Romantika dvelkiantys ritualai gali baigtis sveikatos sutrikimais

Pixabay nuotr.

Egzotiški smilkalų kvapai ar karšta vonia žvakių šviesoje skamba romantiškai, tačiau tokie ritualai gali pasibaigti galvos skausmu ar pykinimu. Kai kurie oro kvapikliai net gali būti prilyginami pasyviam rūkymui, sako Kristina Žalnieraitė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistė. Anot jos, daugelyje oro gaiviklių yra kenksmingų medžiagų, todėl nepageidaujamus kvapus svarbu šalinti sveikatai nepavojingais būdais.

Yra daugybė skirtingų oro kvapiklių: smilkalai, žvakės, purškiami oro gaivikliai, kvepiantys maišeliai, lazdelės, garuojanti kvepianti želė, eteriniai aliejai, sausieji, į elektros lizdą kišami kvapai ir kt., vardija K. Žalnieraitė.  Anot jos, paprastai oro gaivikliai kvepia dėl jų sudėtyje esančių lakių kvapiųjų medžiagų. Paprastai 95 proc. visų kvapams naudojamų medžiagų yra sintetinės organinės kilmės.

„Oro gaiviklius sudaro daugiau nei šimtas cheminių medžiagų, tokių kaip lakūs organiniai junginiai (pvz., terpenai, etanoliai, formaldehidai, benzenai ir pan.), pusiau lakūs organiniai junginiai (pvz. ftalatai ar pan.), kiti toksiniai junginiai. Į žmogaus organizmą šios medžiagos gali patekti per odą, kvėpavimo takus, virškinamąjį traktą“, – sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė.

Priklausomai nuo žmogaus jautrumo, cheminės medžiagos koncentracijos ir poveikio trukmės – cheminės medžiagos esančios oro gaivikliuose gali būti siejamos su dažnėjančiomis alergijomis, odos sudirgimais, kvėpavimo takų ligomis, imuninės sistemos ligomis, vėžiniais susirgimais ir kt. Taip pat gali sukelti akių, nosies ir gerklės sudirginimą, pykinimą ir galvos skausmą, įspėja specialistė.

Kokią žalą daro oro gaivikliai?

Aerozoliniai oro gaivikliai. Aerozoliai labai greitai garuoja, smulkios aerozolio dalelės nusėda ant visų patalpoje esančių paviršių, patenka ant rankų, įkvepiamos į plaučius, per kuriuos patenka į visą organizmą.

Gaiviklyje esančios lakiosios medžiagos (butanas, izobutanas ar propanas) neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, o alergiškiems, sergantiems lėtinėmis plaučių ligomis (bronchitu, astma) žmonėms, mažiems vaikams gali sukelti kosulį, dusulį ar net astmos priepuolį. Purškiant aerozolis lengvai įkvepiamas į plaučius.

Reikėtų nepamiršti ir saugaus elgesio taisyklių, nes aerozolių sudėtyje esančios cheminės medžiagos lengvai užsiliepsnoja.

Į elektros lizdą įkišami gaivikliai ar indeliuose esantys medžio pagaliukai taip pat gali būti kenksmingi. Kvapiosios medžiagos tokiuose gaivikliuose paprastai yra ištirpinamos etilo ar izopropilo alkoholyje. Tokie junginiai gali sukelti nuovargį, dirginti akis, kvėpavimo takus, slopinti centrinę nervų sistemą. Izopropilo alkoholis kepenyse virsta acetonu, kuris stipriai slopina ir pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Smilkalai gali būti natūralios ir sintetinės kilmės. Nesvarbu, kokius naudojate, degimo metu susidaro daug pavojingų medžiagų, kurios gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti vėžinius susirgimus, kontaktinį dermatitą. Kai kurie mokslininkai smilkalų smilkymą net prilygina pasyviam rūkymui.

Eteriniai aliejai būna ir natūralūs, ir sintetiniai. Namuose vertėtų naudoti natūralius, tačiau svarbu nepamiršti,  kad eteriniai aliejai yra labai koncentruoti. Dėl šios priežasties juos reikėtų naudoti atsargiai, vadovaujantis naudojimo instrukcijomis.

Kvapiosios žvakės – dar vienas labai populiarus ir romantiškas būdas namams suteikti jaukumo ir subtilaus aromato. Tačiau deginant kvapiąsias žvakes, susidaro suodžiai, kuriuose daugiausiai  yra anglies, tačiau juose gali būti ir ftalatų bei organinių lakiųjų junginių (pvz., benzeno, tolueno). Įkvėpus suodžių, jie nusėda plaučiuose, kvėpavimo takuose ir taip gali užkimšti alveoles.

Vieni populiariausių gaiviklių – unitazo muiliukai. Juose yra formaldehido, vandenyje tirpių sintetinių kvapiųjų medžiagų, sintetinių dažų, emulsiklių, organinių kvapiųjų medžiagų (muskuso junginių), ftalatų. Daugelis jų yra labai toksiškos, gali dirginti odą, kvėpavimo takus ir net sukelti vėžinius susirgimus.

Naudojant automobilių salono kvapiklius, piktnaudžiauti nereikėtų. Šie aromatizuoti kvapikliai gali sukelti kvėpavimo takų ir gleivinės sutrikimus, astmos priepuolius, neurologinius sutrikimus, taip pat gali dirginti odą bei sukelti galvos skausmą.

Vėdinti geriau nei kvepinti

„Nedažnai naudojant oro gaiviklius, jie rimtų problemų sukelti neturėtų, tačiau nuolat jais piktnaudžiaujant  gana stipriai teršiamas oras, ypač tada, kai patalpos blogai vėdinamos.

Būtent tinkamas patalpų vėdinimas yra vienas iš saugiausių būdų pašalinti namuose nepageidaujamus kvapus“, - sako K. Žalnieraitė ir priduria, kad jei namuose juntamas nemalonus specifinis kvapas, galbūt vertėtų susirūpinti ir įsitikinti, ar jūsų namuose nėra užsiveisęs pelėsis.

„Oro kaita patalpose yra būtina, ji užtikrina deguonies ore papildymą, anglies dvideginio, vandens garų pertekliaus ir oro teršalų pašalinimą. Vienas svarbiausių principų – reguliarus, t. y. kelis kartus per dieną atliekamas, patalpų vėdinimas, – pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė.–  Patalpas vėdinkite trumpai, bet intensyviai – sukelkite skersvėjį.

Šviežio oro srautas turi tekėti iš išvėdintų patalpų į neišvėdintas. Taip pat patalpas efektyviai vėdinti galime ir pasitelkdami šiuolaikinius mechaninės ventiliacijos įrenginius.“

ritualai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...