Jūra grąžino piloto kūną, bet žūties mįslė neįminta

Vilnietis Aivaras Akramas rengėsi parasparniu perskristi Baltijos jūrą. Facebook ir S.Rezgevičiaus nuotr.

Baltijos jūroje aptiktas žmogaus kūnas. Aviatoriai neabejoja, kad rasti šiemet sausio mėnesį į rekordinį skrydį per Lietuvą pakilusio ir dingusio 40-mečio vilniečio Aivaro Akramo palaikai.

Antradienį apie 17 val. buriuodamas jachta Baltijoje Vokietijos pilietis pastebėjo jūroje plūduriuojantį smarkiai apirusį žmogaus kūną. Buriuotojas apie tai informavo Lietuvos kranto tarnybas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos specialistai, greitaeigiu kateriu atskubėję į įvykio vietą, ištraukė vyriškos lyties skenduolį. Jo tapatybės po pirminės apžiūros nustatyti nepavyko.

Smurto žymių ant mirusiojo kūno nepastebėta. Vyras vilkėjo tamsų kombinezoną su užrašu „Dudek“, avėjo aulinius batus, ant kurių padų yra užrašas „Vibram“.

Ant kairės rankos riešo išliko pilkos spalvos laikrodis „Tissot“ su metaline apyranke.

Sumanęs parasparniu perskristi Lietuvą A.Akramas mįslingai pradingo virš Baltijos sausio pradžioje.

Paskutinis ryšys su pilotu užfiksuotas apie 17 val. – oreivis pranešė, kad nuo Nidos jį skiria vos 5 kilometrų atstumas. Nidos oro uoste nesulaukęs A.Akramo jį lydėjęs bičiulis sunerimo. Apie 18 val. jis Bendrojo pagalbos centro darbuotojams pranešė, kad parasparnio pilotas neatsiliepia.

A.Akramas planavo parasparniu iš Vilniaus iki Nidos nuskristi per penkias valandas, palaikė ryšį su draugais, išmaniuoju telefonu siuntinėjo vaizdus į feisbuką, bet vėliau ryšys su juo nutrūko.

Vilnietis parašė žinutę, kad leisis Nidoje.

6 nuotr.   A.Akramas buvo užsibrėžęs kelionę baigti Nidos oro uoste.

Po to dar buvo gyva transliacija feisbuke – pranešė skrendąs 2 kilometrų aukštyje, kad greitai pasieks oro uostą.

Dingusio piloto ieškojo Lietuvos karinių oro pajėgų flotilė, pasieniečių sraigtasparniai. Karo laivas „Kuršis“ Baltijoje išžvalgė daugiau nei 14 kvadratinių jūrmylių ploto rajoną.

Neatmetus tikimybės, kad A.Akramas galėjo išsigelbėti, Šilutės rajone ir Kuršių mariose pareigūnai jo ieškojo su tarnybiniais šunimis. Miškus šukavo draugai aviatoriai, artimieji.

Kitą dieną Rusijos pasieniečiai, žvalgydami savuosius vandenis, jūroje per penkis kilometrus nuo kranto aptiko A.Akramo parasparnio liekanų, jo daiktų. Viskas buvo perduota Lietuvai.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui baigus dingusio piloto paiešką konstatuota, kad A.Akramas žuvęs, – taip ilgai išbūti šaltame vandenyje žmogus negalėjo.

Vilnietis A.Akramas buvo laikomas vienu geriausių šalies parasparnių pilotų.

Anksčiau niekas nesiryždavo ilgiau skraidyti parasparniais žiemą. Ekstremali A.Akramo kelionė ir žūtis, kai jam reikėjo tik nusileisti Nidoje, sukrėtė aviacijos sporto mėgėjus.

Šiurpios tragedijos ore priežastis ir aplinkybes iki šiol gaubia paslaptis, tačiau neabejojama, kad A.Akramą virš jūros ištiko kažkokia nelaimė, jis negalėjo nusileisti krante. Tą dieną dvelkė rytys, tad parasparnį vėjo gūsiai galėjo pagriebti ir nublokšti tolyn nuo Kuršių nerijos krantų.

Jeigu vėjo greitis siekė 7–9 metrus per sekundę, oro srovių nešamas į jūrą A. Akramas, net ir apsisukęs, nebūtų galėjęs grįžti atgal į žemyną.

Kitas patyręs oreivis klaipėdietis Stasys Rezgevičius mano, jog A.Akramo parasparnis galėjo apledėti: „Juk tai – tik audinio skiautė. Apledijęs sparnas praranda svorio centrą, pasunkėjusį skraidymo aparatą sunku valdyti, jis neskrenda pirmyn.“

A.Akramas du kartus kirto debesis, kur oras šiltesnis, tad sparnas galėjo sudrėkti ir apledėti nuo kondensato. Skrydis tokiu parasparniu – lyg vaikščiojimas peilio ašmenimis.

Įgudę pilotai vasarą skaidydami virš kopų nesikankindami nutupdo savo parasparnius ir paplūdimiuose. Galbūt ir A.Akramas tą kartą mėgino leistis ir Kuršių nerijoje. Galėjo būti ir taip, kad išniręs iš debesų marškos A.Akramas prarado orientaciją – temstant nuklydo nuo Nidos ir atsidūrė virš jūros. Galbūt pradėjo strigti jo parasparnio variklis.

Parasparnių mėgėjai skraido ir žiemą, bet ilgiau šalti aukštybėse nerizikuoja.

Skristi per visą Lietuvą žiemą – didžiulis iššūkis netgi tokiems padangių asams koks buvo A.Akramas.

Pakilę aukščiau parasparnių pilotai net vasarą kalena dantimis, o ją jau kalbėti, kai skrenda žiemą. Tada jų reakcija atbunka – sužvarbęs žmogus galvoja ir juda lėčiau.

Skrydžius A.Akramas yra filosofiškai apibūdinęs kaip gyvenimo prasmę ir tikslą: „Dėl to gimiau, dėl to numirsiu, dėl to ir gyvenu. Gyvenu ne tuo, ką turiu, o tuo, ką darau.“

Lrytas

BALTIJOSJŪRA PARASPARNIS JACHTA
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Išbandykite savo jėgas Nacionaliniame ekonomikos egzamine. Tai unikali iniciatyva skirta kiekvienam, norinčiam pagauti ekonomikos ritmą, pasitikrinti ekonomikos žinias ir geriau ją suprasti. Antrą kartą organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas provokuoja mąstyti ir kviečia pastebėti, kiek daug ekonomikos yra mūsų kasdienybėje. Nacionalinis ekonomikos egzaminas vyks kovo 27 dieną, nuo 10 iki 19 valandos. Laikymas vyks internete – www.ekonomikosegzam...
Įvykiai
„GetJet Airlines“ aviakompanija naują skrydžių sezoną pasitinka gerokai atsinaujinusi. Bendrovė ir toliau pildo savo orlaivių parką, tad vasaros skrydžių sezoną pasitiks turėdama 15 lėktuvų. Be to, pasirašius ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su didžiausiais Lietuvos turo operatoriais ir pradėjus vykdyti užsakomuosius skrydžius, įmonės matomumas tapo itin svarbiu, tad „GetJet Airlines“ pristato atnaujintą savo logotipą, kuriuo jau pradėjo žymėti savo orla...
Testas!
Šiame paveikslėlyje paslėptos trys boružės ir trys vaiko veidai. Jūsų užduotis  juos rasti per 1 minutę. Atsakymą rasite apačioje. Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo. Imsitės iššūkio?  Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Testo atsakymas
Įvykiai
Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto. „Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų rezultatus“, - džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“ „Maisto banko“ akcijos sav...
Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...