Aplinkos ministerija užsimojo uždrausti malkas ir apmokestinti krosnis

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Malkos

Jurgita Lapienytė

 Liepos mėnesį registruotame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane yra įtrauktas ir draudimas naudoti kietąjį kurą, pavyzdžiui, malkas, teritorijose, kur yra centrinis šildymas. Paprastai tariant, jeigu jūsų namas stovi rajone, kur yra centrinis šildymas, malkų ar anglių kūrenti jūs negalėsite. Tiesa, malkas uždrausti ir krosnis apmokestinti siūloma nuo 2029 metų.

Nacionalinis oro taršos mažinimas, registruotas liepą, buvo labiausiai kritikuojamas dėl apynasrių taršiems automobiliams, tačiau jame yra ir kitų įdomių punktų, kurie gali tapti didžiuliu galvos skausmu nemažai visuomenės daliai.

Pavyzdžiui, plano priede yra numatyta „teisinėmis priemonėmis uždrausti deginti kietąjį kurą CŠT (centralizuoto šilumos tiekimo) teritorijoje“.

Tad jeigu jūsų namas stovi teritorijoje, kurioje kiti gyventojai turi galimybę naudotis centriniu šildymu, malkas ir anglį teks pamiršti. Apie namo apšildymą dujomis nekalbama – ketinama uždrausti tik kietąjį kurą. Jį deginti galės tik tie, kas gamina šilumą centriniam šildymui.

Tame pačiame plane yra numatytas ir krosnių apmokestinimas – kiekviename kamine, kuris yra CŠT teritorijoje, siūloma įrengti po termometrą ir taip matuoti, kada yra deginamas kietasis kuras. Kiek valandų malkos deginamos, tiek laiko ir sukasi skaitiklis.

Tokie valdžios planai užkliuvo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentui Žilvinui Šilėnui.

„Įmetei malką į krosnį – susimokėk už laiką, kiek dega malka. Hmmm. O jei šašlykinę ar grilį vasarą pasikursiu mėsai pasikepti – irgi reikės mokėti?“ – savo feisbuko paskyroje rašė Ž.Šilėnas.

„Žodžiu: ne tik didins mokesčius dyzelinui, neleis įsivežti senesnių nei „Euro 4“ naudotų automobilių iš Vokietijos, bet uždraus malkas krosnyje ir apmokestins krosnis.

Šalia yra ir kitų siūlymų – skirti paramą prisijungti prie centrinio šildymo ir t.t. Bet siūlymas uždrausti kūrenti malkas ir apmokestinti krosnis – akivaizdus“, – pridūrė jis.

Malkas uždrausti ir krosnis apmokestinti siūloma nuo 2029 metų.

Gali uždrausti kūrenti malkas ir mikrorajonuose

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vedėja Elena Auglienė 15min patikslino, kas tai galėtų būti CŠT teritorijos, kuriose būtų draudžiama kūrenti kietąjį kurą.

„Tai gali būti, kaip jūs rašėte, ir Žvėryno gabalas ar visas Žvėrynas“, –aiškino specialistė. Pasak jos, šilumininkai turėtų nustatyti, kurių namų gyventojai turi galimybę prisijungti prie centrinio šildymo, o kurių namų to padaryti negalėtų. Tie, kurie turėtų galimybę, vartoti kietojo kuro, remiantis dokumentu, jau negalėtų.

Tiesa, E.Auglienė pabrėžė, kad Nacionalinis oro taršos mažinimo planas yra maksimaliai griežtas, ir pasiūlymai gali būti koreguojami.

„Tai yra labai toli. Tai yra pati vėliausia ir kraštutinė priemonė. (…) CŠT teritorijos miestų centrai kenčia labiausiai nuo namų ūkių ir mažų parduotuvėlių, kurios išmeta pačius pavojingiausius (teršalus). Bet tai yra kraštutinė priemonė“, – E.Auglienė pasakojo, kad ketinimas drausti kietąjį kurą turėtų būti derinamas su termometrais skaitikliuose.

„Yra toks dalykas ne drausti, bet fiksuoti kamino veikimo laikotarpį. Tada, kai tam tikra temperatūra pasiekiama, fiksuojami rodikliai ir yra mokama. Jeigu aš noriu deginti, tarkime, tris dienas per metus, aš galiu už tai susimokėti“, – aiškino E.Auglienė.

Premjeras planą pavadino „oru“

Aplinkos ministerijos dar liepą registruotą planą sukritikavo premjeras Saulius Skvernelis. Pirmiausia jis sakė, kad Vyriausybė to plano net nematė. O kai pamatė, pažiro kritikos lavina.

„Tas oro taršos mažinimo planas yra visiškas „oras“. Aplinkos ministerija, nežinau, kokių paskatų vedama, pasidarė planelį. Jis nėra net preliminariai aptartas Vyriausybėje. Jis ne tai kad yra diskutuotinas – labai švelnią poziciją sakau, kai kurios pozicijos yra visiškai nesuprantamos. Galiu pasakyti, kad šis planas Vyriausybės nepasieks“, – tikino S.Skvernelis.

Visoms plane numatytoms priemonėms įgyvendinti gali prireikti 254 mln. eurų, rašė BNS.

Plane daug dėmesio skiriama transporto sektoriui. Nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės galėtų tikėtis finansinės paramos, rašo naujienų agentūra. Nacionalinio oro taršos mažinimo plano įgyvendinimo priemonių plane nurodoma, kad nuo 2020-ųjų metų lengvieji automobiliai būtų apmokestinami pagal jų taršos lygį, o mokestį mokėtų transporto priemonių savininkai. Be to, nuo 2021 metų yra numatytos finansinės paskatos asmenims, įsigyjantiems ekologiškus automobilius.

15min.lt

LietuvosRespublikosAplinkosministerija Orotarša Automobiliųtarša SauliusSkvernelis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
40 peržiūrų lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Konkursas
Norime Jums padovanoti 2 bilietus į Džordana Butkutė koncertą Palangoje, gruodžio 22 d.  Ką reikia padaryti norint laimėti? Aplankyti mus facebook'e  Palangos miesto laikraštis "Vakarinė Palanga"  Surasti renginį  Kalėdos su Džordana // Palanga ✅BŪTINAI įvykdyti visas 3 sąlygas!✅Paspausti LIKE po renginiu ir SHARE su draugais ;)✅PARAŠYTI mėgstamiausią Džordanos dainą✅PAŽYMĖTI su kuo norite eiti į koncertąDu nugalėtojus paskelbsime kitą ketvirtadienį.
Sportas
Jau lapkričio 18 dieną Kauno rajone startuos Lietuvos 3x3 krepšinio „Hoptrans Winter Open“ čempionatas. Garliavos sporto centre susirinks ne tik pajėgiausios Lietuvos 3x3 krepšinio komandos, bet ir svečiai iš užsienio bei vieni geriausių pasaulio dėjimų į krepšį meistrų. Pirmajame iš penkių „Hoptrans Winter Open“ etapų daugiausiai savo atstovų turės Lietuva. Garliavoje kausis 10 Lietuvos komandų (Panevėžio „Frosch“, Šakių „Gulbelė“, Trakų „Gealan Baltic“,...
Kultūra
Prieš dvidešimt metų, tuometinio Lietuvos liaudies kultūros centro iniciatyva (dabar Lietuvos nacionalinio kultūros centro), pritariant Lietuvos chorų sąjungai ir aukštųjų mokyklų chorų vadovams, buvo surengtas pirmasis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis Vilniuje. Festivalio sumanytojas ir įkūrėjas Saulius Liausa (dabartinis Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius), tuomet sakė, kad studentų chorai yra bene patys pajėgiausi mėgėj...
Įvykiai
Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t.y. ne pagal darbo sutartį. Vienas didžiausių tokio darbo iššūkių – sunkumai norint gauti paskolą. Tad ką reikia žinoti, jei norėtumėte įsigyti būstą ar didesnį pirkinį su paskola, o pajamas gaunate iš individualios veiklos, pagal verslo liudijimą ar autorines sutartis? Pajamos vertinamos skirtingai „Sodros“ išrašas apie darbo užmokestį – būtent ši informacija yra viena pirmųjų, kurią kredito...
Laisvalaikis
Kelionės lėktuvais yra pakankamai malonus dalykas – galite grožėtis pasauliu visai kitu kampu. Tačiau daugybė žmonių prieš kildami į naują kelionę vis tiek padaro vieną labai prastą sprendimą, kuris gali sukelti skausmą, traumas ar net paskatinti įgulą jus išlaipinti. Ilgi skrydžiai lėktuvu iš tiesų nėra tokie blogi, kaip daugelis įsivaizduoja. Taip, vietos lėktuve nėra daug, nebent ryšitės pirkti verslo klasės bilietus, maistas nėra pats geriausias, o ir...
Įvykiai
Palanga pagal Savivaldybių gerovės indeksą užima aukštą 8 vietą tarp 60 šalies savivaldybių, o pagal kriterijų „Socialinis saugumas“ nusileidžia tik sostinei ir užima 2 vietą. Tokius duomenis šią savaitę pristatė išsamią savivaldybių gerovės analizę atlikęs Vilniaus politikos analizės institutas. Atliktos analizės rezultatai skelbia, kad Lietuvoje patraukliausia gyventi penkiuose didžiuosiuose miestuose, aplink juos ir pajūrio kurortuose, tarp kurių – ir...
Kultūra
Žaneta Skersytė Pagrindinis uostamiesčio kultūros židinys - Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras lyg magnetas traukia įvairių sričių kūrėjus. Ne tik artistai, bet ir daugelis teatro administracijos darbuotojų yra baigę muzikinius mokslus, puikiai šoka ar dainuoja. Ievos Lingytės nuotr. Teatro vadovės pavaduotojas Vytautas Kažukauskas irgi meistriškai groja akordeonu, o už šį gebėjimą yra dėkingas muzikuoti nuo mažens „spaudusiems“ tėvams. Savo karjeroje...
Įvykiai
Palangiškis menininkas Vytautas Kusas šaliai padovanojo naują rekordą – šią savaitę oficialiai užfiksuota, kad V. Kuso sukurta knyga „Būsenos“ yra mažiausia lietuviška knyga šalyje. Naujasis šio menininko rankomis sukurtas šalies rekordas – eilėraščių knyga „Būsenos“ – yra 8 milimetrų aukščio, 7 milimetrų pločio bei 2,5 milimetrų storio. Šioje 60 puslapių knygelėje pateikiami 34 V. Kuso eilėraščiai. Tekstas spausdintas spaustuvėje „Druka“. Poezijos knygą...
Įvykiai
Gytis Pankūnas Jeigu „valstiečiai“ apsigalvotų dėl prezidento rinkimų, „socialdarbiečiai“ galėtų pasiūlyti savo kandidatą į prezidentus, LRT.lt interviu teigia „socialdarbiečių“ pirmininko pavaduotoja, parlamentarė Irena Šiaulienė. Politikė neslepia tikinti, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) iškovos teisę gauti valstybės dotaciją, o „valstiečiai“ koalicijos partnerius šiuo klausimu parems.  Seimo vicepirmininkė I. Šiaulienė iki šiol mano,...