Psichologė: kaip gyventi po artimojo bandymo nusižudyti?

123rf nuotr.

Artimo žmogaus bandymas nusižudyti sukrečia ne mažiau kaip pati savižudybė. Psichologų teigimu tiek savižudybės, tiek bandymo atvejai paliečia mažiausiai dešimt artimoje aplinkoje esančių žmonių – šeimos narius, draugus, kolegas ar bendramokslius. Tuomet sukyla įvairūs prieštaringi jausmai, apima baimė, nerimas, pasimetimas, kyla begalė klausimų. Tačiau ne tik bandžiusiems nusižudyti reikalinga pagalba, svarbu neužmiršti ir artimųjų. Kaip tokiose situacijoje jie jaučiasi ir kaip elgtis, pasakoja „Krizių įveikimo centro“ psichologė Renata Černovaitė.

„Higienos instituto duomenimis, 2017 metais Lietuvoje nusižudė 749 žmonės. Tikslios bandymų nusižudyti statistikos nėra, tikėtina, kad daugelis atvejų net nepatenka į medikų ir psichologų akiratį. Todėl jų galėtų būti bent 20 kartų daugiau nei savižudybių. Tai reiškia, kad krizines situacijas iš tiesų išgyvena ženkliai didesnis skaičius šeimų. Šeimai tai skausminga patirtis, tačiau pagalba dažnai pasiūloma tik bandžiusiam nusižudyti asmeniui, o apie pagalbą artimiesiems – tėvams, broliams, seserims, sutuoktiniams, vaikams – pamirštama, nors tai nemažiau svarbu“, – sako psichologė.

Kaltė, pyktis, gėda ar baimė – ką išgyvena artimieji?

Į bandymą nusižudyti reaguojama labai skirtingai. Gali ištikti šokas, kilti baimė, nerimas, apimti siaubas. Po pirmosios reakcijos vieni skuba aktyviai ieškoti pagalbos bandžiusiam nusižudyti artimajam, kiti vengia šios temos, apsimesdami lyg nieko nebūtų įvykę. Užplūsta daug prieštaringų jausmų – kyla baimė, pyktis, beviltiškumo jausmas, kaltė ir gėda. 

„Svarbu žinoti, kad tokie jausmai yra normalu – skirtingose situacijose juos patiriame visi. Dažniausiai artimieji jaučiasi kalti, jog nepastebėjo šalia kenčiančiojo, nesugebėjo užkirsti kelio mėginimui nusižudyti. Netgi nuolat prisimena ir graužiasi dėl paskutinio barnio, atšiaurių žodžių bei mano, kad tai galėjo prisidėti prie minčių apie savižudybę. Tuo metu svarbu išgirsti, kad jie nėra už viską atsakingi, o noras mirti kyla dėl įvairiausių priežasčių“, – pasakoja R. Černovaitė.

Artimiesiems dažnai būna sunku ir pripažinti, jog pyksta ant bandžiusiojo žudytis. Dažniausiai tokia emocija kyla dėl bejėgiškumo ir nežinojimo, ką daryti toliau. Taip pat dėl to, kad bandęs nusižudyti žmogus negalvojo, kaip tai paveiks šeimą. O patiriama gėda dažnai užkerta kelią dalintis savo išgyvenimais ar siekti psichologinės pagalbos. Specialistės teigimu, emociškai sunkias situacijas sprendžiant tik siaurame šeimos rate, problemos gali tik dar labiau pagilėti, jei nepavyksta rasti supratimo ir palaikymo, o emocijos slepiamos. Reikia nepamiršti, kad tokie jausmai krizės akivaizdoje nėra blogi, šeima išgyvena sunkų laikotarpį ir jiems gali prireikti laiko prisitaikyti, nurimti.

Nebijokite kreiptis pagalbos patys

Kad ir kokia beviltiška atrodytų esama padėtis, atsigaunama net po sunkiausių krizių. Greičiau prisitaikyti prie sunkios gyvenimo situacijos bei grįžti į įprasto gyvenimo vėžes gali padėti ir psichologai. Svarbu žinoti, kad tokios pagalbos galimybės egzistuoja ir išdrįsti kreiptis, kai labiausiai reikia.

Anot psichologės, šeimos nariui bandžius nusižudyti kyla ne tik įvairiausi jausmai, bet atsiranda ir daug klausimų, artimiesiems svarbi edukacija, specifinių situacijų aptarimas: „Jiems dažnai norisi išgirsti patarimų ne tik iš psichologų, bet ir iš panašią patirtį išgyvenusių žmonių. Tokioje grupėje artimieji turi progą sužinoti, kaip tvarkosi kiti, gali mokytis vieni iš kitų, kalbėti apie sunkiausius jausmus ir nepatogias situacijas nepatirdami gėdos ar kaltės. Su grupės vedančiojo pagalba jie išmoksta atpažinti ir priimti savo jausmus, o tai padeda įveikti sunkias situacijas šeimoje. Individuali psichologinė pagalba tinkamesnė, jei artimieji dar yra šoke, jaučiasi labai pasimetę, nenori priimti, kad artimas žmogus bandė nusižudyti.“

Daugeliui bandžiusių žudytis žmonių, gaunančių pagalbą, pavyksta atgauti vidinę ramybę, ypač sulaukus nuoširdaus artimųjų palaikymo. Tai įpareigoja ir pačius artimuosius rūpintis savimi, kad galėtų tinkamai pasirūpinti kitu.

BNS

Psichologė bandymasnusižudyti
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
11 peržiūrų vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....