Kada trys oro uostai tapo nebe prabanga Lietuvai?

BNS nuotr.
Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Prieš keletą metų tris oro uostus Lietuvoje buvo galima vadinti prabanga, už kurią susimokame patys, tačiau situacija keičiasi – Lietuvos oro uostai generuoja pelną, sumoka valstybei dividendų. Taip LRT.lt sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis. Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia manantis, kad oro transporto potencialas Lietuvoje yra milžiniškas, tačiau neįvertinamas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pagal tai, kiek žmonių gyvena Lietuvoje, šaliai užtektų ir vieno oro uosto, LRT RADIJUI prieš trejetą metų teigė buvęs Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas. Pasak jo, Lietuvos teritorija gana didelė, todėl turėti tris oro uostus patogu, bet tai yra prabanga, už kurią patys turime sumokėti.

Latvijoje reguliarius keleivių skrydžius vykdo du tarptautiniai oro uostai, Estijoje tokie oro uostai yra penki. Plotu už Lietuvą mažesnė, tačiau gerokai tankiau apgyvendinta Slovakija reguliarius tarptautinius skrydžius vykdo iš keturių oro uostų, kiek didesnė plotu, tačiau turinti trigubai daugiau gyventojų Čekija reguliarius skrydžius vykdo iš penkių oro uostų. Tad trys oro uostai Lietuvoje – prabanga?

Reikėtų dar vieno oro uosto?

M. Gelžinis sako, kad situacija, kada tris oro uostus buvo galima vadinti prabanga – praeityje: „Mano manymu, prabanga buvo anksčiau, kol oro uostai nebuvo sujungti, nes jie tarpusavyje konkuravo, galbūt neefektyviai buvo paskirstomi resursai. Po susijungimo ir dėl jo visi trys oro uostai augo tiek skrydžių, tiek keleivių kiekiu, įmonės pelnas taip pat auga.

Jeigu sugebame dar ir valstybei sumokėti dividendų, tai reiškia, kad trijų oro uostų buvimas pasiteisina. Kol neturime gero ir greito Vakarų regiono pasiekiamumo iš Vilniaus, Kauno, manau, yra svarbu turėti tris oro uostus.“

Susisiekimo ministerija atsakyme LRT.lt pažymi, kad, audituotais duomenimis, Lietuvos oro uostų grynasis pelnas 2017-aisiais siekė beveik 2,5 mln. eurų, o už trijų šalies oro uostų veiklą pernai į valstybės biudžetą bus pervesta 3,4 mln. eurų dividendų.

Tiesa, Lietuvos oro uostai sulaukia ir Susisiekimo ministerijos skiriamų biudžeto lėšų. 2018-aisiais Lietuvos oro uostams skirta 2,196 tūkst. eurų. Tačiau ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad oro uostai yra ta sritis, į kurią valstybės investicijos atsiperka su kaupu.

„Valstybė turėtų daryti viską, kad jos pasiekiamumas oro transportu būtų kuo didesnis. Ji galėtų balansuoti ties leidžiamos valstybės paramos riba. Neturėdami susisiekimo, mes tikrai prarandame labai daug galimybių, investicijų, tikrai atveriančių kaštus oro uostų išlaikymui ir veiklos palaikymui“, – sako Ž. Mauricas.

BNS nuotr.

Pasak ekonomisto, Lietuva turi labai daug potencialo, kalbant apie susisiekimą bei krovinių gabenimą oro transportu, tačiau potencialas deramai neįvertinamas.

„Praeityje yra padaryta strateginių klaidų, neįvertinant, kiek įspūdingai augs skrydžių skaičius dėl pigių oro linijų revoliucijos. Vilniaus oro uostas yra per mažas, morališkai pasenęs, turintis mažai galimybių plėstis. Žinoma, naujo oro uosto statymas tokiose šalyse kaip Lietuva gali išbrangti, jo gali laukti Nacionalinio stadiono likimas. Tačiau teoriškai, kalbant apie  ilgalaikę perspektyvą, Lietuvai reikėtų turėti didelį oro uostą, galbūt netgi su transatlantinių skrydžių galimybėmis, nes į tą segmentą jau dabar eina pigios avialinijos.

Tai, manau, būtų labai didelė galimybė Lietuvai, o pasiekiamumas duotų daug ekonominės naudos. Į oro transportą reikia žiūrėti ne tiek kaip į verslą, o kaip į infrastruktūros dalį. Manau, kad oro transporto potencialas Lietuvoje yra milžiniškas, tačiau neįvertinamas“, – tikina pašnekovas.

Kauno oro uostui linki pasitempti

Nors Lietuvos oro uostai skaičiuoja bendros trijų oro uostų įmonės pelningumą, tai nereiškia, kad atskiriems oro uostams nėra keliamas toks tikslas, tikina M. Gelžinis. Pasak jo, Palangos oro uostas išsilaiko pats, o kartais uždirba ir pelno, tuo metu Kauno oro uostui reikėtų pasitempti.

„Linkėtume Kaunui šiek tiek pasitempti, tačiau žinome jo istorinę situaciją, kad vystymas buvo lėtesnis, sudėtingesnis. Tačiau nenuleidžiame rankų ir matome, kad pasiekus tam tikrą keleivių skaičių, Kauno oro uostas tikrai pradės atsigauti.

Palanga operaciniame lygyje save išsilaiko, kartais netgi uždirba ir pelno. Šiame uoste  sparčiai auga verslo keleivių skaičius, todėl galvojame apie tai, kaip šiame uoste galėtų atsirasti verslo keleiviams patrauklių paslaugų. Aš manau, kad visi oro uostai susitvarko“, –  tvirtina M. Gelžinis.

BNS nuotr.

Savo ruožtu Susisiekimo ministerija pažymi, kad Palangos oro uostas 2015-2016-aisias buvo vienas labiausiai augančių mažųjų oro uostų Europoje. 2015-aisiais keleivių srautų augimas siekė apie 70 proc., 2016-asias – apie 40 proc. Tačiau, kaip pastebi M. Gelžinis, nors Palangos uostas pasiekė savo infrastruktūros ribas, didesnė jo plėtra nėra numatoma.

„Visi oro uostai savo turi infrastruktūrines ribas. Kai buvo statomas Palangos oro uostas, buvo skaičiuojama, kad jo srautas sieks 300 tūkst. keleivių per metus. Šią ribą esame pasiekę, tad galvojame apie minimalią infrastruktūros plėtrą, kad būtų dar patogiau keleiviams. Bet, mano manymu, tai yra oro uosto riba, ir galvoti, kad pasieksime pusę milijono ar daugiau keleivių, tikrai nerealu“, – sako jis.

Skrydžio Vilnius-Palanga galimybių kol kas nemato

Nors vis užsimenama apie tiesioginius skrydžius tarp Palangos ir Vilniaus, Susisiekimo ministerija abejoja, kad toks skrydis artimiausiu metu galėtų atsirasti.

„Tiesioginis skrydis maršrutu Vilnius-Palanga nebūtų patrauklus tiek kainos prasme (dėl mažų keleivių srautų aviakompanijos neturėtų galimybės pasiūlyti patrauklių bilietų kainų), tiek kelionės trukme (pats skrydis truktų trumpai, tačiau į oro uostą reikia atvykti prieš 1-2 val. iki skrydžio), todėl artimiausiu metu mažai tikėtina, kad toks skrydis atsirastų“, – rašoma ministerijos laiške  LRT.lt.

Savo ruožtu M. Gelžinis pažymi, kad tokie skrydžiai vargiai galėtų būti pelningi ir vykti ištisus metus.

„Jei tokių skrydžių nėra iki šiol, apie jų pelningumą kalbėti nevertėtų. Tačiau čia yra valstybės regionų politika ir, mano žiniomis, yra ieškoma potencialių vežėjų kompanijų, kurios operuoja mažesniais orlaiviais. Svarstoma, kad bent jau vasaros metu galėtų įvykti bandomieji skrydžiai.

Tačiau nemanau, kad srautai būtų dideli. Galima įsivaizduoti, kad galbūt vilniečiai ar kauniečiai naudotųsi šia paslauga, keliaudami pailsėti pajūryje arba kaip atrakcija. Galbūt skrydžiais pasinaudotų verslo keleiviai, tačiau abejoju, kad būtų galima užtikrinti keleivių srautą visus metus“, – sako M. Gelžinis.

LRT.lt

trys orouosta prabanga Lietuva
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
70 peržiūrų kovo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Kriminalai
2019-03-16, 12:55 val., prekybos centre Taikos pr. Klaipėdoje pastebėta, kad, išplėšus mokamo tualeto pinigų saugyklą, buvo pavogti pinigai. Padaryta žala tikslinama.  2019-03-16, apie 14:40 val., Klaipėdos apskr. VPK patalpose atliekant pristatytojo, gim. 1993 m., apžiūrą, jo rankinėje rastas folijos lankstinukas su dviem rudos spalvos neaiškios kilmės  galimai narkotinės medžiagos gabaliukais. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.  2019-03-16, apie 8...
Laisvalaikiui
Mes siūlome jums tam tikrą išbandymą, kuriam reikia pastabumo. Priimsite iššūkį? Šiame paveikslėlyje pasislėpė 10 žmonių. Raskite juos! Mes pridursime, jog vienas žmogus nėra aiškiai matomas, todėl, jei radote devynis žmones, tai jau yra geras rezultatas. Atsakymas
Įvykiai
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje pradeda veikti Jūrų kadetų mokykla. Registracija į Mokyklą jau prasidėjo. Registruotis reikia informacinėje priėmimo į mokyklas sistemoje, prisijungus prie Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės (www.klaipeda.lt) paskyros „Priėmimas į mokyklas“. 2019–2020 mokslo metais mokytis Mokyklos 5–8 klasėse kviečiami mokiniai (berniukai ir mergaitės) iš visos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bei regioninėse sav...
Įvykiai
Kiekvienas, kuris nori išbandyti save gatvės muzikanto rolėje bei dalintis savo talentu ir kūryba su aplinkiniais, turėtų suklusti – kovo 15 dieną, penktadienį, prasideda dalyvių registracija į „Gatvės muzikos dienąׅ“. Kasmet prasidėjus pavasariui, laukiama ne tik šilumos, bet ir naujų muzikos garsų, kurie palaipsniui pripildo miestų erdves ir džiugina vaikštinėjančius miestų gyventojus bei svečius. GMD idėjos autorius, dainininkas Andrius Mamontovas ne ka...
Laisvalaikis
Kovo 17 d. 13 val. Žvejų rūmuose laimingieji, kuriems pavyks nusipirkti bilietų, išvys ilgai lauktąją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Makaronų operą“ iš kompozitoriaus Antano Kučinsko operų trilogijos apie amžinai alkanas peles. Kai ši opera 2014-aisiais sudrebino ramų Klaipėdos teatrinį gyvenimą, po premjeros maži ir dideli spektaklio kūrėjams plojo stovėdami ir ilgai nenorėjo skirstytis. Juos tiesiog sužavėjo Padažų…, atsiprašome, Pažadų konkursa...
Verslas
Verslo situacija Vilniuje – viena geriausių Lietuvoje. Įmonių skaičius Vilniaus apskrities savivaldybėse auga, o visos aštuonios regiono savivaldybės pagal verslo aplinkos palankumą yra tarp 20-ies geriausiųjų šalyje. 2018 metais, kaip ir 2017 m., Vilniaus miesto savivaldybė yra antra pagal palankumą verslui šalyje. Vilniaus rajonui atiteko 7 vieta, Elektrėnai, Širvintos ir Šalčininkai atsidūrė atitinkamai 8, 9 ir 10 vietose, Trakai ir Ukmergė – 12 ir 13,...
Įvykiai
Klaipėda kartu su visa Lietuva minės 29-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines –1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo priimto Nepriklausomybės Atkūrimo Akto sukaktį. Šiai itin svarbiai Lietuvos valstybei datai paminėti skiriamas visas pluoštas tradicinių ir naujų šventinių renginių. Kovo 8 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma  pulkininko leitenanto, žymaus prieškario fotomenininko Otono...
Laisvalaikis
Prisiimate atsakomybę ar jos vengiate? Ar esate pilietiški? Patriotiškumas lygu –pilietiškumui? Pirmą kartą Lietuvos istorijoje sukurtas unikalus pilietiškumo testas kviečia pamatuoti, ar pakankamai prisidedate prie savo šalies ir aplinkos gerovės. Testo kūrėjai, Nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ organizatoriai teigia, kad testo rezultatai nustebins net tuos, kurie iš pradžių save laikė pilietiškais. Žymių žmonių filosofija parem...
Įvykiai
Šiandien Klaipėdos apskrities policininkai artėjančią Kovo 11-ąją tradiciškai paminėjo Vyriausiajame policijos komisariate kasmet šia proga organizuojamu Protų mūšiu. Net dešimt komandų rungėsi žiniomis, loginiu mąstymu, Lietuvos, pasaulio istorijos ir kultūros išmanymu, šmaikštumu. Kovo 11-osios proga sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas, policijos pareigūnai ir darbuotojai apdovanoti už pavyzdingą ir nepriekaištingą tarnybą, keturios jaunos policininkė...