Išvarytieji: Palangos lankytini kultūros objektai – ne dviratininkų nosiai?

Parke sutikta Karolina teigė nuolatos čia važinėjanti dviračiu, bet tai daranti labai atsakingai. „Aš juk suprantu, kad yra daug žmonių, laksto maži vaikai. Visada važiuoju nedideliu greičiu ir labai atidžiai stebiu kelią“, - sako mergina, kuriai taip pat norisi mėgautis parko grožiu

Dana Lukauskienė

Palangos botanikos arba Birutės parkas – patraukli poilsio, rekreacijos vieta. Tai ramaus poilsio mėgėjų oazė. 1897 m. pastatyti neorenesansinio stiliaus rūmai, juose įsikūręs garsusis Gintaro muziejus. Birutės parke galima mėgautis orkestro muzikos garsais, įrengti takai poilsiaujantiems, akį traukia unikalūs augalai, ošia nuostabios pušys. Regis, atvažiuok, kvėpuok, mankštinkis. Deja, visas šis grožis – tik pėstiesiems: botanikos parko teritorijoje negalima važinėti dviračiais, elektriniais paspirtukais, riedžiais, velomobiliais. Kodėl dviratininkai šiame gamtos kampelyje nelaukiami, nejau neatsirastų galimybės sukurti jiems privažiavimą iki Gintaro muziejaus?

Palangoje – gausi dviračių įvairovė

Kelių erelių esama visur, bet juk dėl jų autostrada neuždaryta, o štai Palangos botanikos parke dviratininkai nelaukiami, jiems neprivažiuojamas net Gintaro muziejus. Gretos Nenortaitės nuotr. 

Vasaros įkarštyje Palangoje aktyvų poilsį dviračiais, elektriniais paspirtukais, riedlentėmis ar kitomis panašiomis transporto priemonėmis renkasi daug poilsiautojų ir vietos gyventojų, tam ypač tinkama ir išplėtota infrastruktūra. Dviračius lengva išsinuomoti, čia gausi jų įvairovė – nuo paspirtuko iki keturračio velomobilio. Tai yra bene ekologiškiausia transporto priemonė, nekelianti nei triukšmo, nei taršos. Tad toks judėjimas yra patogus, padeda greičiau pasiekti norimas vietas, daugiau pamatyti gražių miesto vaizdų. Deja, nėra namų be dūmų, o ir dviratininkų esama visokių. Atsiranda išimtinių atvejų, kuomet net ekologiškiausių transporto priemonių vairuotojai pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kelia grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai.

Gali būti pritaikyta bauda

Palangos policijos komisariato duomenimis, dažnai transporto priemonių mėgėjai išsinuomoja dviratį ar keturių ratų transporto priemonę ir smaginasi važiuodami po Palangos gatves nepaisydami kelio ženklų, nukeliauja ir į draudžiamas vietas. Neretai važiuodami keliu nepilnamečiai neturi užsidėję šalmų, kuriuos iki 18 m. yra privaloma dėvėti, šeimos vos spėja patraukti vaikus nuo įsismarkavusio ir didžiuliu greičiu lekiančio dviratininko. Policijos pareigūnai aktyviai vykdo prevencines priemones ir drausmina pažeidėjus. Liepą pareigūnai tikrino, kaip mieste pėstieji ir dviratininkai vykdo Kelių eismo taisyklėse numatytas pareigas. Vien per vieną dieną buvo nustatyta 14 Kelių eismo taisyklių pažeidimo atvejų, iš jų: 4 pėsčiųjų padaryti pažeidimai, 7 dviratininkų, 3 elektrinių paspirtukų vairuotojų. Kitaip tariant, kelių erelių esama visur, bet juk dėl jų autostrada neuždaroma, o štai Palangos botanikos parke – dviratininkai nelaukiami. Pareigūnai ir toliau vykdys tikslines priemones bei prižiūrės, kad miestas būtų saugus visiems eismo dalyviams, o Birutės parke aptiktiems dviratininkams gali būti pritaikyta net piniginė bauda.

Dviratininkų žūčių nėra

Palangos policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Kęstutis Bončkus patvirtino, jog Birutės parke ir ant Jūros tilto dviračių eismas draudžiamas. Kodėl buvo priimti tokie sprendimai, anot pašnekovo, galėtų atsakyti tik miesto Tarybos nariai ar Saugaus eismo komisija, policijos pareigūnai tik vykdo jiems pavestas užduotis, kontroliuoja, kaip paisoma kurorto valdžios nustatytų reikalavimų.

Policijos pareigūnai baudžia į parką užsukusius dviratininkus. „V.P.“ nuotr.

Anot pareigūno, be abejonės, po kurortą pramogaujantiems dviratininkams vis dar trūksta kultūros. „Apmaudu, kad kai kurie drąsuoliai nardo su transporto priemone tarp žmonių minios, nepaiso saugaus greičio reikalavimų. Reikėtų apeliuoti į dviratininkų sąmonę, kad jie kelyje būtų sąmoningesni, stebėtų pėsčiuosius, vaikus. Palangoje išplėtota dviračių takų infrastruktūra palei jūrą, deja, daugelis pramogautojų vis dar braunasi pro minią. Be abejo, yra dviratininkų profesionalų, kurie nepaisant amžiaus dėvi šalmus, šviesą atspindinčias liemenes, bet yra ir nemažai pažeidėjų. Manyčiau, kad uždrausti dviratininkų eismą Birutės parke buvo apgalvotas sprendimas, nes subūrus į vieną vietą ir pėsčiuosius, ir greitai lakstančius dviratininkus, kyla grėsmė visų saugumui“, – kalbėjo K. Bončkus.

Negalima teigti, jog visi nedrausmingi

Kiek kitokios nuomonės laikėsi Lietuvos dviratininkų bendrijos nariai. Štai Paulius Bakutis akcentavo, jei kas nors važinėja dviračiu per greitai, tai nereiškia, jog visi taip daro.

„Apmaudu, kad didžiulis, gražus parkas Palangos dviratininkams neprieinamas. Mano nuomone, bet koks draudimas sukelia nepasitenkinimą, norą priešintis. Aš asmeniškai po Birutės parką nesu važinėjęs, tačiau visoje Europoje daugelis parkų turi savo taisykles, yra pėsčiųjų takai, bet įrengti ir apvažiavimai, kad dviratininkai galėtų saugiai pasiekti kultūros objektus. Visiškai išvaryti dviratininkus iš parko gal nereikėjo, juk galima buvo numatyti tam tikras valandas, kuriomis jie laukiami, o kuomet ramybės oazė atvira tik pėstiesiems, įrengti specialius takus, kad dviratės transporto priemonės nesimaišytų pėstiesiems“, – sakė Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys P. Bakutis. Jis samprotavo, kad šis draudimas galimai atsiradęs ne dėl dviratininkų kultūros, o dėl Palangoje vis populiarėjančio įvairiausio pramoginio transporto gausos: velomobilių, elektromobilių ir kitų didelį greitį išvystančių priemonių.

Anot pašnekovo, papildomi draudimai yra nereikalingi, kadangi Birutės parkas ir taip yra pėsčiųjų zona, o dabartinės Kelių eismo taisyklės numato, jog joje dviratininkai negali viršyti 5-7 km per valandą greičio.

Vertina neigiamai

„Tokius draudimus vertinu neigiamai. Apmaudu, kad dviračiais neįmanoma pasiekti visą Lietuvą garsinančio Gintaro muziejaus. Baudomis ir draudimais nieko neišspręsime. Būtų gražu, kad atsirastų kompromisas ir galimybė dviračiu privažiuoti prie lankytinų objektų. Suprantu, jog Palangoje didžiuliai žmonių srautai, bet jei būtų sukurti specialūs takai per parką, problemos išsispręstų, atsisijotų dviratininkų ir pėsčiųjų srautai. Juk daugelyje pasaulio šalių yra kuriami specialūs lankytinų objektų maršrutai, kurie privalomai pasiekiami dviratininkams. Labai apmaudu, kad dviratininkams žygeiviams ar ekspedicijų dalyviams nėra kaip parodyti Gintaro muziejaus – nėra nė privažiavimo, nė dviračių laikymo vietų. Aš pats dirbu su dviratininkų turistų grupėmis, mūsų žmonės rimti, pažeidimų nedaro. Nejau Savivaldybė negalėtų įrengti vieno tako ar apvažiavimo, vedančio link muziejaus, šį taką pažymėti žemėlapyje, pasirūpinti dviračių stovais šalia muziejaus ir kitų lankytinų objektų“, – apgailestaudamas dėl dviratininkų ignoravimo kalbėjo Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Saulius Ružinskas.

Turi būti vieta ramiam poilsiui

Pasak Botanikos parko vadovo Valdo Pakuso, Palangoje turi būti vieta ramiam poilsiui.

„Parke nuostabi gamta, gėlynai. Čia įrengtoje oranžerijoje, galima išvysti begales lietuviškų ir atvežtinių augalų rūšių. Ramybe, jaukumu ir dvaro dvasia alsuoja visa atmosfera. Čia nebūtina skubėti, galima gėrėtis gamta, aplankyti Gintaro muziejų. Dviratininkai – didžiulė problema. Tai, jog Birutės parke draudžiamas dviračių eismas, nėra naujiena – toks draudimas galioja dar nuo sovietinių laikų siekiant užtikrinti pėsčiųjų saugumą. Birutės parke laisvalaikį leidžia daug vyresnio amžiaus žmonių, taip pat – šeimos su mažais vaikais. Pėstieji neskubėdami vaikšto jiems skirtais takais, o greitai važiuojantys dviratininkai daugeliui pėsčiųjų kelia pavojų – tiek vaikai, tiek pagyvenę žmonės gali nepamatyti artėjančio dviračio ar nespėti pasitraukti nuo tako ir būti partrenkti“, – kalbėjo V. Pakusas.

Nulaužomi apšvietimo stulpeliai

Anot specialisto, važiuojantys dviračiais neretai dėl didelio greičio nesugeba tinkamai įveikti posūkių, ko pasėkoje nulaužomi parko takų apšvietimo stulpeliai, išvažinėjami gėlynai. Be to, staigiai stabdant šią transporto priemonę dviračio ratas ardo takų dangą. Praradusi vientisumą esant vėjui ji dulka, o lyjant yra plaunama vandens.

Dviračių nuomos punktus jau papildė akumuliatorinės transporto priemonės, kurios išvysto didžiulius greičius. Jų nuomojama labai daug, ne visi vairuotojai sąmoningi, pasirenka tinkamą greitį, jie kelia didžiulę grėsmę praeiviams, vaikštantiems žmonėms, šeimoms su vaikais. Manevruodami dideliu greičiu jie išvažinėja gėlynus. Vairavimo kultūra labai priklauso nuo žmogaus, per vieną dieną jam vertybinių nuostatų nesuformuosi. Džiaugiamės, kad čia kartas nuo karto patruliuoja policijos pareigūnai, rašo pažeidėjams protokolus, juos drausmina“, – teigė Birutės parko vadovas.

Nuolat gaunami nusiskundimai

Pašnekovas atviravo, jog darbuotojai siautulingas kompanijas drausmindavo, prašydavo elgtis ramiau, tvarkingiau. „Deja, neuniformuotų specialistų ne kiekvienas chuliganas klauso, o kartais net esame pasiunčiami į visas keturias puses. O juk mūsų parkas įspūdingas, užima net 101 ha, jis 1,5 km driekiasi pajūrio ruožu. Dabar labiausiai patrauklus rožynas, kuriame per 60 rūšių rožių. Po sausrų pamažu žolė atsigauna, o kas būtų, jei dar žolę nuvažinėtų chuliganai? Be abejonės, ne visi dviratininkai chuliganiški, bet kaip juos išrūšiuoti? Kaip mums atskirti, kuris važiuos tinkamai, o kuris lėks pametęs galvą? Juk prie vartų apsaugos nepastatysi, nepatikrinsi“, – samprotavo V. Pakusas.

Direktorius akcentavo, jog apie tai, kad parke draudžiama važinėti dviračiais, informuoja įspėjamieji ženklai. Anot jo, dviratininkai, kaip ir bet kurios kitos transporto priemonės vairuotojai, privalo žinoti kelio ženklų reikšmes ir jų paisyti. Tačiau tiek parką prižiūrinčios įstaigos „Palangos botanikos parkas“ darbuotojai, tiek Savivaldybė neretai gauna pėsčiųjų nusiskundimų dėl nedrausmingo dviratininkų elgesio bei reikalavimų užtikrinti pėsčiųjų saugumą.

Anot pašnekovo, dviratininkai, norintys pasiekti Gintaro muziejų, kitas parko vietas ar pasimankštinti gamtos apsuptyje, tai gali padaryti nulipę nuo savo transporto priemonės ir takeliais vaikščiodami pėsčiomis tiesiog besivarydami dviratį. „Dviratininkai, nenorintys nulipti nuo savo transporto priemonės, gali naudotis palei Birutės parką, ties Vytauto gatve, įrengtu dviračių taku“, – teigė direktorius.

Rekordinis skaičius nusiskundimų

Palangos mero pavaduotojas, Eismo saugumo komisijos pirmininkas Rimantas Antanas Mikalkėnas:

-Dviratininkų eismas parke draudžiamas nuo 1973 metų, tai reglamentuoja Parko vidaus taisyklės. Iki šiol labai didelės grėsmės pėsčiųjų saugumui nebuvo, kadangi nebuvo tokios dviračių gausos ir įvairovės. Nors įspėjamieji ženklai įrengti senai, jų nepaisydavo tik vienas ar kitas dviratininkas, į tokius žiūrėta pro pirštus. Tačiau laikai kečiasi, pradėta masiškai važinėti įvairiausiomis dviračių formomis, kinietiškais riedžiais, kurie važiuoja tyliai, išvysto didelį greitį, kelia grėsmę pėsčiųjų, vaikų saugumui. Šį sezoną ypač padaugėjo gyventojų nusiskundimų, Savivaldybę pasiekė rekordinis prašymų, pasipiktinusių žmonių raštų skaičius, itin daug skambučių.

Šiemet ypač griežtai žiūrima tvarkos. Ženklai statomi gerai matomose vietose, vyksta policijos reidai, pareigūnai baudžia pažeidėjus. Dėl milžiniškų atostogautojų srautų jokiu būdu negalima dviratininkų įleisti į parką. Vienintelė galimybė – svarstyti įrengti dviratininkams juostą asfaltuotame kelyje, ties įvažiavimu į parką, prie vartų. Pats parkas ir liks pėsčiųjų oazė, ramaus poilsio vieta šeimoms su vaikais. Jei manoma, jog dėl vieno nusiskundimo dviratininkams uždaromas visas parkas, atsakingai galiu pasakyti – ne dėl vieno, o dėl daugybės nusiskundimų, o ir parkas – ne autostrada.

Ateinantį sezoną miesto Tarybos narių laukia taip pat labai atsakingas sprendimas – dėl pėsčiųjų ir dviratininkų eismo reguliavimo J. Basanavičiaus gatvėje. Dėl pėsčiųjų srauto gausos bus svarstoma galimybė dviratininkų į šią gatvę neįsileisti. Kol kas specialių turistinių dviratininkų maršrutų nesuplanuota, bet patrauklius maršrutus galėtų kurti ir dviračių nuomos punktai, rodyti iniciatyvą, bendradarbiauti, prisidėti leidžiant žemėlapius.

Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...