Jei to nedarote, jūsų smegenys tikrai veikia ne optimaliausiu režimu

Vaikščiojimas miške© Shutterstock

Ar patikėtumėte, jei kas pasakytų, kad tikrai yra viena labai nesudėtinga veikla, kuria užsiimant gerėja nuotaika, skaidrėja mintys, daugėja energijos, o kūrybingumas ima lietis per kraštus? Pakaks, jei skirsite tai veiklai dvidešimt minučių. Jokių ypatingų įgūdžių ar įrangos jums neprireiks, be to, niekas nieko nekainuos. Žinokite, tokia veikla išties yra. Tai – vaikščiojimas. Jei jį pamiršote, jūsų smegenys tikrai veikia ne optimaliausiu režimu, portale „Psychology Today“ rašo Guy P. Harrisonas, knygų filosofiniais klausimais autorius.

Daugelis sutiks, kad vaikščiojimas – bene minimaliausių pastangų reikalaujantis fizinis pratimas, padedantis atsipalaiduoti ir išjudinantis kūno raumenis, todėl naudingas sveikatai. Tačiau ar daug kas girdėjo, kokią įtaką nuotaikai ir kūrybingumui turi vieta, po kurią vaikštome? Keletas pastaruoju metu atliktų tyrimų rodo, kad ėjimas bėgtakiu sporto salėje teigiamą poveikį smegenų funkcijoms, aišku, daro, tačiau vaikščiojimas lauke, be to, leidžiant žvilgsniui paklajoti po žaliuojančius miškus ir klonius, dar labiau skatina smegenų veiklą.

Visiškai neseniai Stanfordo universiteto mokslininkai gana išsamiai ištyrė, kuo, vertinant smegenims daromą poveikį, 90 minučių pasivaikščiojimas gamtoje skiriasi nuo tokios pat trukmės ėjimo miesto gatvėmis. Paprasčiausias trumpas pasivaikščiojimas tarp medžių ir krūmų, aplinkui čiulbant paukščiams, kaip paaiškėjo, gerokai sumažina polinkį permąstyti tas pačias mintis, padeda atsikratyti negatyvių nuostatų ir įkyrių idėjų, kurios paprastai siejamos su depresija ir kitomis psichikos sveikatos problemomis. Užfiksuotas ir mažesnis neuronų aktyvumas prieškakčio (prefrontalinės) galvos smegenų žievės srityje, paprastai laikoma atsakinga už polinkį į socialinę atskirtį. Šis reiškinys, mokslininkų teigiu, būdingas ir sveikos psichikos ir depresija sergantiems žmonėms. Po miestą vaikštinėję tyrimo dalyviai tokio pozityvaus poveikio nepatyrė.

Smegenys yra vienintelė kūrybingumo buveinė. Todėl norint būti maksimaliai kūrybingiems ypač svarbu rūpintis smegenų sveikata. Ką būtina daryti? Visų pirma, neapleisti esminių organizmo poreikių: tinkamai maitintis, pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti bei užsitikrinti bet šiokį tokį fizinį aktyvumą. Be mankštos, daržovių ir miego, teigiamą poveikį mąstymui daro tokia veikla, kuria žmogus užsiėmė ištisus amžius. Taigi, norėdami išlaisvinti kūrybines savo galias, turėtume atsigręžti į praeitį.

Verta prisiminti, kad priešistoriniais laikais žmonės kone pastoviai vaikščiodavo gamtoje. Būtent taip jie elgėsi net 99,9 proc. viso savo, kaip rūšies, egzistavimo laiko. Seniausiais laikais tolimi mūsų protėviai vaikščiodavo dažnai ir nueidavo tolimus atstumus. Taigi, mūsų kaukolėse įtaisytas 1,3 kilogramo sveriantis elektrocheminės magijos burbulas ne vieną milijoną metų evoliucionavo užtupdytas ant kasdien gamtos apsuptyje klajojusios mobilios platformos – mūsų kūno. Betono dėžės, kuriose save įkaliname, dirbtinė šviesa, be kurios neapsieiname, ir nuolatiniai elektroniniai dirgikliai yra svetimi natūraliai mums sutvertai terpei – bent kol kas. Matyt, mažai suklystume sakydami, kad pleistoceno epochą siekiančioms mūsų smegenims XXI amžiuje turėtų būti ganėtinai nejauku. Vadinasi, būdami gamtoje suteikiame joms bent šiokią tokią atvangą. Tad grįžkime, iš kur atėjome. Kad ir trumpai, pabūkime tarp medžių. Smegenims tai tik į naudą. Ir nemanykite, kad tokios kalbos – hipių pasaulėžiūros propagavimas. Jos pagrįstos sausais ir logiškais moksliniais įrodymais. Juk kalbama vien apie tai, kuo mes buvome anksčiau ir kuo esame dabar.

Vaikščiojimas miške© Shutterstock

Naujausioje savo knygoje „At Least Know This: Essential Science to Enhance Your Life“ G. P. Harrisonas samprotauja apie fizinio aktyvumo ir aplinkos, kurioje daug žalumos, poveikį žmogaus psichikai ir fiziologijai. Stebėtinai daug žmonių nežino, kad mūsų ir gamtos ryšys, taip pat teigiamas buvimo gamtoje poveikis smegenims įrodytas moksliškai. Sąsajos su gamta tokios glaudžios, kad galima daryti prielaidą, jog tų, kurie negali arba nenori bent trumpai pabūti gamtoje, gyvenimas labai skurdus. Vis daugėja įrodymų, kad žalia spalva daro labai didelę įtaką, paversdama gyvenimą pilnaverčiu, t. y. kupinu prasmingų, pozityvių ir unikalių minčių. Yra duomenų, rodančių, kad žmonės ima kūrybingiau mąstyti vien pažvelgę į žalią, o ne kurios nors kitos spalvos kortelę. Galbūt ši žinia pasirodys naudinga tiems, kurie svarsto, kokia spalva nudažyti meno studijos sienas? Mokslininkai duoda ir dar vertingesnį patarimą: gamta – idealiausias pagalbininkas, kai tenka spręsti sudėtingas, daug protinių galių reikalaujančias užduotis.

Teigiamą vaikščiojimo poveikį kūrybingumui įrodžiusių tyrimų nertūksta. Vieno iš jų išvadose nurodoma, kad 81 proc. bėgtakiu ėjusių tyrimo dalyvių pademonstravo geresnius kūrybinius gebėjimus nei tie, kuriems buvo nurodyta sėdėti. Mokslininkai tyrė, kaip kūrybinius procesus veikia sėdėjimas, ėjimas bėgtakiu, sėdėjimas lauke ir ėjimas lauke. Pastaroji veikla pasitvirtino kaip efektyviausia vertinant kūrybiškumą. Minėtina, kad teigiamas vaikščiojimo poveikis reiškiasi ne tik tada, kai einama, bet ir po pasivaikščiojimo.

Anot mokslininkų, einant nustoja veikti įvairūs filtrai ir apribojimai, kuriais smegenys suvaržo atmintį, kai visas dėmesys sutelktas į konkrečią užduotį. Štai taip ir būtų galima paaiškinti teigiamą vaikščiojimo poveikį smegenims. Tikra tiesa, kad besistengiant sukoncentruoti protines galias ir nukreipti jas į vieną vienintelį tikslą, smegenys blokuoja viską, ką būtų galima pavadinti neadekvačiais dirgikliais. Vaikštant smegenys tiek atsipalaiduoja, kad šie barjerai sumažėja, todėl pavyksta prisiminti ką nors iš pažiūros niekaip nesusijusio su sprendžiama problema. Toks ir yra kūrybingumą užsukantis mechanizmas. Atsitiktiniai prisiminimai ir informacijos fragmentai net labai dažnai gali tapti akstinu naujoms, unikalioms idėjoms.

Pasivaikščiojimas gamtoje ne tik įkrauna smegenis energijos, bet ir parengia jas kūrybai bei atradimams. Štai kodėl norėdami būti pažangūs mąstytojai ir inovatoriai, nepamirškite atiduoti duoklės pirminei savo prigimčiai – bent kartkartėmis sugrįžkite į gamtą, tik būtinai pėstute.

DELFI

smegenys veikia NeOptimaliausiuRežimu pasivaikščiojimai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
33 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Kelionės lėktuvais yra pakankamai malonus dalykas – galite grožėtis pasauliu visai kitu kampu. Tačiau daugybė žmonių prieš kildami į naują kelionę vis tiek padaro vieną labai prastą sprendimą, kuris gali sukelti skausmą, traumas ar net paskatinti įgulą jus išlaipinti. Ilgi skrydžiai lėktuvu iš tiesų nėra tokie blogi, kaip daugelis įsivaizduoja. Taip, vietos lėktuve nėra daug, nebent ryšitės pirkti verslo klasės bilietus, maistas nėra pats geriausias, o ir...
Įvykiai
Palanga pagal Savivaldybių gerovės indeksą užima aukštą 8 vietą tarp 60 šalies savivaldybių, o pagal kriterijų „Socialinis saugumas“ nusileidžia tik sostinei ir užima 2 vietą. Tokius duomenis šią savaitę pristatė išsamią savivaldybių gerovės analizę atlikęs Vilniaus politikos analizės institutas. Atliktos analizės rezultatai skelbia, kad Lietuvoje patraukliausia gyventi penkiuose didžiuosiuose miestuose, aplink juos ir pajūrio kurortuose, tarp kurių – ir...
Kultūra
Žaneta Skersytė Pagrindinis uostamiesčio kultūros židinys - Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras lyg magnetas traukia įvairių sričių kūrėjus. Ne tik artistai, bet ir daugelis teatro administracijos darbuotojų yra baigę muzikinius mokslus, puikiai šoka ar dainuoja. Ievos Lingytės nuotr. Teatro vadovės pavaduotojas Vytautas Kažukauskas irgi meistriškai groja akordeonu, o už šį gebėjimą yra dėkingas muzikuoti nuo mažens „spaudusiems“ tėvams. Savo karjeroje...
Įvykiai
Palangiškis menininkas Vytautas Kusas šaliai padovanojo naują rekordą – šią savaitę oficialiai užfiksuota, kad V. Kuso sukurta knyga „Būsenos“ yra mažiausia lietuviška knyga šalyje. Naujasis šio menininko rankomis sukurtas šalies rekordas – eilėraščių knyga „Būsenos“ – yra 8 milimetrų aukščio, 7 milimetrų pločio bei 2,5 milimetrų storio. Šioje 60 puslapių knygelėje pateikiami 34 V. Kuso eilėraščiai. Tekstas spausdintas spaustuvėje „Druka“. Poezijos knygą...
Įvykiai
Gytis Pankūnas Jeigu „valstiečiai“ apsigalvotų dėl prezidento rinkimų, „socialdarbiečiai“ galėtų pasiūlyti savo kandidatą į prezidentus, LRT.lt interviu teigia „socialdarbiečių“ pirmininko pavaduotoja, parlamentarė Irena Šiaulienė. Politikė neslepia tikinti, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) iškovos teisę gauti valstybės dotaciją, o „valstiečiai“ koalicijos partnerius šiuo klausimu parems.  Seimo vicepirmininkė I. Šiaulienė iki šiol mano,...
Laisvalaikis
Dana Lukauskienė Pajūryje siautėjantis uraganinis vėjas vieniems – pavojinga stichija, kitiems – galimybė rasti gintaro, mat po audrų Baltija jo itin dosni. Štai visai neseniai baltutėlis pajūrio smėlis juodavo nuo į pakrantę išmesto jūros dumblo ir palangiškiai skubėjo pajūrin ieškoti geltonojo lietuviško aukso. Kuomet siaučia vėtra, atrodo iš namų nė kojos nekeltum, nes žemė su dangumi maišosi, yra geriausias oras gintaro rinkėjams. Danguolė Kur. (FB) nu...
Įvykiai
Palangos miesto savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus specialistai primena, kad tėvai, ilgesniam laikui išvykstantys į užsienį, o vaikus paliekantys artimųjų globai, privalo pasirūpinti laikinąja vaikų globa tėvų prašymu. Būtina nustatyti globėją Kai vaiko tėvai ar vienintelis iš turimų tėvų, kuris augina nepilnamečius vaikus ir planuoja išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą užsienio valstybę ne ilgiau kaip 18 mėnesių bei palikti vaikus...
Laisvalaikis
Lietuvos pensininkų sąjungos Palangos bendrijos „Bočiai“ nariai tikrai nėra namisėdos – susibūrę į veiklią draugiją jie ir tarpusavyje bendrauja, ir vakarones rengia bei svečius priima, ir į ekskursijas išvyksta. Vakaronė su svečiais Rugsėjo pradžioje pasirašėme bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos pensininkų sąjungos Ukmergės klubu „Viltis“ bei Telšių bendrija „Bočiai“. Pagrindiniai  tikslai -  bendradarbiauti gerosios patirties sklaidos srityje, rengti...
Sveikata
Mokslininkai įrodė, kad gerti tam tikros rūšies kavą sveika smegenims, tačiau kaip šis populiarus gėrimas pagerina pažinimo funkcijas? Naujame tyrime nustatytas mechanizmas, kaip kava neleidžia nykti protiniams gebėjimams. Harvardo universiteto T. H. Chan visuomenės sveikatos mokyklos Bostone duomenimis, apie 54 proc. visų suaugusių JAV gyventojų kasdien geria kavą, rašoma medicalnewstoday.com Nors yra žinoma, kad kava gali būti ir naudinga, ir žalinga žmo...