Pagrindiniai klausimai, į kuriuos reikia atsakyti priimant sprendimą dėl pensijos kaupimo

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus, todėl kaupimas nebereikš „Sodros“ senatvės pensijos mažėjimo, kaip kad buvo iki šiol. Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti nuo 1,8 proc. ir 3 proc. pasiekti per penkerius metus.

Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3 proc. kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5 proc. dydžio įmoką nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Skaičiuojama, kad kitais metais valstybės biudžeto mokama paskata kiekvienam kaupiančiam po 3 proc. nuo atlyginimo sieks po 16,40 eurų kas mėnesį.

Be to, kitais metais sumažės mokesčiai, kurie kompensuos dalį asmens mokamos įmokos. Jei asmuo kaups 3 proc. nuo atlyginimo, sumažėję mokesčiai kompensuos apie pusę įmokos, o jei pradės kaupti nuo 1,8 proc., tuomet mokesčių sumažėjimas padengs didžiąją įmokos dalį.

Priimant spendimą – kaupti ar ne – svarbiausia identifikuoti, kuriai grupei priklauso dirbantysis. Asmuo turėtų žinoti, ar jis šiuo metu kaupia antroje pensijų pakopoje ir jeigu kaupia – tuomet savo pensijų kaupimo bendrovėje reiktų pasidomėti, ar kaupiama tik „Sodros“ lėšomis, ar prisidedama nuo savo atlyginimo. Atsakius į šiuos klausimus, taps aišku, kokių žingsnių galima imtis.

1 grupė: jauni dirbantieji iki 40 metų, kurie nekaupia

Dirbantys gyventojai iki 40 metų, kurie iki šiol nekaupė, nuo kitų metų bus įtraukiami į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, tačiau galės atsisakyti kaupti apie tai pranešę „Sodrai“.

Ką svarbu žinoti šiai dirbančių gyventojų grupei:

  • Iki 2019 m. sausio 31 d. „Sodra“ apie įtraukimą į kaupimo sistemą informuos asmeniškai: per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (https://gyventojai.sodra.lt) ir registruotu laišku.
  • Jeigu asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.
  • Nuo 2019 m. liepos mėn. bus pradėtas įmokų mokėjimas. Įmoka sudarys 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio. Įmoka per penkerius metus pasieks 3 proc. (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3 proc. nelaukdami penkerių metų).
  • Kaupiant po 1,8 proc. sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3 proc. – apie pusę.
  • Valstybės paskata sieks 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3 proc. ir 0,3 proc. – kaupiantiems po 1,8 proc. Valstybės paskata didės kartu su asmens įmokos augimu.
  • Jeigu asmuo nenori kaupti – apie savo nenorą jis turi pranešti „Sodrai“ iki 2019 m. birželio 30 d.
  • Įtraukimas į kaupimo sistemą bus kartojamas kas 3 metus iki asmuo sulauks 40 metų.
  • Sutartis dėl kaupimo bet kada galima sudaryti savanoriškai nelaukiant įtraukimo į kaupimo sistemą.

2 grupė: dabartiniai kaupiantieji, kurie patys prisideda nuo atlyginimo po 2 proc.

Dalis dirbančių žmonių šiuo metu kaupia pagal formulę 2+2+2. Ji reiškia, kad 2 proc. nuo atlyginimo į pensijų kaupimo sąskaitą perveda pats žmogus, 2 proc. iš sumokėtų žmogaus įmokų perveda „Sodra“ ir dar 2 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo skiriama iš valstybės biudžeto.

Ką svarbu žinoti šiai dirbančių gyventojų grupei:

  • Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 3 proc. nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi.
  • Sumažėję mokesčiai visiškai kompensuos „Sodros“ pervedimų atsisakymą ir įmokos pasikeitimą.
  • Valstybės paskata sudarys 1,5 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
  • Jei asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.
  • Jeigu žmogus nenori toliau kaupti – apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.
  • Kaupti nenorintis asmuo gali rinktis 2 kelius: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti dėl dalyvavimo kaupime sumažintos pensijos dydį bei įsigyti daugiau taškų, pagal kuriuos skaičiuojama senatvės pensija, antra, stabdyti kaupimą ir naudotis pinigais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.

3 grupė: dabartiniai kaupiantieji, kurie patys nuo atlyginimo neprisideda

Dalis dirbančiųjų šiuo metu kaupia pagal formulę 2+0+0. Ji reiškia, kad įmokas į pensijų fondą perveda tik „Sodra“, o pats žmogus visiškai neprisideda prie kaupimo, tad iš valstybės biudžeto nėra skiriama paskata.

Ką svarbu žinoti šiai dirbančių gyventojų grupei:

  • Nuo 2019 m. sausio mėn. asmens įmoka sudarys 1,8 proc. nuo darbo užmokesčio, „Sodros“ pervedimai į pensijų fondus bus stabdomi. Per penkerius metus įmoka pasieks 3 proc. (kaupiantieji bet kada gali pasirinkti kaupti po 3 proc. nelaukdami penkerių metų).
  • Kaupiant po 1,8 proc. sumažėję mokesčiai kompensuos didžiąją įmokos dalį, kaupiant po 3 proc. – apie pusę.
  • Valstybės paskata sieks 1,5 proc. nuo vidutinio atlyginimo kaupiantiems po 3 proc. ir 0,3 proc. – kaupiantiems po 1,8 proc. Valstybės paskata didės kartu su asmens įmokos augimu.
  • Jei asmuo nori kaupti – jam nieko daryti nereikia.
  • Jeigu žmogus nenori toliau kaupti – apie savo nenorą gali pranešti savo pensijų kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.
  • Kaupti nenorintis asmuo gali rinktis 2 kelius: pirma, grįžti į „Sodrą“ su visa pinigų suma ir atkurti „Sodros“ senatvės pensijos dydį, antra, stabdyti kaupimą ir naudotispinigais, kai sukaks senatvės pensijos amžius.

4 grupė: dirbantieji virš 40 metų, kurie nekaupia

Dirbantieji, kurie šiuo metu nekaupia ir jau yra sulaukę 40 metų nebus įtraukiami į atnaujintą kaupimo sistemą, tačiau bet kuriuo metu gali sudaryti kaupimo sutartį savanoriškai tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti gyventojai.

Jeigu tokio amžiaus nekaupiantis žmogus kaupti nenori, jam nieko daryti nereikia.

Priimant sprendimą, kaupti savanoriškai ar ne, svarbu įvertinti, kad kaupimas antroje pensijų pakopoje laikomas prasmingu tuomet, kai trunka ne trumpiau nei 25-30 metų.

5 grupė: sustabdžiusieji kaupimą 2013 m.

Antroji pensijų kaupimo pakopa Lietuvoje buvo įtvirtinta 2004 m., tačiau tuomet įmokos buvo pervedamos tik iš „Sodros“. 2013 m. sistema keitėsi, šalia „Sodros“ pervedimų atsirado galimybė prie kaupimo prisidėti pačiam dirbančiajam, kurį valstybė skatindavo tokio paties procentinio dydžio paskata iš valstybės biudžeto.

Keičiant taisykles 2013 m. buvo sudarytos galimybės dar kartą apsispręsti dėl kaupimo antrosios pakopos sistemoje, todėl dalis gyventojų tuomet nutarė stabdyti kaupimą, o lėšas paliko pensijų fonduose.

Ką svarbu žinoti šiai dirbančių gyventojų grupei:

  • Jeigu įmokų mokėjimą sustabdęs asmuo nėra sulaukęs 40 metų, jis bus įtrauktas į atnaujintą kaupimo sistemą kaip ir kiti jauni dirbantieji, kurie šiuo metu nekaupia (žiūrėti 1 grupę).
  • Jeigu įmokų mokėjimą sustabdęs asmuo jau yra sulaukęs 40 metų, jis nebus įtrauktas į kaupimą, bet gali sudaryti kaupimo sutartį savanoriškai (žiūrėti 4 grupę).

Lietuvos pensijų sistema

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad Lietuvos pensijų sistema yra sudaryta iš 3 pakopų.

Pirmąją pakopą sudaro valstybinis socialinis draudimas, kai dirbantys Lietuvos gyventojai nuo savo darbo užmokesčio moka įmokas „Sodrai“. Teisę į senatvės pensiją asmuo įgyja, kai sukaupia reikiamą stažą. Minimalusis stažas senatvės pensijai gauti Lietuvoje yra 15 metų, būtinasis – 30,5 metų, bet 2027-aisiais pasieks 35-erius metus. Norint sukaupti stažo metus reikia mokėti įmokas bent nuo dvylikos minimalių mėnesinių algų per metus.

Antrąja pakopa vadinamas pusiau privatus kaupimas pensijų fonduose, kai dalis ar visa įmoka pervedama iš „Sodros“ ir/ar valstybės biudžeto, bet prie kaupimo gali prisidėti ir pats dirbantysis. Nuo kitų metų antroji pensijų pakopa Lietuvoje reformuojama taip, kad 3 proc. nuo darbo užmokesčio prisidėtų dirbantysis, o valstybės paskata sudarys 1,5 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Trečioji pensijų kaupimo pakopa – tai visiškai privatus kaupimas, kai įmokas moka pats dirbantis asmuo, sudaręs sutartį su pensijų kaupimo bendrove.

„V.P.“ inf.

pensija kaupimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
23 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Ilgoji pertrauka
„Lietuvos maximalistai” – tai jau 16 metų Lietuvoje vykstantis konkursas, kurį organizuoja prekybos tinklas „Maxima” ir stipendijomis skatina talentingus bei pažangius šalies moksleivius. Iš daugiau nei 500 talentingų Lietuvos vaikų, dalyvavusių konkurse, šiemet į geriausiųjų gretas pateko ir Palangos senosios gimnazijos III klasės mokinys Dovydas Žemaitaitis, kurį konkurse dalyvauti paskatino šeima. Kaip pasakoja gimnazistas, konkurso pažangumo kategorij...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Gruodį turėtų pasibaigti antrasis Palangos Kurhauzo atgimimo etapas. Bus rekostruoti šio unikalaus istorinio pastato medinės dalies pamatai. Kurhauzo atgimimo nebūtų buvę be bendrų Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros paveldo departamento pastangų. Anuomet jam vadovavo paveldosaugininkė Diana Varnaitė, ji mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie senųjų pastatų reikšmę miesto istorijai. Paveldosaugininkė džiaugėsi gražėjanč...
Įvykiai
Zenonas Rupkus Lapkričio 12 d. – 23 dienomis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradeda neterminuotą streiką, į jį įsijungia ir kai kurios Lietuvos mokyklos. Didžiausia protestų banga nuvilnys lapkričio 19 dieną. O ar streikuos Palangos ugdymo įstaigos, teiraujamės miesto mokyklose. Žeminantis atlyginimo „padidėjimas“ Pasak LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko, streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mok...
Kultūra
Žaneta Skersytė Apie pirmąją šalies muzikinių teatrų istorijoje vaikams skirtų operų trilogiją pasakoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kviestinis režisierius Ramūnas Kaubrys. R. Kaubrys – legendinis uostamiesčio režisierius, pajūrio publikai jau pristatęs daugiau kaip dvi dešimtis įvairių žanrų spektaklių. Kompozitoriaus Antano Kučinsko vaikiškų operų trilogija: „Bulvinė pasaka“ (2007 m., apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“), „Makaronų opera“ (20...
Įvykiai
Pastarosiomis dienomis internete plinta kompiuterinis „Trojan“ tipo virusas „Emotet“. Kompiuterinis virusas nuo lapkričio 9 d. „spam“ tipo laiškais atakuoja el. pašto serverius. ESET Lietuva kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad per pastarąjį mėnesį bandymų užkrėsti apsaugą turinčius kompiuterius Lietuvoje skaičius buvo padidėjęs iki 16 proc., kuris nuolat kinta ir šiuo metu yra šiek tiek atslūgęs. Plinta per fiktyvias sąskaitas Bankinis trojanas „Emo...
Sportas
Iki šio sezono sunkiojo krašto arba vidurio puolėjo pozicijose rungtyniavęs Grantas Vasiliauskas savo ateitį mato toliau nuo krepšio. 19-os metų 204 cm ūgio ir 98 kg svorio puolėjas sezono pradžioje išpildyti šio savo noro Mariaus Kiltinavičiaus treniruojamoje Palangos „Kuršių“ ekipoje kol kas negali, tačiau jau netrukus situacija pasikeis. Ateityje jis tikisi rungtyniauti lengvuoju krašto puolėju. „Kur reikia, ten ir žaidžiu, bet manau, kad šiuo metu turė...
Įvykiai
Daugiau nei 2 mln. Lietuvos gyventojų naudojasi užstato sistema ir kasmet grąžina 500 mln. gėrimų pakuočių. Tačiau kaip ji veikia? Tą žino retas. Ar kada pagalvojote, kur ir kaip keliauja mūsų sumokamas užstatas? Kas atsitinka pakuotei, kai ją įmetame į taromatą? Kokiomis lėšomis išlaikoma sistema? Atsakymus bei kitų įdomių faktų rasite šiame tekste. Nusipirkai gėrimą – sumokėjai užstatą; pakuotę grąžinai – užstatą atgavai. Tiek su užstato sistema susiduri...
Įvykiai
Keliasdešimtyje Lietuvos mokyklų tęsiantis streikui, Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiaus darbo grupė dėl etatinio pedagogų darbo apmokėjimo sistemos gerinimo. Streiką organizuojanti Andriaus Navicko vadovaujama profsąjunga teigia, kad prie protesto prisijungus devynioms mokykloms ketvirtadienį iš viso streikuos 31 ugdymo įstaigos. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad kelios mokyklos jau pasitraukė iš streiko – protestuoti...
Įvykiai
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad mokytojais yra manipuliuojama, siekiant juos įkalbėti streikuoti. „Nerimo tikrai yra, mokytojų bendruomenė tikrai įsitempusi. Yra daug manipuliacijos netikromis žiniomis, yra daug kurstymo. Važinėdami į mokyklas matome, kad artėja savivaldybių rinkimai, kad mokytojais yra manipuliuojama, yra įkalbinėjama streikuoti. Tokioje erdvėje mokytojai jaučiasi pasimetę“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė...