L.Valužienė: „Šie nauji mokslo metai yra išbandymas visoms ugdymo bendruomenėms“

Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužienė: „Esame viena iš nedaugelio savivaldybių, kur mokinių skaičius yra stabilus“. Asmeninio archyvo nuotr.

Dana Lukauskienė,

Fausta Simaitė

Rugpjūčio pabaiga – švietimo įstaigų darbymetis. Mokyklos personalas jau intensyviai varsto savo kabinetų duris, pedagogai kelia kvalifikaciją įvairiuose renginiuose, seminaruose, persižiūri švietimo naujoves, rašo teminius planus, o mokyklų administracijos triūsia, siekdamos užbaigti tvarkyti ūkio reikalus, atnaujinti klases, kad naujieji mokslo metai prasidėtų su džiaugsmu, mokiniai žinių semtųsi tvarkingose, suremontuotose patalpose, ugdymo procesas vyktų jaukioje aplinkoje. Apie pasirengimą mokslo metams kalbamės su Palangos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Valužiene.

Šiemet mokinių skaičius auga, turėtumėme pasiekti beveik 1800, iš  jų 179 į mokyklos suolus sės pirmąjį kartą. „V.P.“ nuotr.

–Rugsėjo pirmoji svarbi diena ne tik moksleiviams, bet visam miestui. Kaip mokslų metų pradžiai rengiasi Švietimo skyrius?

–Pasirengimas vyksta intensyviai ir sparčiai, nauji mokslo metai yra išbandymas visoms švietimo bendruomenėms, kadangi keičiasi finansavimo tvarka, pereinama prie etatinių mokytojų darbo apmokėjimo, tad turime tikrai daug darbo.

–Jeigu kalbėtumėme apie skaičius, ar kinta moksleivių skaitlingumo rodikliai Palangos savivaldybėje?

–Šiemet mokinių skaičius auga, turėtumėme pasiekti beveik 1800, išjų 180 į mokyklos suolus sės pirmąjį kartą.

Tikslaus skaičiaus dabar pasakyti negalime, nes pirmosiomis mokslo metų savaitėmis paaiškės mokinių migracija, kiek per vasarą jų išvyko, bet jau keleri metai stebime stabilų moksleivių skaičių Palangoje, jis nekrenta. Beje, esame viena iš nedaugelio savivaldybių, kur mokinių skaičius yra stabilus. Tačiau mažėja jaunų žmonių nuo 17-os metų. Šiek tiek mažiau vaikų ateina į gimnaziją.

Žinoma, norėtųsi būti panašesniems į Klaipėdą, čia moksleivių kasmet ženkliai daugėja, nes auga miesto gyventojų skaičius.

–Koks Palangos mokytojo socialinis portretas. Ar, Jūsų nuomone, ši profesija vis dar paklausi, jauni specialistai noriai renkasi mokytojo kelią?

–Šiais metais pajutome mokytojų trūkumą. Palangos mokyklose kolektyvai sensta, dalis pedagogų išeina į pensiją, o naujų specialistų kaip ir visoje Lietuvoje trūksta. Daugiausiai mieste juntama ikimokyklinio ugdymo auklėtojų ir mokyklose galinčių dirbti psichologų stoka.

Jaunų mokytojų Palangoje mažai, turbūt nedaug ką padės ir naujoji apmokėjimo sistema. Darbo užmokesčio dydis (pradedančiojo mokytojo alga yra apie 630 eurų) ir tenkantis didelis darbo krūvis jaunų žmonių į mokyklas tikriausiai neprivilios.

Po penkerių metų, kai didžioji dalis mokytojų išeis į pensiją, pajusime didžiulį pedagogų trūkumą Palangoje.

–Šiemet pirmieji metai, kuomet įvestas etatinis apmokėjimas pedagogams. Kaip tam pasirengta, ar tai džiugi žinia mokytojams praktikams, mokyklų vadovams?

–Nuo rugsėjo 1 d. startuoja nauja mokytojų darbo užmokesčio nustatymo tvarka – etatinis darbo apmokėjimas. Iki šiol jis buvo skaičiuojamas už tarifikuojamas valandas, jos buvo skirstomos į kontaktines ir nekontaktines. Įvedus etatinį darbo apmokėjimą atlyginimas mokytojams bus skaičiuojamas už etatą – 36 valandas (kontaktines ir nekontaktines) per savaitę. Nekontaktines sudarys valandos, susijusios su kontaktinėmis, t. y. pamokos ir neformaliojo ugdymo veikla, bei valandos, skirtos funkcijoms, susijusioms su veikla mokyklos bendruomenei.

Iki šiol mokytojams buvo nepakankamai atlyginama už kitas vaikams ugdyti būtinas veiklas: bendradarbiavimą ir bendravimą su mokinių tėvais, ugdomųjų renginių ar edukacinių išvykų organizavimą ir kitas, svarbias mokyklos bendruomenei. Būtina nustatyti adekvatų atlyginimą pedagogams už visas atliekamas veiklas ir darbus.

Su etatiniu darbo apmokėjimu labiau įprastinama mokytojų kvalifikacija, sudarant galimybę vykdyti jų kompetenciją atitinkančias funkcijas. Mokytojams įvedami papildomi pedagoginio darbo stažo intervalai, nustatomi skirtingi pareiginės algos koeficientai. Etatinis darbo apmokėjimo modelis įgalins mokyklas veiksmingai planuoti žmogiškąjį potencialą, siekiant ugdymo tikslų ir ugdymo proceso kaitos.

–Kuo galime didžiuotis ir džiaugtis Palangoje, kalbant apie mokymo įstaigas, moksleivius?

– Šią savaitę teko būti Švietimo ir mokslo ministerijos pasitarime, tai džiaugiamės tuo, kad vis dar esame tarp savivaldybių lyderių su aukščiausiais mokinių pasiekimais: ketvirtokų, šeštokų, dešimtokų bei valstybinės brandos egzaminų rezultatais. Aukšta mokytojų kvalifikacija ir tai, kad visos mokyklos įgyvendina bent vieną prevencinę programą, išties yra didelis pasiekimas Palangai. Tiesa, reikėtų daugiau padirbėti, kad patys mokiniai mokyklose jaustųsi gerai. Čia mūsų rodiklis yra šiek tiek žemesnis. Mes pasiekiame aukštų rezultatų, bet per daug spaudžiame moksleivius. Kol kas tai yra tik mano išvada, negaliu kalbėti už visus.

Daug vaikų mūsų Savivaldybėje lanko neformaliojo švietimo mokyklas: meno, Sporto centro, Moksleivių klubą. Palangos savivaldybės stiprybė – vaikų įsitraukimas, noras mokytis ne tik mokyklose, bet ir neformaliojo ugdymo centruose.

– Šiemet vaikai turės net dvi šventes: rugsėjo 1 d., šeštadienį, ir oficialią šventę rugsėjo 3 d., pirmadienį. Papasakokite plačiau apie numatytus renginius.

– Itin aktyviai prie Rugsėjo pirmosios šventės padirbėjo neformaliojo ugdymo mokyklos, o ypač Sporto centras ir Moksleivių klubas, jie nori padovanoti šventę visam miestui. Todėl ji turėtų būti įdomi visai miesto bendruomenei, ypač šeimoms, kurių vaikai lanko pradinio ugdymo mokyklas. Tai bus galimybė pabūti kartu, gerai praleisti laiką, išlydėti vasarą ir pasitikti naujus mokslo metus. Rengiamos įvairios sportinės žaidynės miesto stadione, o jei užklups lietus, Sporto centras planuoja visą vyksmą perkelti į salę.

Moksleivių klubas ketina piešti piešinius ant veidų, vaikai galės išbandyti save. Grįžta įvairios senos tradicijos. Į šventę pakviesti pasieniečių kinologai su šunimis, svečiai bus vaišinami čia pat vietoje verdama koše.

Neformaliojo ugdymo įstaigos išties nuoširdžiai rengėsi šiai šventei, atidavė daug jėgų. Pagrindinis organizatorius ir šios idėjos atradėjas yra mūsų Sporto centro direktoriaus pavaduotojas Sauliaus Simė. Bendruomenė mielai priėmė šią idėją ir vadovai sutiko bei prisijungė prie šio projekto. Savivaldybė renginį parėmė, kad šventė būtų gražesnė, nuotaikingesnė.

Kviečiame visus palangiškius Rugsėjo pirmąją atvykti į Palangos sporto centro stadioną ir pabūti drauge, renginys startuos 11 val.

– O kokia programa numatyta rugsėjo 3 dieną?

–Na o rugsėjo trečiąją oficiali šventė prasidės visose mokyklose 9 val. valstybinės vėliavos pakėlimu. 9.45 val. vyks pirmoji pamoka su savo klasių mokytojais. 11 val. bus aukojamos šventosios mišios, skirtos pedagogams, mokiniams ir tėveliams, kad visi metai būtų sėkmingi. Tuo pačiu visi turės progos susipažinti su mūsų naujuoju klebonu.

14 val. Stasio Vainiūno meno mokykla dovanoja miestui koncertą prie savo įstaigos, kur taip pat vyks atvirų durų dienos – šiai mokyklai dėl savo specifinių veiklų buvo šiek tiek sunkiau prisijungti prie šventės stadione.

Mokinių skaičius Palangos mokyklose nemažėja

  • Planuojama, kad į Palangos bendrojo ugdymo mokyklas 2018-2019 m. m. ateis mokytis apie 1800 mokinių, t. y. 3 proc. daugiau nei praėjusiais mokslo metais.
  • Mokinių skaičius pirmose klasėse ženkliai padidėjo: 2018 m. priešmokyklinio ugdymo programas Palangos ikimokyklinio ugdymo mokyklose baigė 159 vaikai, o į pirmąsias klases ateina mokytis 180 mokinių (dalis vaikų sugrįžo iš užsienio, dalis atvyko iš kitų savivaldybių). Praėjusiais mokslo metais pirmosiose klasėse mokėsi 175 mokiniai.
  • Į penktąsias klases ateina mokytis 161 mokinys, pradinio ugdymo programą praėjusiais mokslo metais baigė 153 mokiniai. Penktokų gretas papildė moksleiviai iš kitų savivaldybių.
  • Vidurinio ugdymo programą Palangoje vykdo tik viena mokykla. Praėjusiais mokslo metais pagrindinio ugdymo programą Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose baigė 121 mokinys, tačiau į trečiąsias gimnazijos klases šį rugsėjį ateina mokytis 88 mokiniai (27 proc. mažiau). Daugėja mokinių, kurie toliau renkasi mokymąsi profesinėse mokyklose.
mokslo metų pradžia rugsėjo 3 diena Laima Valužienė išbandymas ugdymo bendruomenės
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...