Kates ir šunis laikantiems lietuviams artėja sunkesni laikai: baudos gali siekti kelis šimtus eurų

Bauda už augintinio keliamą triukšmą gali siekti net kelis šimtus eurų. V.Ščiavinsko nuotr.

Seimui siūloma spręsti gyvūnų keliamo triukšmo problemą gyvenamuosiuose pastatuose.

Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras įregistravo tai numatančius Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.

Įstatymo pataisos atsirado dėl to, kad Peticijų komisija, išnagrinėjusi Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją, priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą. Beje, Peticijos komisijos išvadai pritarė ir Seimas.

Pagal siūlomą projektą, „joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį gyvūną, negali sukelti ar leisti gyvūnui sukelti nepagrįstą triukšmą, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius garsus, kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.“

Siūlomas įteisinti projektas numato, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo, nešūkauti garsiai, nedainuoti ar groti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, netriukšmauti gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose“.

Taip pat įstatyme siūloma įrašyti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jo keliamas triukšmas ar jo naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Per didelis triukšmas reiškia triukšmą, kuris nepagrįstai dirgina, trukdo, yra agresyvus arba kuris nepagrįstai trikdo patogiai gyventi ar naudotis nekilnojamuoju turtu vienam ar daugiau asmenų, gyvenančių bendruomenėje ar kaimynystėje pagrįstu atstumu nuo nuosavybės, kur triukšmaujama“.

„Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais“, – sako Seimo narys P. Čimbaras.

Administracinių nusižengimų kodekse jis siūlo numatyti, kad Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 20 iki 300 eurų. Šiuo metu už tai numatyta bauda nuo 50 eurų iki 300 eurų.

„Pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, kiltų administracinė atsakomybė pagal du kodekso straipsnius. Todėl siūloma išbraukti straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios rimties trikdymą, o kitame kodekso straipsnyje sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą“, – sako P. Čimbaras.

Jo teigimu, žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų.

Šiuo metu fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jame nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. T

Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Triukšmo valdymo įstatymas, kuriame nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.

Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Administracinių nusižengimų kodekse.

Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu patvirtintoje higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.

„Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatosšiuo metu taikomos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.

ELTA

ŠUNYS KATĖS TRIUKŠMAS PETRASČIMBARAS SEIMAS ĮSTATYMAS
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
71 peržiūra rugsėjo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Automobilio priežiūra reikalauja ne tik atsakomybės, tačiau ir finansų. Vis tik realybė rodo, kad dėl atsainaus požiūrio į aplinkosaugą ar elementaraus tvarkos nežinojimo kai kurie savininkai, prižiūrėdami savo transporto priemones, be reikalo papildomai patuština savo kišenes, tuo pačiu padarydami žalos ir gamtai.  Kaip pasakojo Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė Rita Zdanevičienė, ne visi lietuviai žino, ką galima ir ko negalima...
Įvykiai
Ernestas Naprys Premjeras Saulius Skvernelis po susitikimo didžiausių prekybos tinklų Lietuvoje vadovais teigė, kad jo neįtikina pasakymas, jog Lietuva turi vienas iš mažiausių kainų visoje ES, todėl Vyriausybė imsis žadėtų permainų. Tarp jų - griežtesnis esamų prekybininkų reguliavimas, smulkių prekybininkų skatinimas, ribojimai dirbti sekmadienį, turgavietės. Premjeras kvies ir 12 prekybos tinklų iš Europos į Lietuvą. Priemonės esą grįstos gerais norais...
Sportas
Rugsėjo 20 dieną 18 val. Vilnius, LFF stadionas. Ankstesnės rungtynės: 1:1, 3:1, 0:1 Šeštadienį sutriuškintos „Palangos“ laukia ne ką mažiau motyvuotas bei pavojingas varžovas Vilniuje. „Trakai“ paleido pergalę iš rankų paskutinėje A lygos akistatoje su „Stumbru“, o panašus scenarijus artimiausiame mače kainuotų labai brangiai. Iki ketvirto rato pabaigos „riteriai“ sužais ketverias rungtynes, kuriose po du kartus susitiks su lyderiais – „Sūduva“ bei „Žalgi...
Įvykiai
Daugelis specialistų rekomenduoja kūdikį pradėti primaitinti nuo 4–6 mėnesių. Tačiau tai nereiškia, kad tokio amžiaus vaikas gali drąsiai sėsti prie suaugusiųjų stalo ir ragauti visko, kas ten padėta. Tinklalapis babygaga.com pateikia sąrašą produktų, kurių neduoti vaikams iki vienerių metų. Medus Remiantis portale „Babble“ pateikta informacija, meduje gali būti Clostridium botulinum sporų. Besidaugindamos vaiko žarnyne jos gali sukelti infekcinę ligą – bo...
Įvykiai
Po skyrybų ar kitais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyriumi, pasitaiko situacijų, kai vienas iš tėvų neleidžia kitam matytis su vaiku. Ką tokiu atveju reiktų daryti? Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nepaisant to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium....
Įvykiai
Trumpėjant dienoms šalies vairuotojai kaip ir kasmet vis dažniau susiduria su „nematomais“ pėsčiaisiais. Nors atšvaitai pamažu populiarėja ir tarp suaugusiųjų, ir tarp vaikų, tačiau pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir net tamsių spalvų drabužiai sumažina pėsčiųjų matomumą iki minimumo bei didina riziką pakliūti į eismo įvykį. „Nematomi“ pėstieji – visos šalies problema Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis atkreipi...
Įvykiai
Savaitgalį Klaipėdos apskr. VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai apskrities miestuose bei rajonuose atliko policines priemones, skirtas transporto vairuotojų blaivumo ir važiavimo greičio kontrolei. Iš viso patikrinti 709 automobiliai, autobusiukai, motociklai, motoroleriai, dviračiai. Kretingos rajone patikrintos 135 transporto priemonės, nustatyti 8 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Klaipėdos m. atliktų priemonių metu pareigūnai...
Įvykiai
Antradienio vakarą žurnalisto Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“, tiesioginės delfi.lt konferencijos metu, konservatorė Ingrida Šimonytė pripažino, jog jau yra apsisprendusi siekti prezidento posto. „Taip, iš esmės jau esu apsisprendus. Dar yra likęs vienas kitas dalykas, kuris man atrodo svarbus. Atsakymo dar nesu parašiusi, bet ir nesu dar gavusi pirmininko laiško“, - sakė konservatorė.Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) par...
Įvykiai
Lauryna Vireliūnaitė Antradienį teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seimui pateikė Notariato įstatymo ir Antstolių įstatymo pataisas, pagal kurias notarų ir antstolių įkainių nebereikėtų derinti su visus notarus ir antstolius vienijančiais Lietuvos notarų rūmais ir Lietuvos antstolių rūmais. Už Antstolių įstatymo pataisas balsavo 86 Seimo nariai, 7 susilaikė. Tarp susilaikiusių – 6 Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai ir šią frakciją palikęs ir dabar Mi...