Pavojingiausių pasaulyje šalių ateitis – dviejų sąjungininkų rankose

© AFP / Scanpix

Pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre – beprasmiai Pakistano parlamento rinkimai. Praėjusią savaitę dauguma rinkėjų savo balsus atidavė buvusio kriketo žaidėjo Imrano Khano partijai, taigi greičiausiai būtent jis ir taps šalies ministru pirmininku.

Žiniasklaida tiesiog mirga įžvalgomis apie tai, ką I. Khano pergalė reiškia sunkumų slegiamai šaliai. Tačiau tikruosius sprendimus Pakistane priima niekieno nerinkti žmonės iš kariuomenės, o visas šis pareigingai žiniasklaidos transliuojamas srautas – tai nepajudinamo ilgamečio valdžios elito propagandos pergalė.

Taigi pamirškite rinkimus. Kariškių valdomos šalies ateitis priklausys nuo jos ryšių su Pekinu, įsitikinęs amerikiečių akademikas, „The Wall Street Journal“ apžvalgininkas Walteris Russelas Meadas.

Pasak jo, Pakistane vykusių rinkimų galima nesureikšminti, tačiau paties Pakistano – jokiu būdu. Pakistanas – vienintelė pasaulyje branduolinė valstybė, palaikanti itin glaudžius ryšius su teroristinėmis grupuotėmis.

Pakistano nacionalinio saugumo elitas įsitikinęs, kad šaliai lemta amžinai konkuruoti su Indija – gerokai didesne, turtingesne ir technologiškai pažangesne pietine kaimyne. Tačiau Pakistanas, jų požiūriu, paprasčiausiai neturi pakankamo ekonominio pajėgumo, kad šiose varžybose galėtų tikėtis bent jau neatsilikti.

Tai vyksta nuo atsidalijimo 1947-aisiais, o dar akivaizdesnis varžymasis prasidėjo po to, kai Indija padėjo Rytų Pakistanui 1971 m. tapti nepriklausoma valstybe – Bangladešu.

Imranas Khanas© AFP / Scanpix

Demokratija – tik spektaklis

Prasta Pakistano saugumo padėtis visada darė didžiulę įtaką šalies politikai. Dėl pusiausvyros trūkumo visa Pakistano galia susikoncentravo kariuomenės rankose, o iš Indijos kylančias konvencinio karo grėsmes nuspręsta pažaboti branduoliniais ginklais.

Negana to, siekdama užglaistyti finansinius sunkumus, šalis tapo priklausoma nuo įvairių globėjų ir finansuotojų, ir vis labiau kliovėsi ir kliaujasi islamu, kaip teisėtumo garantu.

Tokiomis aplinkybėmis vietos demokratijai nelabai ir lieka – bent jau taip mano tie, kurių rankose Pakistano valdžia. Tačiau W. R. Meadas neabejoja, kad jie puikiai supranta demokratijos spektaklio naudą. Kaltę dėl įvairiausių problemų (kad ir kas tai būtų – nuotekos, keliai ar mokyklos), kurias dažnai dar labiau pagilina išteklių apribojimai, kariuomenės įvedami dėl saugumo, galima suversti politikams.

Kai politinės partijos įsipainioja į korupcijos skandalus, kariuomenė save pateikia kaip švarią ir patriotišką alternatyvą ir stoja į vieną gretą su paprastais žmonėmis kovai prieš išsigimusį elitą.

Politinė šventė, kuria dabar taip mėgaujasi žiniasklaida, nukreipia dėmesį šalin nuo fakto, kad šalį iš tikrųjų valdo kariškiai, ir nekelia jokios grėsmės nacionalinio saugumo valdžios elito užimamai pozicijai. Net kalbos, esą rinkimų procesas buvęs nesąžiningas, padeda diktatūrai išlikti veiksmingai užsimaskavusiai.

Rašinio autorius W. R. Meadas teigia nenorintis įpiršti minties, kad rinkimų konkurencija Pakistane neturės visiškai jokių pasekmių. Rinkimus laimėję politikai, pasak jo, neįgyja galių nulemti strateginės valstybės krypties, tačiau apsirūpina valstybinėmis darbo vietomis, gali gerai apmokamomis sutartimis sušelpti savo šeimos narius ir draugus ir dar gauna daugybę kitų su naujosiomis pareigomis susijusių priedų ir pamaloninimų. Besivaržantys klanai ir etninės grupės, remiančios Pakistano politines partijas, nuoširdžiai nori, kad jų pusė laimėtų.

Galimybė prieiti prie valstybinės taupyklės pasitaiko toli gražu ne kiekvienam. O mažumėlę pakolaboruoti procese, kuris padeda kariuomenei išlikti valdžioje, – palyginti nedidelė kaina.

Kur veda naujų sąjungininkų paieškos?

Vis dėlto svarbiausia, ką reikėtų akcentuoti šiandien kalbant apie Pakistaną, nėra I. Khano – labiausiai kariuomenės pageidaujamo kandidato – sėkmė rinkimuose. Svarbiausia yra tai, kad Jungtinių Valstijų, pagrindinių Pakistano sąjungininkių tiek Šaltajame kare, tiek kovoje su terorizmu, daugiau nebedomina galimybės subsidijuoti partnerį, kuriuo pasitikėti galima vis mažiau ir mažiau – ir kurio, tiesą sakant, reikia vis mažiau. Todėl Pakistaną valdantys kariškiai ieško naujo globėjo, o Kinija susidariusią tuštumą užpildytų labai noriai.

Pekiną Pakistanas masina dėl daugelio priežasčių. Žvelgiant iš geografinės perspektyvos, Pakistanas Kinijai būtų koridorius į Artimuosius Rytus, o tai Kinijai itin aktualu įgyvendinant iniciatyvą „Vienas diržas, vienas kelias“.

Žvelgiant iš ekonomikos perspektyvos, tai, kad Pakistanui būtinos infrastruktūros investicijos, kaip ir tai, kad ši šalis gali pasigirti didele vidaus rinka, atvertų nuostabias galimybes Kinijos verslui. Na, o iš politinės perspektyvos, Kinijai verkiant reikia sąjungininkų prieš Jungtines Valstijas; tvirti santykiai su Pakistanu jos pozicijos tikrai nesusilpnintų.

Bet, pasak W. R. Meado, Pakistanas – probleminis sąjungininkas. Ar šalis, rėmusi teroristines grupuotes Afganistane ir priglaudusi Osamą bin Ladeną, bus tokia pat nelojali ir Pekinui, kokia buvo Vašingtonui? Jei Kinija imsis pernelyg uoliai globoti Pakistaną, ar tai nebus paskata galingesniajai kaimynei Indijai dar artimiau susibičiuliauti su Amerika?

Kas suteiks lemiamą paramą?

Na, o kol kas, jei Pakistanas nenori nusmegti skradžiai, jam reikia milžiniškų paskolų. Jau dabar girdėti kalbų, esą kitąmet Pakistanas ketina kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą dėl 10, o gal 12 mlrd. dolerių paskolos. Kinijos paskolos, susijusios su iniciatyva „Vienas diržas, vienas kelias“, dažnai pasižymi griežtais terminais ir išankstinėmis sąlygomis; pagal tai, kokio dydžio finansinę injekciją Kinija sušvirkš Pakistanui, bus galima spręsti, kur link šiųdviejų valstybių santykiai kryps toliau.

Pakistano vyriausieji tikisi, kad Kinija bus partnerė be išlygų – kad Pakistano ekonomiką ji subsidijuos amžinai, kad užstos jį prieš Indiją ir kad nepastebės glaudžių jo saugumo valdžios elito sąsajų su radikaliais islamistais.

I. Khanas ištikimai rems naująją Pakistano kryptį ir ilgam įtvirtins iliuziją, kad Pakistano civilių politikų rankose – reali valdžia.

Jungtinių Valstijų prioritetams kintant, Islamabado ir Pekino santykiai pamažu įgauna formą. Kad ir ką kalbėtų ar darytų bejėgiai civiliai Pakistano politikai, pavojingiausių pasaulyje šalių ir regionų ateitį nulems santykiai tarp Pakistaną valdančių kariškių ir Kinijos komunistų partijos.

LRT.LT

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
32 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Konkursas
Norime Jums padovanoti 2 bilietus į Džordana Butkutė koncertą Palangoje, gruodžio 22 d.  Ką reikia padaryti norint laimėti? Aplankyti mus facebook'e  Palangos miesto laikraštis "Vakarinė Palanga"  Surasti renginį  Kalėdos su Džordana // Palanga ✅BŪTINAI įvykdyti visas 3 sąlygas!✅Paspausti LIKE po renginiu ir SHARE su draugais ;)✅PARAŠYTI mėgstamiausią Džordanos dainą✅PAŽYMĖTI su kuo norite eiti į koncertąDu nugalėtojus paskelbsime kitą ketvirtadienį.
Sportas
Jau lapkričio 18 dieną Kauno rajone startuos Lietuvos 3x3 krepšinio „Hoptrans Winter Open“ čempionatas. Garliavos sporto centre susirinks ne tik pajėgiausios Lietuvos 3x3 krepšinio komandos, bet ir svečiai iš užsienio bei vieni geriausių pasaulio dėjimų į krepšį meistrų. Pirmajame iš penkių „Hoptrans Winter Open“ etapų daugiausiai savo atstovų turės Lietuva. Garliavoje kausis 10 Lietuvos komandų (Panevėžio „Frosch“, Šakių „Gulbelė“, Trakų „Gealan Baltic“,...
Kultūra
Prieš dvidešimt metų, tuometinio Lietuvos liaudies kultūros centro iniciatyva (dabar Lietuvos nacionalinio kultūros centro), pritariant Lietuvos chorų sąjungai ir aukštųjų mokyklų chorų vadovams, buvo surengtas pirmasis Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalis Vilniuje. Festivalio sumanytojas ir įkūrėjas Saulius Liausa (dabartinis Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius), tuomet sakė, kad studentų chorai yra bene patys pajėgiausi mėgėj...
Įvykiai
Šiuo metu kas dešimtas Lietuvos gyventojas dirba savarankiškai, t.y. ne pagal darbo sutartį. Vienas didžiausių tokio darbo iššūkių – sunkumai norint gauti paskolą. Tad ką reikia žinoti, jei norėtumėte įsigyti būstą ar didesnį pirkinį su paskola, o pajamas gaunate iš individualios veiklos, pagal verslo liudijimą ar autorines sutartis? Pajamos vertinamos skirtingai „Sodros“ išrašas apie darbo užmokestį – būtent ši informacija yra viena pirmųjų, kurią kredito...
Laisvalaikis
Kelionės lėktuvais yra pakankamai malonus dalykas – galite grožėtis pasauliu visai kitu kampu. Tačiau daugybė žmonių prieš kildami į naują kelionę vis tiek padaro vieną labai prastą sprendimą, kuris gali sukelti skausmą, traumas ar net paskatinti įgulą jus išlaipinti. Ilgi skrydžiai lėktuvu iš tiesų nėra tokie blogi, kaip daugelis įsivaizduoja. Taip, vietos lėktuve nėra daug, nebent ryšitės pirkti verslo klasės bilietus, maistas nėra pats geriausias, o ir...
Įvykiai
Palanga pagal Savivaldybių gerovės indeksą užima aukštą 8 vietą tarp 60 šalies savivaldybių, o pagal kriterijų „Socialinis saugumas“ nusileidžia tik sostinei ir užima 2 vietą. Tokius duomenis šią savaitę pristatė išsamią savivaldybių gerovės analizę atlikęs Vilniaus politikos analizės institutas. Atliktos analizės rezultatai skelbia, kad Lietuvoje patraukliausia gyventi penkiuose didžiuosiuose miestuose, aplink juos ir pajūrio kurortuose, tarp kurių – ir...
Kultūra
Žaneta Skersytė Pagrindinis uostamiesčio kultūros židinys - Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras lyg magnetas traukia įvairių sričių kūrėjus. Ne tik artistai, bet ir daugelis teatro administracijos darbuotojų yra baigę muzikinius mokslus, puikiai šoka ar dainuoja. Ievos Lingytės nuotr. Teatro vadovės pavaduotojas Vytautas Kažukauskas irgi meistriškai groja akordeonu, o už šį gebėjimą yra dėkingas muzikuoti nuo mažens „spaudusiems“ tėvams. Savo karjeroje...
Įvykiai
Palangiškis menininkas Vytautas Kusas šaliai padovanojo naują rekordą – šią savaitę oficialiai užfiksuota, kad V. Kuso sukurta knyga „Būsenos“ yra mažiausia lietuviška knyga šalyje. Naujasis šio menininko rankomis sukurtas šalies rekordas – eilėraščių knyga „Būsenos“ – yra 8 milimetrų aukščio, 7 milimetrų pločio bei 2,5 milimetrų storio. Šioje 60 puslapių knygelėje pateikiami 34 V. Kuso eilėraščiai. Tekstas spausdintas spaustuvėje „Druka“. Poezijos knygą...
Įvykiai
Gytis Pankūnas Jeigu „valstiečiai“ apsigalvotų dėl prezidento rinkimų, „socialdarbiečiai“ galėtų pasiūlyti savo kandidatą į prezidentus, LRT.lt interviu teigia „socialdarbiečių“ pirmininko pavaduotoja, parlamentarė Irena Šiaulienė. Politikė neslepia tikinti, kad Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP) iškovos teisę gauti valstybės dotaciją, o „valstiečiai“ koalicijos partnerius šiuo klausimu parems.  Seimo vicepirmininkė I. Šiaulienė iki šiol mano,...