Meras kreipėsi į prokuratūrą: privačiuose sklypuose galimai nunuodyta pusantro šimto medžių

Praėjusių metų rugsėjį, vykdant želdinių inventorizaciją, buvo užfiksuota žuvusių želdinių santalka, nors iki tol medžiai buvo visiškai sveiki. Dendrologo J.Bačkaičio nuotr.

Tamara Zaiceva

Vakar Palangos meras Šarūnas Vaitkus oficialiu raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Palangoje, Ajerų g. 8 ir Ajerų g. 10 sklypuose, galimai nunuodytų medžių. Savivaldybė turi specialistų išvadas, jog į beveik 150 privačioje teritorijoje buvusių juodalksnių galimai buvo suleista cheminių medžiagų, o po tokių brutalių injekcijų pastarieji nunyko. „Mes to taip tikrai nepaliksime“, – „Vakarinei Palangai“ komentavo miesto vadovas.

Surinko pakankamai įrodymų

Kreipdamasis į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, Palangos vadovas Š.Vaitkus nurodė, jog Palangos savivaldybė surinko pakankamai įrodymų, kad žemės sklypuose Palangoje, Ajerų g. 8 ir Ajerų g. 10, tyčia išnuodyta beveik pusantro šimto giraitėje augusių juodalksnių.

„Šie sklypai kažkada buvo grąžinti teisėtiems savininkams. Savivaldybės ekologė Reda Kairienė, atlikdama Savivaldybės nurodymą inventorizuoti visus miesto želdinius, pamatė, jog minėtuose sklypuose augantys juodalksniai masiškai geltonuoja, nyksta, atrodo visiškai be gyvybės ženklų. Jai kilo įtarimų dėl galimai neteisėtų kažkieno veiksmų ir imta giraitę stebėti. Dar po kurio laiko, kai tapo aišku, jog medžiai tikrai nebeatsigaus, mes kreipėmės į dendrologą, jo buvo paprašyta atlikti medžių sveikatos tyrimus ir išsiaiškinti, kas čia vyksta“, – „Vakarinei Palangai“ pasakojo meras Š.Vaitkus.

Nuodijo gręždami kamienus

Miesto vadovas prisipažino, jog gautos specialisto išvados tiesiog šokiravo. Botanikas nurodė, jog giraitėje augę vidutiniškai 50 metų amžiaus medžiai iki žuvimo buvę sveiki, vešlūs, gero augimo, o jų žūtis buvo staigi, nenulemta kelerius metus trukusio vandens pakilimo šalia esančiame vandens telkinyje.

Specialistai aptiko, jog visi medžiai buvo gręžiami ir į juos, kaip manoma, suleista cheminių medžiagų

„Sprendžiant pagal medžių išvaizdą (smulkiųjų šakelių, ,,kankorėžiukų“ išlikimą, viršūnių išvaizdą, žievės atšokimą nuo kamienų ir pan.), neabejotinai galima teigti, kad dauguma medžių žuvo 2017 metų pavasarį, o likusieji – ne anksčiau kaip 2016 metų pavasarį. Apžiūrint juos buvo konstatuota, kad netoli kelmo visi kamienai turi gręžimo žymes. Mano nuomone, gręžimo ,,darbai“ vykdyti du kartus – pirmąjį gręžta didesnio diametro grąžtu ir cheminių medžiagų galimai panaudota daugiau, tad medžiai nudžiūvo anksčiau. Vėlesnis gręžimas (likusiems juodalksniams) atliktas ,,profesionaliau“ – mažesnio diametro grąžtu, labiau medžių kelmų dalyje, stengiantis veiklos žymes paslėpti po žolėmis, lapais, šakelėmis“, – iš tikrųjų šokiruojančiose išvadose nurodė dendrologas Julius Bačkaitis. Po tyrimo jis nedvejodamas padarė išvadą, jog medžiai neabejotinai sunaikinti, tad už juos turi būti sumokama pilna atkuriamoji vertė.

Sieks itin griežtos bausmės

Anot mero Š.Vaitkaus, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas liepos 20 d. užfiksavo, kad yra žuvę 42 medžiai. Tačiau šiuo metu turima duomenų, jog abiejuose sklypuose išnaikinta per 150 medžių ir gamtai padaryta 46 623 eurų žala.

„Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 3 straipsnį aplinkos apsaugos objektas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti visa aplinka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašome pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimo, nes tai padarė didelę žalą gamtai ir sukėlė sunkius padarinius aplinkai, bei imtis priemonių, kad kalti asmenys būtų nubausti“, – vakar nurodė Palangos vadovas rašte Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Meras Š.Vaitkus „Vakarinei Palangai“ teigia, jog taip brutaliai ir savanaudiškai su augmenija pasielgusiems žmonėms tikrai nepakaks vien susimokėti už nuniokotus medžius, o bus siekiama ir daug griežtesnės atsakomybės.

„Noriu visiems pasakyti, kad mes tikrai tokių dalykų taip nepaliksime ir sieksime, kad brutaliai su gamta besielgiantys žmonės būtų kuo griežčiau nubausti. Tokių atvejų Palangoje tikrai nebus. Gal kitą kartą kas nors sugalvos pušyną išnuodyti ar Birutės parką, kad galėtų susigrąžinti žemes?“, – kalbėjo meras Š.Vaitkus.

Anot jo, medžius nunuodiję chemikalai neabejotinai pateko į dirvožemį ir galimai į šalia esantį vandens telkinį, kuriame, be kita ko, mėgsta maudytis ir vaikais.

Meras prokuratūra privatūs sklypai nunuodyta pusantro šimto medžiai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
1090 peržiūrų spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Baigiantis vasaros sezonui išjungiamas ir žiemai paruošiamas miesto grojantis fontanas. Ruošiant fontaną žiemai ištuštinta jo sistema, išvalytos nuosėdos ir nuimti techniniai įrengimai, kurie bus profilaktiškai taisomi, kad pavasarį fontaną ir vėl galima būtų įjungti ir jis džiugintų palangiškius ir miesto svečius. „V.P.“ inf.
Sportas
Robertas Trakys Patarlę „ruošk roges vasarą, o ratus – žiemą“ lengvaatlečiams pritaikyti galima tik iš dalies. Ne tik žiemos, bet ir vasaros sezonams sportininkai pamatus deda dar rudenį. Beveik dvi dešimtys lengvaatlečių po trumpų atostogų pirmą pasiruošimo etapą 2019-ųjų startams pradėjo pajūryje – Palangoje. Treniruočių krūviai – pagal mokslininkų rekomendacijas „Į detales šioje stovykloje dar labai nežiūrima, labiau į bendrą pasiruošimą prieš treniruot...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį patvirtino 2019 metų „Sodros“ biudžetą, kurio pajamos sieks 4,45 mlrd. eurų ir bus 3,6 proc. didesnės nei šiais metais. Kitų metų planuojamos išlaidos sudarys 4,04 mlrd. eurų ir bus 0,3 proc. mažesnės nei šiais metais. 2019 metų pajamos viršys išlaidas 412  mln. eurų. „Kai kalbama apie kitų metų „Sodros“ biudžetą, išskirčiau tris svarbiausias naujienas. Pirma, bendrosios pensijos dalies finansavimas perkeliamas į valstybės biudžetą. T...
Įvykiai
Jadvyga Bieliavska, Seimas pradėjo svarstyti siūlymą įteisinti dar vieną šventinę dieną - lapkričio 2-ąją - Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. Už tokį Darbo kodekso papildymo projektą antradienį po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 3, susilaikė 29 parlamentarai. Jo priimti dar iki šių metų Vėlinių nepavyks, nes toliau plenarinių posėdžių salėje projektą numatoma svarstyti gruodžio 6 d. Jeigu Seimas pritartų, įmonėse, įstaigose ir organizacij...
Įvykiai
Vyriausybė antradienį pritarė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui ir minimalios mėnesio algos (MMA) didinimui – nuo kitų metų ji didės 7,5 proc. ir dėl mokesčių perskaičiavimo sudarys 555 eurus. Neperskaičiavus mokesčių, MMA didėtų 30 eurų iki 430 eurų. Minimalusis valandinis atlygis, dabar siekiantis 2,45 euro, nuo sausio turėtų didėti 18 centų iki 2,63 euro, o realiai dėl mokesčių pertvarkos išaugs iki 3,39 euro. Socialinės apsaugos ir...
Įvykiai
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, beveik 80 proc. žmonių visame pasaulyje yra bent kartą yra jutę nugaros skausmą. Spalio 16 d., minint Pasaulinę stuburo dieną, sveikatos specialistai primena, kad kamuojamiems lėtinių, potrauminių ar epizodinių skausmų svarbiausia surasti skausmo priežastį, o negalavimus malšinantiems nuskausminamaisiais svarbu žinoti jų suderinamumą su kitais, dažniausiai vartojamais vaistais. Tarpusavyje sąveikaujantys skaus...
Įvykiai
Aušra Pilaitienė Klaipėdiečiai sunerimę: vis labiau nyksta viena įspūdingiausių Baltijos pajūrio vietovių – aukščiausias Olando Kepurės Skardis Karklėje. Dabar siūloma šią vietą aptverti ir tokiu būdu apsaugoti nuo žmonių. Į pajūrį prie Olando Kepurės žmonės traukia bet kokiu metų laiku. Prieš šešetą metų buvo įrengta medinė apžvalgos aikštelė, bet smalsuoliams šito negana. Dauguma jų mėgsta pasivaikščioti pačiu skardžio pakraščiu – tuomet atsiveria išju...
Įvykiai
Ikimokyklinio amžiaus vaikams bei jų tėvams išleista pirmoji edukacinė-terapinė knygelė, kuria siekiama mažuosius ugdyti tinkamai rūpintis savo žaislais. Knygelės „Kaip meistrai padėjo Mikiui“ kūrybą inicijavo Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Prie knygelės atsiradimo prisidėjo socialinio ir emocinio vaikų ugdymo specialistas Linas Slušnys ir iliustratorė Eidvile Viktorija Buožyte. Knygelė nemokama ir elektroninė – ją parsisiųsti galima iš EPA inte...
Įvykiai
Lietuva yra antroje vietoje pagal išlaidas maistui ir nealkoholiniams gėrimams Europos Sąjungoje – tam skiriame beveik 21 proc. namų ūkio biudžeto. Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, šis skaičius galėtų būti mažesnis, jeigu pakeistume tam tikrus savo apsipirkimo įpročius, vienas iš jų – savaitės valgiaraščio planavimas. Kiek kartų per savaitę turime eiti į parduotuvę? Nors lietuviai maistui išleidžia penktadalį savo biudžeto, m...