Ką daryti, kad vietoj žaidimų su kompiuterio vaikas norėtų sportuoti?

Ištvermė ir sportiniai įgūdžiai kartais gali būti gyvybiškai svarbūs, pavyzdžiui, vandenyje – tikina Plaukimo akademijos treneris M. Kasperavičius.

Psichologai tvirtina: vaikai nuo mažens intuityviai jaučia, kad judėjimas – vienas svarbiausių organizmo poreikių. Mažyliai kopinėja, bėgioja, lipa, visą savo energiją nukreipia į fizinį aktyvumą. Ir vis dėlto, kodėl su laiku žaidimus lauke pakeičia žaidimai prie kompiuterio, vaikai tampa sėslūs ir sunkiai susivilioja sportu? Artėjant naujiems mokslo metams, tėvai su dideliu entuziazmu renka atžaloms sporto būrelius ir investuoja į jų aktyvumą, tačiau norimų rezultatų pasiekia tikrai ne visada. Kaip sudominti vaiką sportu ir jo nauda pasakoja Impuls sveikatingumo klubųPlaukimo akademijos treneris Martynas Kasperavičius ir Všį Psichologinės sveikatos centro vadovė, psichologė Milda Lukašonokienė.

Svarbiausias – tėvų pavyzdys

M. Lukašonokienės teigimu, tėvų indėlis į vaiko fizinį aktyvumą yra labai didelis. Naivu tikėtis, kad nuolat prie televizoriaus sėdinčius tėvus matantis vaikas pats panorės aktyviai leisti laiką. „Vaikai yra labai protingi ir greitai pastebi, kokie tėvų mokymai neatitinka pačios šeimos vertybių. Tam, kad vaikas atrastų fizinę veiklą kaip džiaugsmo ir sveikatos šaltinį, labai svarbu, kad jis matytų, kad judėti ir mankštintis yra įprasta kasdieninės veiklos dalis. Smagu, kai visa šeima žaidžia kamuoliu, važiuoja dviračiais, išsiruošia į turistinį žygį,” – teigia psichologė.

M. Lukašonokienės teigimu, tėvų indėlis į vaiko fizinį aktyvumą yra labai didelis. 

Nuo mažens rodant tinkamą pavyzdį, mažesnė tikimybė, jog vaikui ūgtelėjus reikės priekaištauti dėl užsitęsusio sėdėjimo prie kompiuterio. Be to, judėti įpratęs vaikas išaugs į sąmoningą asmenybę, kuriai sportas nebus kančia. Fizinis aktyvumas ne tik gerina savijautą ar stiprina imunitetą - įrodyta, jog sportuojantys vaikai mažiau nerimauja, lengviau prisitaiko prie aplinkos. Sportas taip pat teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina virškinimo sistemos darbą.

Sportas – gyvybiškai svarbus malonumas

Ištvermė ir sportiniai įgūdžiai kartais gali būti gyvybiškai svarbūs, pavyzdžiui, vandenyje – tikina Plaukimo akademijos trenerisM. Kasperavičius. Gerai mokantis plaukti vaikas yra ne tik saugesnis vandens telkiniuose, bet ir esant reikalui, gali ištiesti pagalbos ranką nelaimės ištiktam.„Pagal statistiką, Lietuvoje plaukti moka tik kas penktas lietuvis. Kai į mano vedamas treniruotes tėvai atveda savo vaikus, visad sakau – investuojate į juos visam gyvenimui. Vien per praeitus metus Impuls Plaukimo akademijoje plaukti išmoko 2500 vaikų,” – tikinatreneris M. Kasperavičius.

Plaukimas turi ir daugiau pliusų –jis gerina laikyseną, koordinaciją ir ištvermę, degina kalorijas nealinant sąnarių. Daugelis tėvų maišo sąvokas ir gebėjimą išsilaikyti vandenyje jau laiko plaukimu, tad lieka nusivylę, jeigu po dešimties treniruočių vaikas dar nesugeba puikiai plaukti. Pasak trenerio, išmokti prireikia maždaug metų, o kartais net ir dviejų. Kiekvieno vaiko rezultatai būna individualūs, tad nereikėtų iš anksto nustatyti konkrečios datos – šis patarimas galioja bet kokiam sportiniam būreliui.

Ikimokyklinis amžius skirtas žaidimams

Plaukimo akademijos treneris M. Kasperavičius pastebi, kadtėvai į baseiną atveda labai mažus vaikus ir nori pasiekti kuo greitesnių rezultatų. Nors mokyti plaukti galima bet kada, pradėjus per anksti, vargu ar pavyks išpildyti didelius lūkesčius. Jo teigimu, mokyklinio amžiaus vaikams išmokti plaukti yra žymiai lengviau, nes jie geba ilgiau susikoncentruoti, išlaikyti dėmesį, atlikti užduotis, turi mažiau baimių.

M. Lukašonokienė pritaria, jog ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbiausia tiesiog žaisti. Mažyliai dar nėra pasiruošę konkuruoti ir varžytis, todėl komandiniai žaidimai nėra pats tinkamiausias pasirinkimas. Tad šiuo etapu tėvai turi vieną užduotį – suformuoti teisingą požiūrį į judėjimą, kad vaikas jį suvoktų kaip džiaugsmingą, o ne nuobodžią ar net kankinančią veiklą.

Geriausia motyvacija – tėvų palaikymas ir varžybos

Renkantis sportinį būrelį, psichologė pataria atsižvelgti į kelis aspektus. Visų pirma, reikėtų įsiklausyti į vaiko pageidavimus, įvertinti vaiko temperamentą, ar jis labiau dalyvis, ar stebėtojas. Tai padės nuspręsti, ar jo charakteris geriau atsiskleis komandiniame (krepšinis, futbolas) ar individualiame (dviračių sportas, tenisas) sporte. Psichologė pastebi, jog tarp dažniausių tėvų klaidų – bandymas per vaiką išpildyti savo svajones (pavyzdžiui, užrašyti į futbolo būrelį jeigu pats vaikystėje norėjo jį lankyti), draudimas vaikui išbandyti daug skirtingų fizinių veiklų, ar spaudimas siekti aukščiausių rezultatų nesimėgaujant pačiu užsiėmimu.

Tiek psichologė, tiek plaukimo treneris pažymi, jog vaikų motyvacijai labai svarbus tėvų palaikymas. Jeigu vieną dieną nepasisekė, reikia padrąsinti – pasiseks rytoj. M. Kasperavičius pasakoja, jog vaikus taip pat motyvuoja geras trenerio žodis, susipažinimas su kitais būrelį lankančiais bendraamžiais. „Pasitaiko, jog ir labai entuziastingiems vaikams treniruotės po kurio laiko nusibosta. Jas paįvairiname įvairiais žaidimais, užduotimis. Na, o jau vyresnio amžiaus vaikai siekia rezultatų, tad juos labiausiai motyvuoja varžybos. Iš pradžių vaikai konkuruoja tarpusavyje, o su laiku nori pasivaržyti ir už savo baseino ribų. Plaukimo akademijoje siekiame labai rimtų rezultatų ir galime konkuruoti su sporto mokyklomis,” – teigia treneris.

M. Kasperavičius pasakoja, kad nebūtinai kiekvienas varžybose dalyvaujantis vaikas siekia nugalėti, daugeliui vien varžymosi faktas suteikia malonumą ir motyvacijos. Būtent sportinė dvasia,juntamas progresas ir būrelyje atrasti draugai skatina į treniruotę sugrįžti kuo dažniau.

„V.P.“ inf.

Vaikai kompiuterius sportas kądaryti
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
22 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Tai buvo Vorkutos, Permės, Laptevų, Tomsko, Krasnojarsko, Magadano, Norilsko ir likusio Gulago Lietuvos tremtinių svajonė. Tai skausmo jūra, kuri užliejo visą Lietuvą 1941 m. birželio 14 d. Tą naktį iš Palangos ir apylinkių ištremta apie 30 tautos  šviesuolių – mokytojų, valstybės tarnautojų, karininkų. Bet tai buvo tik pradžia.  Minint Birželio 14 – ąją 1989 m. prie Birutės kalno aukuro. Tremtinė Veronika Šumskienė, politkalinys Gabrielius Milašius ir tre...
Įvykiai
Rūta Grigolytė Švedijos baldų gamybos kompanija „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašo „Verslo žinios“. Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško. Daugiausia stačio miško Baltijos šalyse „Ikea“ šiuo metu valdo Latvijoje, ten turi 90 tūkst. ha miško, arba tris kartus daugiau nei...
Įvykiai
Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos prezidentas Darius Mockus nuogąstauja, kad, nuo sausio įsigaliojus naujai ugdymo įstaigų vadovų įdarbinimo tvarkai, didelė dalis švietimo įstaigų apskritai liks be direktorių. „Mokytojai ne prieš pokyčius švietime, ne prieš direktorių kaitą, svarbu, kaip tai yra daroma. Kas bus, jei didžiulė dalis mokyklų neteks savo vadovų ir mes neturėsime, kuo juos pakeisti. Štai kur klausimas. Ar yra paruoštas rezervas?” - ketvi...
Įvykiai
Dalia Pikūnė Kandidatų į prezidentus reitinguose į antrą vietą stipriai padidinusi savo populiarumą iškopė Ingrida Šimonytė. Kitų populiariausių kandidatų reitingai stagnuoja, rodo „Spinter tyrimų“ apklausa. Kaip rodo Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ spalio 16-30 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa, populiariausių pretendentų į kandidatus į prezidentus trejetuke rikiuojasi ekonomista...
Ilgoji pertrauka
„Lietuvos maximalistai” – tai jau 16 metų Lietuvoje vykstantis konkursas, kurį organizuoja prekybos tinklas „Maxima” ir stipendijomis skatina talentingus bei pažangius šalies moksleivius. Iš daugiau nei 500 talentingų Lietuvos vaikų, dalyvavusių konkurse, šiemet į geriausiųjų gretas pateko ir Palangos senosios gimnazijos III klasės mokinys Dovydas Žemaitaitis, kurį konkurse dalyvauti paskatino šeima. Kaip pasakoja gimnazistas, konkurso pažangumo kategorij...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Gruodį turėtų pasibaigti antrasis Palangos Kurhauzo atgimimo etapas. Bus rekostruoti šio unikalaus istorinio pastato medinės dalies pamatai. Kurhauzo atgimimo nebūtų buvę be bendrų Palangos miesto savivaldybės ir Lietuvos kultūros paveldo departamento pastangų. Anuomet jam vadovavo paveldosaugininkė Diana Varnaitė, ji mielai sutiko pasidalinti savo mintimis apie senųjų pastatų reikšmę miesto istorijai. Paveldosaugininkė džiaugėsi gražėjanč...
Įvykiai
Zenonas Rupkus Lapkričio 12 d. – 23 dienomis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) pradeda neterminuotą streiką, į jį įsijungia ir kai kurios Lietuvos mokyklos. Didžiausia protestų banga nuvilnys lapkričio 19 dieną. O ar streikuos Palangos ugdymo įstaigos, teiraujamės miesto mokyklose. Žeminantis atlyginimo „padidėjimas“ Pasak LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko, streiką rengti privertė valdžios nenoras derybų keliu spręsti problemų dėl mok...
Kultūra
Žaneta Skersytė Apie pirmąją šalies muzikinių teatrų istorijoje vaikams skirtų operų trilogiją pasakoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kviestinis režisierius Ramūnas Kaubrys. R. Kaubrys – legendinis uostamiesčio režisierius, pajūrio publikai jau pristatęs daugiau kaip dvi dešimtis įvairių žanrų spektaklių. Kompozitoriaus Antano Kučinsko vaikiškų operų trilogija: „Bulvinė pasaka“ (2007 m., apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“), „Makaronų opera“ (20...
Įvykiai
Pastarosiomis dienomis internete plinta kompiuterinis „Trojan“ tipo virusas „Emotet“. Kompiuterinis virusas nuo lapkričio 9 d. „spam“ tipo laiškais atakuoja el. pašto serverius. ESET Lietuva kibernetinio saugumo ekspertai įspėja, kad per pastarąjį mėnesį bandymų užkrėsti apsaugą turinčius kompiuterius Lietuvoje skaičius buvo padidėjęs iki 16 proc., kuris nuolat kinta ir šiuo metu yra šiek tiek atslūgęs. Plinta per fiktyvias sąskaitas Bankinis trojanas „Emo...