Lietuviai šalies viduje migruoja dėl darbo, patogaus gyvenimo ir… vestuvių

Apie migraciją kalbama išties dažnai – esame vieni didžiausių geresnio gyvenimo svečiose šalyse ieškotojų visoje ES, o pabėgėlių krizė ir imigrantų istorijos ilgai sukosi tarp pagrindinių naujienų. Tačiau ne mažiau svarbus ir daug įdomios informacijos atskleidžiantis yra gyventojų migravimas šalies viduje. Aplinkos ministerija, organizuodama šalies teritorijos bendrojo plano rengimą, kartu su partneriais užsakė tyrimą, kuriuo aiškinosi kur ir kodėl žmonės juda iš vienos Lietuvos vietos į kitą ir ar yra tuo patenkinti.

Reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad dauguma lietuvių nėra linkę keisti gyvenamosios vietos – 46 proc. respondentų teigia tebegyvenantys savo gimtojoje vietovėje. Sėsliausi – vyresnio amžiaus gyventojai, tuo tarpu 44 proc. jaunimo (20-24 m.) gyvenamąją vietą pakeitė vien per pastaruosius penkerius metus. Labiausiai „kraujuoja“ mažesni Lietuvos miesteliai – iš jų, dažniausiai gyventi į tris didžiuosius miestus, išvyko net 37 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu palikusieji kaimo vietoves (27 proc. respondentų) dažniau rinkosi Šiaulius ir Panevėžį. Tiesa, migracija nėra vienpusė: ženkli dalis miestelių ir kaimo gyventojų čia atvyko palikę didmiestį, dažniausiai – Vilnių (atitinkamai 12 ir 16 proc.).

Vis dėlto pasirinkusieji miestelius ir kaimus, gyventojai tvarkyti reikalų neišvengiamai turi važiuoti į artimiausią didesnį miestą. Pagrindinis tikslas – apsipirkti, ką darantys nurodė 94 proc. respondentų, iš jų daugiau kaip trečdalis tai daro bent kartą per savaitę. Taip pat dažnai į miestus buvo važiuojama pramogauti (86 proc.), gauti finansinių paslaugų (72 proc.) bei buitinių paslaugų (70 proc.). Bene visais tikslais didmiesčiuose dažniausiai lankėsi, jauniausios, 16-19 m. amžiaus grupės, atstovai. Akivaizdu, kad regionų gyventojai yra tiesiogiai priklausomi nuo urbanizuotų teritorijų: mažuose miesteliuose nėra pakankamo viešosios infrastruktūros tinklo, o jį įrengti bei išlaikyti kainuoja labai daug.

Pasirinkta nauja gyvenimo vieta dažnu atveju priklauso nuo to, su kokiais poreikiais gyventojai susidurdavo ankstesnėje gyvenvietėje. Pavyzdžiui, į Vilnių ir Kauną dažniausiai atvykstama studijuoti, Klaipėdą ir Šiaulius renkasi ieškantys darbo, o Panevėžį, miestelius ir kaimus renkasi siekiantys gyventi patogiau. Analizuojant konkrečias išvykimo priežastis matoma kiek kitokia tendencija: vilniečiai, klaipėdiečiai ir miestelių gyventojai ieško patogesnio gyvenimo, Šiaulių, Panevėžio ir kaimo vietovių gyventojai išvyksta dėl darbo stygiaus, kauniečiai – dėl santuokos.

Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė pažymi, kad rengiant naują Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą šios įžvalgos – labai svarbios: „Egzistuoja daugybė objektyvių rodiklių, indeksų, pagal kuriuos vertiname šalies esamą būklę ir potencialą. Tačiau siekiame kad kuriamas planas tarnautų žmonėms, todėl ypač svarbu gilintis ir į subjektyvias priežastis, žmonių nuomonę, įpročius ir skirtingų vietovių privalumus bei trūkumus“.

Paklausti, kas labiausiai blogina gyvenimo kokybę gyvenamojoje vietoje, respondentai taip pat vardijo skirtingas priežastis. Daugiau kaip pusė (54 proc.) vilniečių pagrindine miesto problema įvardijo automobilių spūstis, taip pat oro taršą (34 proc.) ir aukštas būsto kainas (36 proc.). Pastarąjį faktorių pagrindiniu įvertino tiek kauniečiai (35 proc.), tiek klaipėdiečiai (39 proc.), antrąsias vietas skyrę susvetimėjusiai bendruomenei. Net 54 proc. šiauliečių yra nusivylę neišvystytomis viešosiomis erdvėmis, tuo tarpu Panevėžio, mažų miestelių ir kaimo vietovių gyventojams pagrindine problema išlieka darbo vietų trūkumas. Beje, nepakankamą bendravimą pabrėžė visų vietovių išskyrus Vilniaus gyventojai.

Kad ir kokioje gyvenvietėje begyventų, kokias pajamas begautų, žmones yra patenkinti gyvenimo kokybe. Paprašyti įvertinti pasitenkinimą gyvenamąja vieta, dauguma ją įvertino dešimtuku (22 proc.), 7-9 balus skyrė 54 proc. apklaustųjų. Daugiausiai maksimalių įvertinimo savo miestui skyrė klaipėdiečiai (28 proc.), tuo tarpu šiauliečiai savo miestą vertiną prasčiausiai (dešimtukų – vos 11 proc.). Svarbu atkreipti dėmesį, kad skyrusieji žemiausius balus išskyrė dvi pagrindines problemas – slogią, niūrią socialinę atmosferą (51 proc.) bei darbo vietų stoką (50 proc.), tuo tarpu aukščiausius balus skyrusieji vieningi nebuvo arba neminėjo jokių problemų.

Apklausa taip pat parodė, kad moterys į darbą keliauja darniau už vyrus: rečiau renkasi automobilį (atitinkamai 41 ir 53 proc.), bet dažniau eina pėsčiomis (25 ir 15 proc.) ar naudojasi viešuoju transportu (16 ir 13 proc.). Panaši koreliacija egzistuoja ir tarp pajamų lygio namų ūkio nariui – kuo jis žemesnis, tuo dažniau automobilį keičia kitos priemonės. Tarp miestų, nuosavo automobilio naudojimo lyderiai yra Kaunas ir Panevėžys, kuriuose kasdien į darbą važiuoja 52 proc. gyventojų. Tiesa, antroje vietoje kauniečiai dažniau renkasi viešąjį transportą, panevėžiečiai – kelionę pėsčiomis.

LR teritorijos bendrojo plano rengėjų užsakymu reprezentatyvią apklausą šių metų pavasarį atliko tyrimų bendrovė „Nielsen“, apklaususi 1600 šalies gyventojų nuo 16 iki 65 m. amžiaus. Detalius tyrimo duomenis, pjūvius pagal gyvenamąją vietovę, amžių, lytį, pajamas galite rasti esamos būklės analizės įvade.

Aplinkos ministerijos informacija

Lietuviai šaliesviduje migruoja dėldarbo patogausgyvenimo vestuvės
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
24 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Konkursas
Norime Jums padovanoti 2 bilietus į Džordana Butkutė koncertą Palangoje, gruodžio 22 d.  Ką reikia padaryti norint laimėti? Aplankyti mus facebook'e  Palangos miesto laikraštis "Vakarinė Palanga"  Surasti renginį  Kalėdos su Džordana // Palanga ✅BŪTINAI įvykdyti visas 3 sąlygas!✅Paspausti LIKE po renginiu ir SHARE su draugais ;)✅PARAŠYTI mėgstamiausią Džordanos dainą✅PAŽYMĖTI su kuo norite eiti į koncertąDu nugalėtojus paskelbsime kitą ketvirtadienį.
Sportas
Jau lapkričio 18 dieną Kauno rajone startuos Lietuvos 3x3 krepšinio „Hoptrans Winter Open“ čempionatas. Garliavos sporto centre susirinks ne tik pajėgiausios Lietuvos 3x3 krepšinio komandos, bet ir svečiai iš užsienio bei vieni geriausių pasaulio dėjimų į krepšį meistrų. Pirmajame iš penkių „Hoptrans Winter Open“ etapų daugiausiai savo atstovų turės Lietuva. Garliavoje kausis 10 Lietuvos komandų (Panevėžio „Frosch“, Šakių „Gulbelė“, Trakų „Gealan Baltic“,...
Kultūra
Prieš dvidešimt metų, tuometinio Lietuvos liaudies kultūros centro iniciatyva (dabar Lietuvos nacionalinio kultūros centro), pritariant Lietuvos chorų sąjungai ir aukštųjų mokyklų chorų vadovams, buvo surengtas pirmasis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis Vilniuje. Festivalio sumanytojas ir įkūrėjas Saulius Liausa (dabartinis Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius), tuomet sakė, kad studentų chorai yra bene patys pajėgiausi mėgėj...
Įvykiai
Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t.y. ne pagal darbo sutartį. Vienas didžiausių tokio darbo iššūkių – sunkumai norint gauti paskolą. Tad ką reikia žinoti, jei norėtumėte įsigyti būstą ar didesnį pirkinį su paskola, o pajamas gaunate iš individualios veiklos, pagal verslo liudijimą ar autorines sutartis? Pajamos vertinamos skirtingai „Sodros“ išrašas apie darbo užmokestį – būtent ši informacija yra viena pirmųjų, kurią kredito...
Laisvalaikis
Kelionės lėktuvais yra pakankamai malonus dalykas – galite grožėtis pasauliu visai kitu kampu. Tačiau daugybė žmonių prieš kildami į naują kelionę vis tiek padaro vieną labai prastą sprendimą, kuris gali sukelti skausmą, traumas ar net paskatinti įgulą jus išlaipinti. Ilgi skrydžiai lėktuvu iš tiesų nėra tokie blogi, kaip daugelis įsivaizduoja. Taip, vietos lėktuve nėra daug, nebent ryšitės pirkti verslo klasės bilietus, maistas nėra pats geriausias, o ir...
Įvykiai
Palanga pagal Savivaldybių gerovės indeksą užima aukštą 8 vietą tarp 60 šalies savivaldybių, o pagal kriterijų „Socialinis saugumas“ nusileidžia tik sostinei ir užima 2 vietą. Tokius duomenis šią savaitę pristatė išsamią savivaldybių gerovės analizę atlikęs Vilniaus politikos analizės institutas. Atliktos analizės rezultatai skelbia, kad Lietuvoje patraukliausia gyventi penkiuose didžiuosiuose miestuose, aplink juos ir pajūrio kurortuose, tarp kurių – ir...
Kultūra
Žaneta Skersytė Pagrindinis uostamiesčio kultūros židinys - Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras lyg magnetas traukia įvairių sričių kūrėjus. Ne tik artistai, bet ir daugelis teatro administracijos darbuotojų yra baigę muzikinius mokslus, puikiai šoka ar dainuoja. Ievos Lingytės nuotr. Teatro vadovės pavaduotojas Vytautas Kažukauskas irgi meistriškai groja akordeonu, o už šį gebėjimą yra dėkingas muzikuoti nuo mažens „spaudusiems“ tėvams. Savo karjeroje...
Įvykiai
Palangiškis menininkas Vytautas Kusas šaliai padovanojo naują rekordą – šią savaitę oficialiai užfiksuota, kad V. Kuso sukurta knyga „Būsenos“ yra mažiausia lietuviška knyga šalyje. Naujasis šio menininko rankomis sukurtas šalies rekordas – eilėraščių knyga „Būsenos“ – yra 8 milimetrų aukščio, 7 milimetrų pločio bei 2,5 milimetrų storio. Šioje 60 puslapių knygelėje pateikiami 34 V. Kuso eilėraščiai. Tekstas spausdintas spaustuvėje „Druka“. Poezijos knygą...
Įvykiai
Gytis Pankūnas Jeigu „valstiečiai“ apsigalvotų dėl prezidento rinkimų, „socialdarbiečiai“ galėtų pasiūlyti savo kandidatą į prezidentus, LRT.lt interviu teigia „socialdarbiečių“ pirmininko pavaduotoja, parlamentarė Irena Šiaulienė. Politikė neslepia tikinti, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) iškovos teisę gauti valstybės dotaciją, o „valstiečiai“ koalicijos partnerius šiuo klausimu parems.  Seimo vicepirmininkė I. Šiaulienė iki šiol mano,...