaitę ir tik tokia, kurioje druskos iki 1,7 g/100 g, be skonio ir kvapo stipriklių, tik aukščiausios rūšies. Primename, kad rūkyti mėsos ir žuvies gaminiai mokyklose ir darželiuose uždrausti.

Rengiamuose valgiaraščiuose mokykloms ir darželiams mėsos gaminių nėra, išskyrus leistinas jų kiekis pagal pageidavimus numatomas globos namuose ar bendrabučiuose, kur vaikai valgo visą dieną. Mokyklinukų ir darželinukų atveju, perdirbti mėsos gaminiai vis dar dažnai valgomi namuose, todėl mūsų valgiaraščiuose šie pusfabrikačiai keičiami šviežiai, tausojančiu būdu, ruošta mėsa, žuvimi.

Bulvės ir bulvių produktai

„Senuose valgiaraščiuose akį rėžia bulvių produktai: sriuboje, kaip garnyras, vakarienei. Bulvėmis vaikai buvo maitinami kasdien ir po kelis kartus. Su bulvėmis viskas gerai, tai mūsų krašto produktas ir net geriau nei šlifuoti ryžiai. Tačiau jų perteklius sutrikdo virškinimą, apriboja vaikų galimybes gauti įvairesnio maisto, o su juo ir vertingų maistinių medžiagų“, - pabrėžia R. Bogušienė.

Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo. Nors mūsų kuriamuose meniu tradicinis bulvių plokštainis keičiamas į daržovių plokštainį ir tai tik retame meniu.

Vaikų taip mėgstamos bulvės nėra uždraustos, išskyrus bulvių traškučius ir fri bulvytes, tačiau apribota, kad bulvės ar bulvių košė darželiuose kaip garnyras galės būti valgomos ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Virtų bulvių patiekalai – ne dažniau nei kartą per savaitę, o tarkuotų bulvių – ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Bulvių patiekalai negali būti su riebiais padažais, tik su liesesniais jogurtais, pomidorų padažu.

Daržovės ir vaisiai

Nuo rudens, vaikų valgiaraštyje atsiras įvairesnių daržovių ir vaisių: ne mažiau 3 rūšys per dieną darželiuose, ne mažiau 2 rūšys per dieną mokyklose ir bent kartą per dieną vaikai turi gauti vaisių. Jų kiekis tikimasi padaugės, nes nustatytas reikalavimas: vieną trečdalį pietų patiekalo turi sudaryti daržovės! Mūsų rengiamuose valgiaraščiuose siekiama, kad vaikai kiekvieno valgymo metu gautų bent žiupsnelį daržovių, vaisių ir arba uogų.

Pasak mitybos specialistės R. Bogušienės: “Jei sename valgiaraštyje matome tik morkas, burokėlius ir kopūstus, retkarčiais agurkus, tai naujame meniu vaikai valgys moliūgus, kalafiorus, brokolius, cukinijas, porus, įvairius sezoninius vaisius ir uogas. Tokia įvairovė suteiks daugybę sveikatai svarbių maisto medžiagų – antioksidantų, vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų ir kt. Vaisiai ir uogos su kauliukais, pvz. vynuogės,darželinukams negali būti tiekiami, kad nepaspringtų.

Tausojantys patiekalai

Ant aliejaus keptus, džiuvėsėliuose voliotus karbonadus, mielinius blynus pakeis orkaitėje-konvekcinėje kepti mėsos ir žuvies patiekalai, virtas maistas (virtinukai, virti varškėčiai ir pan.), troškiniai su daržovėmis ir ankštinėmis kultūromis, kurių darželiuose prašoma pateikti net 3 kartus per savaitę.

Vietoj sunkiai virškinamų, rafinuotais, dezodoruotais riebalais prismilkusių patiekalų, vaikai gaus daugiau subalansuoto maisto, gardinto kokybiškais, šalto spaudimo aliejais, mažiau sočiųjų riebalų iš pieno produktų ir mėsos, daugiau nesočiųjų. Maisto pervirimas, perkepimas ir apskrudinimas – draudžiamas.Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turės būti tausojantys, o mokyklose – bent pusę tausojantys arba augaliniai. Jei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra 3 maitinimai per dieną (15 k. per savaitę), tai iš jų 12 turi būti tausojantys, o 3 gali būti kitaip pagaminti patiekalai. Jei bendrojo ugdymo mokykloje organizuojami tik pietūs (iš viso 5 k. per savaite), 3 patiekalai turi būti tausojantys arba augaliniai, o du gali būti pagaminti kitaip.

Cukrus, druska, skaidulinės medžiagos

Visuose produktuose kontroliuojamas cukraus ir druskos kiekis, išskyrus sultyse, nesjis kinta nuo natūraliai juose esančių vaisių. Desertuose, sausainiuose, bandelėse cukraus turės būti ne daugiau nei 16 g/100 g druskos, visuose patiekaluose ir produktuose iki 1 g, išskyrus ruginę duoną iki 1,2 g/100 g. Sūriuoseir virtuose mėsos gaminiuose negalės viršyti1,7 g/100 g. Jogurtuose ir varškytėse cukrų leistina tik iki 10 g/100 g, o kituose pieno produktuose tik iki 5 g/100 g, druskos iki 1 g/100 g. Grūdiniuose produktuose skaidulinių medžiagų, kurios būtinos darniai žarnyno veiklai, turės būti daugiau nei 6 g/100 g, išskyrus batonus ir kvietinę duoną – joje leistina ne mažiau nei 5 g /100 g. Visuose įstaigose gaminamuose patiekaluose pridėtinio cukraus galės būti ne daugiau nei 5 g/100 g, nes vaikai gaus natūralių vaisių, uogų ir kt. cukrų, kurių kiekis nėra ribojamas gaminamuose patiekaluose. Džiovinti vaisiai negali būti cukruoti ir su konservantais. Gėrimuose cukrus negalės būti pakeistas saldikliais, net steviolio glikozidu.

Maisto įvairovė, estetika ir valgymo kultūra

Maistas nuo šiol turi būti kokybiškas ir estetiškas – tokio reikalavimo anksčiau nebuvo. Tas pats patiekalas negali kartotis dažniau nei kartą per savaitę, išskyrus gėrimus, garnyrus ir šaltus užkandžius.

Taip pat kasdien vaikai gaus bent vieną šiltą ar šaltą augalinį patiekalą, tik jis turės būti be kiaušinių, be mėsos, be žuvies, be pieno produktų – be jokio gyvūninės kilmės maisto. Kasdien vaikai valgys vis kitus pieno produktus. Pienas ir kiti gėrimai vaikams neteikiami šalti – rekomenduojama temperatūra ne žemesnė kaip 15oC. Valgymo metu ant stalų negali būti nei druskos, cukraus, nei pipirų ar garstyčių. Medus ir grybai tinkami ne jaunesniems kaip 3 metų amžiaus vaikams. Maistas ruošiamas taip, kad vaikai galėtų gerai sukramtyti, vadinasi ir suvirškinti bus lengviau.

Užkandžių, kurie yra draudžiami darželiuose nešimasis neleistinas, o norint prekiauti užkandžiais mokyklose, reikės gauti tėvelių atstovų raštiškus sutikimus.

Naujuose reikalavimuose užsimenama ir apie vaikų valgymo kultūrą. Anksčiau vaikai buvo nuolat skubinami valgyti, nes pertraukos trumpos. Blogai sukramtomas maistas yra sunkiai virškinamas, prasčiau pasisavinamas. Vaikų aptarnavimui pietų metu pagerinti, rekomenduojama pailginti pertraukas arba maitinimą klasėms organizuoti skirtingu metu. Galime pasidžiaugti, kad į mokyklų virtuves ateina įvairovė – rekomenduojama vaikams pietums gaminti kelis karštus patiekalus, ir garnyrus, kad jie galėtų pasirinkti, sudaryti sąlygas patiems įsidėti maisto.

“Ar realūs pasikeitimai tikrai įvyks, ar tai liks tik popieriniai reikalavimai?! Rezultatus pamatysime po keleto mėnesių. Jei įstaigos naujus pasikeitimus įgyvendinti pradės nuo rugsėjo 1 d. – nebus taip paprasta. Susidursime su bendruomenės narių nepasitenkinimu, virėjoms reiks laiko išmokti gaminti paprastesnius, bet sveikesnius patiekalus, o vaikams reikės pamilti natūralesnį maistą, priprast prie jo skonio, pamėgti daržoves.

„V.P.“ inf.

Maistas ugdymo įstaigos senasis meniu naujas meniu
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...