Psichologė: kaip gyventi po artimojo bandymo nusižudyti?

123rf nuotr.

Artimo žmogaus bandymas nusižudyti sukrečia ne mažiau kaip pati savižudybė. Psichologų teigimu tiek savižudybės, tiek bandymo atvejai paliečia mažiausiai dešimt artimoje aplinkoje esančių žmonių – šeimos narius, draugus, kolegas ar bendramokslius. Tuomet sukyla įvairūs prieštaringi jausmai, apima baimė, nerimas, pasimetimas, kyla begalė klausimų. Tačiau ne tik bandžiusiems nusižudyti reikalinga pagalba, svarbu neužmiršti ir artimųjų. Kaip tokiose situacijoje jie jaučiasi ir kaip elgtis, pasakoja „Krizių įveikimo centro“ psichologė Renata Černovaitė.

„Higienos instituto duomenimis, 2017 metais Lietuvoje nusižudė 749 žmonės. Tikslios bandymų nusižudyti statistikos nėra, tikėtina, kad daugelis atvejų net nepatenka į medikų ir psichologų akiratį. Todėl jų galėtų būti bent 20 kartų daugiau nei savižudybių. Tai reiškia, kad krizines situacijas iš tiesų išgyvena ženkliai didesnis skaičius šeimų. Šeimai tai skausminga patirtis, tačiau pagalba dažnai pasiūloma tik bandžiusiam nusižudyti asmeniui, o apie pagalbą artimiesiems – tėvams, broliams, seserims, sutuoktiniams, vaikams – pamirštama, nors tai nemažiau svarbu“, – sako psichologė.

Kaltė, pyktis, gėda ar baimė – ką išgyvena artimieji?

Į bandymą nusižudyti reaguojama labai skirtingai. Gali ištikti šokas, kilti baimė, nerimas, apimti siaubas. Po pirmosios reakcijos vieni skuba aktyviai ieškoti pagalbos bandžiusiam nusižudyti artimajam, kiti vengia šios temos, apsimesdami lyg nieko nebūtų įvykę. Užplūsta daug prieštaringų jausmų – kyla baimė, pyktis, beviltiškumo jausmas, kaltė ir gėda. 

„Svarbu žinoti, kad tokie jausmai yra normalu – skirtingose situacijose juos patiriame visi. Dažniausiai artimieji jaučiasi kalti, jog nepastebėjo šalia kenčiančiojo, nesugebėjo užkirsti kelio mėginimui nusižudyti. Netgi nuolat prisimena ir graužiasi dėl paskutinio barnio, atšiaurių žodžių bei mano, kad tai galėjo prisidėti prie minčių apie savižudybę. Tuo metu svarbu išgirsti, kad jie nėra už viską atsakingi, o noras mirti kyla dėl įvairiausių priežasčių“, – pasakoja R. Černovaitė.

Artimiesiems dažnai būna sunku ir pripažinti, jog pyksta ant bandžiusiojo žudytis. Dažniausiai tokia emocija kyla dėl bejėgiškumo ir nežinojimo, ką daryti toliau. Taip pat dėl to, kad bandęs nusižudyti žmogus negalvojo, kaip tai paveiks šeimą. O patiriama gėda dažnai užkerta kelią dalintis savo išgyvenimais ar siekti psichologinės pagalbos. Specialistės teigimu, emociškai sunkias situacijas sprendžiant tik siaurame šeimos rate, problemos gali tik dar labiau pagilėti, jei nepavyksta rasti supratimo ir palaikymo, o emocijos slepiamos. Reikia nepamiršti, kad tokie jausmai krizės akivaizdoje nėra blogi, šeima išgyvena sunkų laikotarpį ir jiems gali prireikti laiko prisitaikyti, nurimti.

Nebijokite kreiptis pagalbos patys

Kad ir kokia beviltiška atrodytų esama padėtis, atsigaunama net po sunkiausių krizių. Greičiau prisitaikyti prie sunkios gyvenimo situacijos bei grįžti į įprasto gyvenimo vėžes gali padėti ir psichologai. Svarbu žinoti, kad tokios pagalbos galimybės egzistuoja ir išdrįsti kreiptis, kai labiausiai reikia.

Anot psichologės, šeimos nariui bandžius nusižudyti kyla ne tik įvairiausi jausmai, bet atsiranda ir daug klausimų, artimiesiems svarbi edukacija, specifinių situacijų aptarimas: „Jiems dažnai norisi išgirsti patarimų ne tik iš psichologų, bet ir iš panašią patirtį išgyvenusių žmonių. Tokioje grupėje artimieji turi progą sužinoti, kaip tvarkosi kiti, gali mokytis vieni iš kitų, kalbėti apie sunkiausius jausmus ir nepatogias situacijas nepatirdami gėdos ar kaltės. Su grupės vedančiojo pagalba jie išmoksta atpažinti ir priimti savo jausmus, o tai padeda įveikti sunkias situacijas šeimoje. Individuali psichologinė pagalba tinkamesnė, jei artimieji dar yra šoke, jaučiasi labai pasimetę, nenori priimti, kad artimas žmogus bandė nusižudyti.“

Daugeliui bandžiusių žudytis žmonių, gaunančių pagalbą, pavyksta atgauti vidinę ramybę, ypač sulaukus nuoširdaus artimųjų palaikymo. Tai įpareigoja ir pačius artimuosius rūpintis savimi, kad galėtų tinkamai pasirūpinti kitu.

BNS

Psichologė bandymasnusižudyti
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...