Nykstantis Palangos paveldas: vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“ laukia, kol jas ištrauks iš mirties nagų

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“

Palangos valdžia didžiuojasi sutvarkytu „Anapiliu“, atstatytu mūriniu Kurhauzu, kitu tvarkomu architektūros paveldu, tačiau saugomų pastatų kurorte tikrai nemažai, tad daliai paveldo tenka laukti eilėje. Joje jau daug metų stovi grafų Tiškevičių statytos vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“ – vienoje pastaruoju metu glaudžiasi sportininkai, kita stūkso visiškai tuščia.

Jei viešint Palangoje kils noras iš kičinės ir triukšmingos J.Basanavičiaus gatvės įžengti į Birutės alėją, iškart pamatysite vieną šalia kito stovinčius du geltonai nudažytus medinukus.

Vos užmetus žvilgsnį nepasakytum, kad prieš tave – žlungantis Palangos medinis paveldas: vieta, kurioje stūkso vilų kompleksas „Romeo“ ir „Džiuljeta“, sutvarkyta idealiai – ne vietoje nesimėto nė šapas, o ir arčiau J.Basanavičiaus gatvės stovinčios „Džiuljetos“ fasadas, regis, neseniai nuteptas dažais.

Tačiau įsižiūrėjus tampa aišku, kad Birutės alėjos 36-uoju numeriu pažymėto „Romeo“ padėtis kur kas prastesnė, nei mylimosios vardu pavadintos vilos: vaizdą gadina ne tik atsilupę dažai, bet ir ištrešę laiptai, nutrupėjęs kaminas, apgedęs medinis pastato dekoras.

Pažvelgus į nesaugomo pastato vidų matyti plikos sienos, šiukšlinos grindys ir ant jų kur ne kur besimėtantys pavieniai daiktai.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“

Birutės alėjos 34-uoju numeriu pažymėta „Džiuljeta“ atrodo geriau.

Komplekso savininkė – Palangos miesto savivaldybė, vilas panaudos teise yra patikėjusi Palangos sporto centrui, vasaromis „Džiuljetoje“ apsigyvena sportininkai, joje vyksta treniruotės.

„Šioje viloje kokį dešimtmetį niekas nevyksta“, – 15min apie „Romeo“ vilą pasakojo centro direktoriaus pavaduotojas Saulius Simė.

Meras pasiryžęs restauruoti vilas

Apie norą sutvarkyti vilų kompleksą Palangos meras Šarūnas Vaitkus 15min prasitarė praėjusią savaitę.

„Esame nusprendę, kad reikia grąžinti visuomenei istorinį paveldą. Ateities planai – restauruoti vilas „Romeo“ ir „Džiuljeta“ ir jas atiduoti kultūros bendruomenei“, – 15min sakė Š.Vaitkus.

Palangos savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Urbonienė 15min teigė, jog kad 2018 metų Palangos savivaldybės vienerių metų programoje nėra numatyta lėšų tvarkybos projekto rengimui.

„Šiuo metu yra tik pradedamos rengti techninės sąlygos šio unikalaus objekto tvarkybos projektui“, – pabrėžė ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilos „Romeo“ ir „Džiuljeta“

E.Karalevičienė viliasi, kad vilos bus sutvarkytos

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Evelina Karalevičienė 15min teigė, kad komisija paskutinį kartą Palangoje lankėsi dar 2016 metų pavasarį kartu su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu. Posėdžio metu be kitų kultūros paveldo objektų buvo apžiūrėtos vilos „Jūros akis“, „Romeo“, „Džiuljeta“, „Anapilis“, „Mahorta“.

„Iki šių dienų vilos atrodo gana autentiškai, nors sovietmečiu prie fasadų prijungti priestatai ir nugriauti balkonai bei terasos. Bene turtingiausioje kurortiniais pastatais istorinėje Palangos dalyje, Birutės alėjoje, esantis „Romeo“ ir „Džiuljetos“ vilų kompleksas, drauge su kitais grafams priklausiusiais statiniais, įprasmina elegantišką Tiškevičių istorinį laikotarpį, o taip pat ženklina modernios poilsio kultūros pradžią Lietuvoje“, – įsitikinusi E.Karalevičienė.

Vilniaus m. savivaldybės nuotr./Evelina Karalevičienė

Anot jos, sėkminga „Anapilio“ restauracija ir pritaikymas teikia vilties, jog ir kitos medinės vilos bus sutvarkytos, išsaugant vertingus elementus bei pritaikytos taip, kad atspindėtų vietos charakterį.

Tvorelės ir laiptai – avarinės

Kultūros paveldo departamento duomenimis, vilos „Romeo“ terasos ir balkono fasade esančių medinių tvorelių ir vidaus medinių laiptų su medinėmis tekintomis baliustromis ir mediniais profiliuotais porankiais būklė yra avarinė.

„Džiuljetoje“ avarinės būklės pastato dalių nėra.

Į Kultūros vertybių registrą vilų kompleksas buvo įrašytas 1993 metais.

Paskutinį kartą vilų restauravimo-remonto darbai atlikti 1994 metais.

Rankas į vilas tiesė pagarsėję veikėjai

Prieš devynerius metus visa Palanga garsiai aptarinėjo VšĮ „Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro“ pasiūlymą kurorto valdžiai 10 metų panaudai perduoti ne tik minėtas dvi vilas, bet ir vieną žinomiausių Palangos vilų, grafienės Sofijos Tiškevičienės vasarnamį „Anapilis“.

Dabar „Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro“ vardu žinoma įstaiga tuomet žadėjo gauti ES paramą vilų sutvarkymui.

Kai kurie Palangos politikai abejojo, ar VšĮ neketina gudriai perimti istorinių pastatų.

Vilų perdavimui kauniečiams buvo pritarta, bet panaudos sutartį pasirašyti miesto valdžia sutiko tik po to, kai VšĮ gaus žadėtus pinigus pastatų rekonstrukcijai.

Nors dabar jau buvusi įstaigos direktorė Laimutė Anužienė palangiškius visaip įtikinėjo gausianti pinigų restauracijai, galiausiai jų negavo.

O planų L.Anužienė turėjo grandiozinių.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Laimutė Anužienė

Viloje „Anapilis“ VšĮ norėjo įrengti mokymo klases, o vilose „Romeo“ ir „Džiuljeta“ mokomąjį viešbutį, pastatų zonoje norėta pastatyti dengtą centrą, įrengti mini golfą, leisit poilsiautojams jodinėti ant žirgų, šaudyti iš lankų.

Tačiau galiausiai Palangos valdžia susigriebė, jog kažkas čia ne taip, juolab, kad įstaigos projekte buvo numatyta 8 mln. tuometinių litų (2,3 mln. eurų) skirti pastatų rekonstrukcijai, o 5 mln. litų (1,4 mln. eurų) – projekto administravimui.

Grafienė vilas nuomojo

Grafienei S.Tiškevičienei priklausiusios šveicariškajam chalet tipui priskirtonos vilos istoriniuose šaltiniuose minimos nuo 1905 metų. Jas grafienė nuomojo poilsiautojams.

Ketvirtojo dešimtmečio pradžioje vilos priklausė Lietuvos ūkio bankui. 1937 metais jose veikė pensionatas ir sanatorija, vėliau patalpose įsikūrė „Jūratės“ poilsio namai.

Anot Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro, iki šių dienų vilos atrodo gana autentiškai, nors sovietmečiu prie fasadų prijungti priestatai ir nugriauti balkonai bei terasos.

15min.lt

Kultūrospaveldodepartamentas(KPD) Nykstantispaveldas Palanga Palangosmiestosavivaldybė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...