Pavojingiausių pasaulyje šalių ateitis – dviejų sąjungininkų rankose

© AFP / Scanpix

Pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre – beprasmiai Pakistano parlamento rinkimai. Praėjusią savaitę dauguma rinkėjų savo balsus atidavė buvusio kriketo žaidėjo Imrano Khano partijai, taigi greičiausiai būtent jis ir taps šalies ministru pirmininku.

Žiniasklaida tiesiog mirga įžvalgomis apie tai, ką I. Khano pergalė reiškia sunkumų slegiamai šaliai. Tačiau tikruosius sprendimus Pakistane priima niekieno nerinkti žmonės iš kariuomenės, o visas šis pareigingai žiniasklaidos transliuojamas srautas – tai nepajudinamo ilgamečio valdžios elito propagandos pergalė.

Taigi pamirškite rinkimus. Kariškių valdomos šalies ateitis priklausys nuo jos ryšių su Pekinu, įsitikinęs amerikiečių akademikas, „The Wall Street Journal“ apžvalgininkas Walteris Russelas Meadas.

Pasak jo, Pakistane vykusių rinkimų galima nesureikšminti, tačiau paties Pakistano – jokiu būdu. Pakistanas – vienintelė pasaulyje branduolinė valstybė, palaikanti itin glaudžius ryšius su teroristinėmis grupuotėmis.

Pakistano nacionalinio saugumo elitas įsitikinęs, kad šaliai lemta amžinai konkuruoti su Indija – gerokai didesne, turtingesne ir technologiškai pažangesne pietine kaimyne. Tačiau Pakistanas, jų požiūriu, paprasčiausiai neturi pakankamo ekonominio pajėgumo, kad šiose varžybose galėtų tikėtis bent jau neatsilikti.

Tai vyksta nuo atsidalijimo 1947-aisiais, o dar akivaizdesnis varžymasis prasidėjo po to, kai Indija padėjo Rytų Pakistanui 1971 m. tapti nepriklausoma valstybe – Bangladešu.

Imranas Khanas© AFP / Scanpix

Demokratija – tik spektaklis

Prasta Pakistano saugumo padėtis visada darė didžiulę įtaką šalies politikai. Dėl pusiausvyros trūkumo visa Pakistano galia susikoncentravo kariuomenės rankose, o iš Indijos kylančias konvencinio karo grėsmes nuspręsta pažaboti branduoliniais ginklais.

Negana to, siekdama užglaistyti finansinius sunkumus, šalis tapo priklausoma nuo įvairių globėjų ir finansuotojų, ir vis labiau kliovėsi ir kliaujasi islamu, kaip teisėtumo garantu.

Tokiomis aplinkybėmis vietos demokratijai nelabai ir lieka – bent jau taip mano tie, kurių rankose Pakistano valdžia. Tačiau W. R. Meadas neabejoja, kad jie puikiai supranta demokratijos spektaklio naudą. Kaltę dėl įvairiausių problemų (kad ir kas tai būtų – nuotekos, keliai ar mokyklos), kurias dažnai dar labiau pagilina išteklių apribojimai, kariuomenės įvedami dėl saugumo, galima suversti politikams.

Kai politinės partijos įsipainioja į korupcijos skandalus, kariuomenė save pateikia kaip švarią ir patriotišką alternatyvą ir stoja į vieną gretą su paprastais žmonėmis kovai prieš išsigimusį elitą.

Politinė šventė, kuria dabar taip mėgaujasi žiniasklaida, nukreipia dėmesį šalin nuo fakto, kad šalį iš tikrųjų valdo kariškiai, ir nekelia jokios grėsmės nacionalinio saugumo valdžios elito užimamai pozicijai. Net kalbos, esą rinkimų procesas buvęs nesąžiningas, padeda diktatūrai išlikti veiksmingai užsimaskavusiai.

Rašinio autorius W. R. Meadas teigia nenorintis įpiršti minties, kad rinkimų konkurencija Pakistane neturės visiškai jokių pasekmių. Rinkimus laimėję politikai, pasak jo, neįgyja galių nulemti strateginės valstybės krypties, tačiau apsirūpina valstybinėmis darbo vietomis, gali gerai apmokamomis sutartimis sušelpti savo šeimos narius ir draugus ir dar gauna daugybę kitų su naujosiomis pareigomis susijusių priedų ir pamaloninimų. Besivaržantys klanai ir etninės grupės, remiančios Pakistano politines partijas, nuoširdžiai nori, kad jų pusė laimėtų.

Galimybė prieiti prie valstybinės taupyklės pasitaiko toli gražu ne kiekvienam. O mažumėlę pakolaboruoti procese, kuris padeda kariuomenei išlikti valdžioje, – palyginti nedidelė kaina.

Kur veda naujų sąjungininkų paieškos?

Vis dėlto svarbiausia, ką reikėtų akcentuoti šiandien kalbant apie Pakistaną, nėra I. Khano – labiausiai kariuomenės pageidaujamo kandidato – sėkmė rinkimuose. Svarbiausia yra tai, kad Jungtinių Valstijų, pagrindinių Pakistano sąjungininkių tiek Šaltajame kare, tiek kovoje su terorizmu, daugiau nebedomina galimybės subsidijuoti partnerį, kuriuo pasitikėti galima vis mažiau ir mažiau – ir kurio, tiesą sakant, reikia vis mažiau. Todėl Pakistaną valdantys kariškiai ieško naujo globėjo, o Kinija susidariusią tuštumą užpildytų labai noriai.

Pekiną Pakistanas masina dėl daugelio priežasčių. Žvelgiant iš geografinės perspektyvos, Pakistanas Kinijai būtų koridorius į Artimuosius Rytus, o tai Kinijai itin aktualu įgyvendinant iniciatyvą „Vienas diržas, vienas kelias“.

Žvelgiant iš ekonomikos perspektyvos, tai, kad Pakistanui būtinos infrastruktūros investicijos, kaip ir tai, kad ši šalis gali pasigirti didele vidaus rinka, atvertų nuostabias galimybes Kinijos verslui. Na, o iš politinės perspektyvos, Kinijai verkiant reikia sąjungininkų prieš Jungtines Valstijas; tvirti santykiai su Pakistanu jos pozicijos tikrai nesusilpnintų.

Bet, pasak W. R. Meado, Pakistanas – probleminis sąjungininkas. Ar šalis, rėmusi teroristines grupuotes Afganistane ir priglaudusi Osamą bin Ladeną, bus tokia pat nelojali ir Pekinui, kokia buvo Vašingtonui? Jei Kinija imsis pernelyg uoliai globoti Pakistaną, ar tai nebus paskata galingesniajai kaimynei Indijai dar artimiau susibičiuliauti su Amerika?

Kas suteiks lemiamą paramą?

Na, o kol kas, jei Pakistanas nenori nusmegti skradžiai, jam reikia milžiniškų paskolų. Jau dabar girdėti kalbų, esą kitąmet Pakistanas ketina kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą dėl 10, o gal 12 mlrd. dolerių paskolos. Kinijos paskolos, susijusios su iniciatyva „Vienas diržas, vienas kelias“, dažnai pasižymi griežtais terminais ir išankstinėmis sąlygomis; pagal tai, kokio dydžio finansinę injekciją Kinija sušvirkš Pakistanui, bus galima spręsti, kur link šiųdviejų valstybių santykiai kryps toliau.

Pakistano vyriausieji tikisi, kad Kinija bus partnerė be išlygų – kad Pakistano ekonomiką ji subsidijuos amžinai, kad užstos jį prieš Indiją ir kad nepastebės glaudžių jo saugumo valdžios elito sąsajų su radikaliais islamistais.

I. Khanas ištikimai rems naująją Pakistano kryptį ir ilgam įtvirtins iliuziją, kad Pakistano civilių politikų rankose – reali valdžia.

Jungtinių Valstijų prioritetams kintant, Islamabado ir Pekino santykiai pamažu įgauna formą. Kad ir ką kalbėtų ar darytų bejėgiai civiliai Pakistano politikai, pavojingiausių pasaulyje šalių ir regionų ateitį nulems santykiai tarp Pakistaną valdančių kariškių ir Kinijos komunistų partijos.

LRT.LT

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
32 peržiūros kovo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...
Kriminalai
2019-03-16, 12:55 val., prekybos centre Taikos pr. Klaipėdoje pastebėta, kad, išplėšus mokamo tualeto pinigų saugyklą, buvo pavogti pinigai. Padaryta žala tikslinama.  2019-03-16, apie 14:40 val., Klaipėdos apskr. VPK patalpose atliekant pristatytojo, gim. 1993 m., apžiūrą, jo rankinėje rastas folijos lankstinukas su dviem rudos spalvos neaiškios kilmės  galimai narkotinės medžiagos gabaliukais. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.  2019-03-16, apie 8...
Laisvalaikiui
Mes siūlome jums tam tikrą išbandymą, kuriam reikia pastabumo. Priimsite iššūkį? Šiame paveikslėlyje pasislėpė 10 žmonių. Raskite juos! Mes pridursime, jog vienas žmogus nėra aiškiai matomas, todėl, jei radote devynis žmones, tai jau yra geras rezultatas. Atsakymas
Įvykiai
Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Klaipėdoje pradeda veikti Jūrų kadetų mokykla. Registracija į Mokyklą jau prasidėjo. Registruotis reikia informacinėje priėmimo į mokyklas sistemoje, prisijungus prie Klaipėdos miesto savivaldybės interneto svetainės (www.klaipeda.lt) paskyros „Priėmimas į mokyklas“. 2019–2020 mokslo metais mokytis Mokyklos 5–8 klasėse kviečiami mokiniai (berniukai ir mergaitės) iš visos Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos bei regioninėse sav...
Įvykiai
Kiekvienas, kuris nori išbandyti save gatvės muzikanto rolėje bei dalintis savo talentu ir kūryba su aplinkiniais, turėtų suklusti – kovo 15 dieną, penktadienį, prasideda dalyvių registracija į „Gatvės muzikos dienąׅ“. Kasmet prasidėjus pavasariui, laukiama ne tik šilumos, bet ir naujų muzikos garsų, kurie palaipsniui pripildo miestų erdves ir džiugina vaikštinėjančius miestų gyventojus bei svečius. GMD idėjos autorius, dainininkas Andrius Mamontovas ne ka...
Laisvalaikis
Kovo 17 d. 13 val. Žvejų rūmuose laimingieji, kuriems pavyks nusipirkti bilietų, išvys ilgai lauktąją Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Makaronų operą“ iš kompozitoriaus Antano Kučinsko operų trilogijos apie amžinai alkanas peles. Kai ši opera 2014-aisiais sudrebino ramų Klaipėdos teatrinį gyvenimą, po premjeros maži ir dideli spektaklio kūrėjams plojo stovėdami ir ilgai nenorėjo skirstytis. Juos tiesiog sužavėjo Padažų…, atsiprašome, Pažadų konkursa...