Lietuviško televizoriaus istorija. Kaip savamoksliai nušluostė visiems nosis (vaizdo reportažas)

1961 metais Šiauliuose buvo įkurta pirmoji Lietuvoje televizorių gamykla, o po dvejų metų surinktas ir pirmasis televizorius „Temp-6“. ©Šiaulių „Aušros“ muziejus

Pirmąjį savo mieste pagamintą televizorių šiauliečiai iš džiaugsmo nešiojo ant rankų gatvėmis ir didžiuodamiesi rodė visiems. 1961 metais Šiauliuose buvo įkurta pirmoji Lietuvoje televizorių gamykla, o po dvejų metų surinktas ir pirmasis televizorius „Temp-6“.

„Temp-6“ televizorių Šiauliai pagamino 1963 metų pabaigoje, o lapkričio 7-ąją per demonstraciją jis viešai buvo rodomas miestiečiams griaudint audringiems plojimams ir plazdant sovietinėms vėliavoms.

Šį faktą papasakojo buvusi televizorių gamyklos inžinierė Genovaitė Žukauskienė, vėliau tapusi Šiaulių radijo ir televizijos muziejaus vedėja.

Televizorių kūrė kambariuke

Nors šiauliečiai inžinieriai labai didžiavosi, kad pirmasis Lietuvos televizorius atsirado jų mieste, pirmiausia pagamintas buvo tik korpusas.

„Kineskopą parsisiuntė iš Briansko – tiktai korpusas buvo gaminamas Lietuvoje“, – pasakojo G. Žukauskienė.

Televizorių gamykla Šiauliuose buvo įkurta reorganizavus Šiaulių „Vairo“ gamyklos technikos skyrių.

Darbo pradžioje trūko specialistų, nes buvo priimti jauni vyrukai, kurie mėgėjiškai domėjosi technika, bet iš tiesų neturėjo nei patirties, nei reikiamo pasirengimo.

„Televizorių gamyklai buvo paskirtas kambariukas ir keli darbuotojai. Ką gaminti, neaišku. Jokių nurodymų niekas nedavė, nes patys neišmanė“, – yra pasakojęs ir vienas gamyklos direktorių Povilas Morkūnas.

Neišmanydami, kaip įgyti patirties, šiauliečiai nutarė pavažinėti po Sovietų Sąjungos gamyklas ir galiausiai pavyko gauti būtiniausių žinių.

Administracija glaudėsi mediniame namelyje

Šiauliečiai parodė namą Baltupėnų gatvėje, kuris labiau primena gyvenamąjį pasiturinčio miestiečio būstą negu buvusią pirmosios televizorių gamyklos buveinę.

Jame turėjo tilpti gamyklos vadovai bei projektuotojai. Visi stumdėsi alkūnėmis ir vieni kitiems trukdė. Pirmojo „Temp-6“ televizoriaus gamybos planas buvo palaimintas čia, o pagamintas Girulių gatvėje, kur vėliau buvo atidarytas gamybos korpusas.

1968 metais televizorių gamyklai persikėlus į naujas patalpas Pramonės prospekte, televizorių „Temp-6“ gamyba buvo nutraukta. Vietoj jų Šiauliai ėmė gaminti nespalvotus televizorius su didesniais kineskopais, kurių įstrižainė buvo 59 centimetrų.

Šie televizoriai buvo pavadinti lietuvišku vardu – „Tauras“.

Tikrieji kūrėjai – savamoksliai meistrai

Dabartinis Šiaulių radijo ir televizijos muziejaus konsultantas Marius Morozas paaiškino, kad tikrieji pirmųjų lietuviškų televizorių kūrėjai gali pasigirti pagaminę originalų aparatą daug anksčiau, negu į pasaulį buvo paleistas „Temp-6“.

„Pirmieji lietuviški savadarbiai televizoriai buvo paleisti į pasaulį anksčiau už fabrikinį „Temp-6“. Mūsų muziejuje stovi vienas jų – šiauliečio Česlovo Karpavičiaus sukurtas televizorius. Jis galėtų būti antras arba trečias pagal pagaminimo datą“, – pasakojo istoriko išsilavinimą turintis muziejininkas.

Savadarbių meistrų gebėjimus patvirtino ir inžinierė bei buvusi muziejininkė G. Žukauskienė.

„Pats pirmasis mechaninis televizorius buvo pagamintas Stasio Brašiškio radijo laboratorijoje 1930 metais. Jis buvo sukonstruotas kartoninėje dėžėje, todėl originalo neišliko. Tačiau jis veikė“, – pasakojo specialistė.

Televizorių padarė, bet paaiškinti nesugebėjo

Molėtų krašto muziejaus direktorė Viktorija Kazlienė sakė, kad meistras Antanas Umbrasas iš Bajorų kaimo Luokesos seniūnijoje 1953 metais sukonstravo pirmuosius du televizorius.

Molėtų krašto muziejuje saugomas 1956 metais jo sukonstruotas televizorius. Jis tebėra veikiantis. Televizoriaus korpusas medinis, nulakuotas, suapvalintais viršutiniais kampais. Ekrano įstrižainė – 35 centimetrų. Po ekranu įtaisytas radijo imtuvas, yra radijo bangų skalė, kurioje sužymėtos įvairios radijo stotys.

Per jį buvo galima matyti Rygos ir Minsko bei Vokietijos televizijos programas, nes Vilnius tuo metu televizijos centro dar neturėjo. Antenai pasigaminti A.Umbrasas panaudojo gyvsidabrį, kurio prisirinko iš išmestų termometrų.

„Keisčiausia šioje istorijoje, kad šis gabus meistras televizorių sukurti sugebėjo, bet buvo mažakalbis ir nemokėjo paaiškinti savo sprendimų. Jis buvo genialus ir tylus individualistas.

Pakviestas į Vilnių prisidėti prie Lietuvos televizijos kūrimo, jis nemokėjo žodžiais išdėstyti techninių dalykų ir po poros mėnesių grįžo į savo kaimą“, – apie gabų savamokslį pasakojo V. Kazlienė.

LRYTAS.lt

lietuviškitelevizoriai Šiauliai Tauras televizoriai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
37 peržiūros kovo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...
Kriminalai
2019-03-16, 12:55 val., prekybos centre Taikos pr. Klaipėdoje pastebėta, kad, išplėšus mokamo tualeto pinigų saugyklą, buvo pavogti pinigai. Padaryta žala tikslinama.  2019-03-16, apie 14:40 val., Klaipėdos apskr. VPK patalpose atliekant pristatytojo, gim. 1993 m., apžiūrą, jo rankinėje rastas folijos lankstinukas su dviem rudos spalvos neaiškios kilmės  galimai narkotinės medžiagos gabaliukais. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.  2019-03-16, apie 8...
Laisvalaikiui
Mes siūlome jums tam tikrą išbandymą, kuriam reikia pastabumo. Priimsite iššūkį? Šiame paveikslėlyje pasislėpė 10 žmonių. Raskite juos! Mes pridursime, jog vienas žmogus nėra aiškiai matomas, todėl, jei radote devynis žmones, tai jau yra geras rezultatas. Atsakymas
Įvykiai
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje pradeda veikti Jūrų kadetų mokykla. Registracija į Mokyklą jau prasidėjo. Registruotis reikia informacinėje priėmimo į mokyklas sistemoje, prisijungus prie Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės (www.klaipeda.lt) paskyros „Priėmimas į mokyklas“. 2019–2020 mokslo metais mokytis Mokyklos 5–8 klasėse kviečiami mokiniai (berniukai ir mergaitės) iš visos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bei regioninėse sav...
Įvykiai
Kiekvienas, kuris nori išbandyti save gatvės muzikanto rolėje bei dalintis savo talentu ir kūryba su aplinkiniais, turėtų suklusti – kovo 15 dieną, penktadienį, prasideda dalyvių registracija į „Gatvės muzikos dienąׅ“. Kasmet prasidėjus pavasariui, laukiama ne tik šilumos, bet ir naujų muzikos garsų, kurie palaipsniui pripildo miestų erdves ir džiugina vaikštinėjančius miestų gyventojus bei svečius. GMD idėjos autorius, dainininkas Andrius Mamontovas ne ka...
Laisvalaikis
Kovo 17 d. 13 val. Žvejų rūmuose laimingieji, kuriems pavyks nusipirkti bilietų, išvys ilgai lauktąją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Makaronų operą“ iš kompozitoriaus Antano Kučinsko operų trilogijos apie amžinai alkanas peles. Kai ši opera 2014-aisiais sudrebino ramų Klaipėdos teatrinį gyvenimą, po premjeros maži ir dideli spektaklio kūrėjams plojo stovėdami ir ilgai nenorėjo skirstytis. Juos tiesiog sužavėjo Padažų…, atsiprašome, Pažadų konkursa...