Kitoks pramogų centras „Titanikas“: užtvindykime Šventąją šlovinimu ir giesmėmis

Žygyje bus mokoma pasikliauti Dievo valia, ieškoti jo dovanų, bendrauti su vietos žmonėmis ir tikėtis jų malonės bei globos. Asmeninio archyvo nuotr.

Dana Lukauskienė

Sekmadienį, liepos 29 dieną, jubiliejinę sukaktį švenčiantis Šventojoje įsikūręs pramogų centras „Titanikas“, kuriame ant pirštų galime suskaičiuoti nekoncertavusias didžiausias Lietuvos pramogų pasaulio žvaigždes, kvies atsiriboti nuo kasdienybės ir pasinerti į kitokias pramogas, kurių taip reikia ne kūnui, o kiekvieno žmogaus sielai, jai nuskaidrinti ir apvalyti. 18 val. „Titaniko“ koncertų salėje laukiami visi, kurie nori kartu su Pranciškoniškuoju Kretingos jaunimu tapti džiaugsmingo šlovinimo maldų ir giesmių vakaro dalimi.

Dievą šlovins džiugiai

„Užtvindysimę Šventąją giesmėmis, aukštyn kils maldos“, – kalbėjo „Titaniko“ savininkas Kęstutis Rušinskis, kviesdamas visus tapti džiaugsmingo vakaro dalimi ir šlovinti Dievą kartu netradicinėje erdvėje – kurorto pajūryje, pramogų uoste. Čia laukiami visi, nepriklausomai nuo amžiaus, išvaizdos, socialinės padėties, ypač šeimos su vaikais, kviečiami ateiti su draugais, pažįstamais, vyresniais tėvais. Visiems, norintiems pabūti kartu, maldoje pašlovinti Dievą, bus parengta didžiulė koncertų salė, o joje ūš jaunimas, skambės gitaros ir iš visos širdies visi susirinkusieji giedos dėkodami Dievui už kiekvieną duotą akimirką. Čia bus galima apmąstyti savo gyvenimą, pergalvoti esmines vertybes, kurios daro žmogų žmogumi, be abejo, pailsėti dvasiškai. Juk ir mūsų sielai labai trūksta ramybės, poilsio ir maldos. Pasak K. Rušinskio, melstis, gyventi su Dievu – tai nėra graudu, o be galo ramu, gera ir linksma.

Sudėtingų gyvenimo etapų turėjęs K.Rušinskis prisipažino, jog tuomet, kai atrado tikėjimą, ėmė visai kitaip vertinti tiek savo buvimą Žemėje, tiek aplinkinius žmones. „V.P.“ nuotr.

„Šlovinimo ir maldų vakare tikrai nebus vargonų muzikos, stengsimės šlovinti Dievą linksmai, pakiliai, su jaunatvišku maksimalizmu“, – sakė K.Rušinskis.

Šlovinimas – atgailos žygio dalis

Pasak Šlovinimo ir maldos vakaro organizatorių, tai yra viena iš Pranciškoniškojo jaunimo organizuojamo atgailos žygio dalių, pasirengimas Porciunkulės atlaidams. Šį žygį daug metų organizuoja Kretingos Pranciškoniškojo jaunimo tarnyba bei broliai pranciškonai. Liepos 27 – rugpjūčio 2 dienomis atgailos žygis skatins pėsčiomis keliauti iš Šventosios į Kretingą. Jame dalyvaujantys piligrimai pėsčiomis keliauja be plano, be konkrečios nakvynės vietos po kaimus, kaimelius, lanko gyventojus, renka jų intencijas ir meldžiasi už paaukojusius maisto ar nakvynę suteikusius žmones.

Žygyje bus mokoma pasikliauti Dievo valia, ieškoti jo dovanų, bendrauti su vietos žmonėmis ir tikėtis jų malonės bei globos. Žygeiviai atsiribos nuo materialaus pasaulio, jie keliaus su Evangelija, be telefonų, be suplanuotos nakvynės vietos. O kiekviena diena baigsis šlovinimu ir užtarimo maldomis. Tai puiki galimybė pamatyti gyvenimą kitomis spalvomis, atsiriboti nuo materialios kasdienybės ir pasinerti į amžinųjų tiesų paieškas. Giesmės, rožinis, litanija už žmonių suneštas intencijas pasėja mažytę tikėjimo sėklelę kiekvieno sieloje.

Šlovinti Dievą galima ir su gitara rankose. Asmeninio archyvo nuotr.

Pirmasis šio žygio etapas ir vyks būtent Šventojoje, „Titaniko“ pramogų centre, jis prasidės giesmių ir maldų vakaru, kuris suteiks galimybę atsigauti nuo Jūros šventės šurmulio, susimąstyti apie žmogaus būties laikinumą.

Pasak Kęstučio Rušinskio, labai daug jaunų žmonių semia savo gyvenimą pilnomis saujomis, tačiau jie dar neatradę savo tikrojo pašaukimo, vis dar ieško Dievo. Šie žygiai, šlovinimas ir bendros maldos padeda suvokti save, atrasti gyvenimo prasmę, apsispręsti dėl savo misijos šioje žemėje.

Nori suburti bendraminčius

Daugeliui tenka ilgai paklaidžioti, kol pagaliau įsileidžiamas į gyvenimą Dievas. O surengti šlovinimo ir giesmių bei maldos vakarą „Titanike“ seniai kirbėjusi mintis. Tačiau vienas lauke – ne karys, todėl prasminga vizija tapo reali tik tuomet, kai ja buvo pasidalinta. Didžiausias idėjos entuziastas, palaikytojas ir įkvėpėjas, padėjęs, kad svajonė virstų realybe, pasak K. Rušinskio, kunigas Antanas Blužas.

„Turėjau tokių minčių – pramogų centrą atverti Dievui, meldžiausi. Likimas kažkaip netikėtai suvedė su A. Blužu, pasidalinau savo idėja, o jis papasakojo, kaip galėtų mano viziją paversti linksmu šlovinimo vakaru. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tik atradęs gyvenimą su Dievu patyriau tikrą džiaugsmą, ramybę. Sugebėjau pats kontroliuoti savo gyvenimą, pasitikėti Dievu ir palikti sunkumus bei bėdas spręsti aukščiausiajam. Šlovinimo vakaras – tai ne verslo renginys, jis rengiamas ne dėl pelno, bandysiu burti visus, kurie ieško dvasinio peno sielai“, – atviravo K. Rušinskis.

Būtina ieškoti santykio su jaunimu

Pasak Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos atstovų Veronikos Šlionskytės bei Aurimo Stonio, visada turi būti svarbūs santykiai su jaunais žmonėmis, reikia ieškoti dialogo per bendras veiklas, žygius, bendrauti, domėtis tuo, kuo jie domisi, ir bandyti priartinti Dievą prie jų. Be abejo, žmogaus pakeisti, moralizuoti negalima, nes per prievartą mielas nebūsi, tačiau Dievo buvimą gali skelbti savo gyvenimu, kalbėti apie jo darbus. Pamatęs teigiamą pavyzdį žmogus pats turi apsispręsti, ką daryti su savimi ir savo aplinka.

Kretingos pranciškoniškojo jaunimo tarnybos atstovė V.Šlionskytė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Popiežius Pranciškus ragino nebijoti iškeisti sofos į žygio batus. Organizatoriai taip pat kviečia priimti atgailos žygį kaip iššūkį, nuotykį, kuriam malda ir šlovinimo giesmėmis bus galima pasirengti jau šį sekmadienį „Titanike“, – kalbėjo pašnekovai. Jaunuoliai akcentavo, kad šlovinimo vakarai rengiami atsižvelgiant į visuomenės poreikį, žmonėms jų reikia, vieną kartą sudalyvavę jie būtinai sugrįžta dar kartą, atsiveda draugus, gimines ir artimuosius. Daugelis po renginio išeina pakylėti, laimingi atradę gyvą santykį su Dievu.

Ne apeigose esmė

„Svarbiausia, kad žmones vienytų graži idėja, bendras tikėjimas, ne vietoje ar apeigose esmė, o Jėzuje Kristuje. Įtikėjus ateina didžiulė gyvybinė jėga, kai kada užkrečia savo pavyzdžiu draugai. Prisimenu, kažkada girdėjau istoriją, kuomet jaunuolis bandė įrodyti savo tiesą, jog Dievo nėra. Jis ilgą laiką rinko argumentus, ieškojo paaiškinimų, kol pats įtikėjo. Kartais būna situacijų, kuomet mes planuojame, o gyvenimas viską apverčia kitu kampu. Tikėjimas suteikia galimybę būti ramybės, džiaugsmo būsenoje visą parą. Dievas nenaikina problemų, jos niekur nepradingsta, bet svarbiausia, kad jos neužgožtų mūsų gyvenimo. Reikia mokytis pastebėti džiaugsmingus dalykus šalia mūsų, svarbiausia, kad problemos neužnuodytų mūsų sielos“, – kalbėjo K. Rušinskis.

Anot pašnekovo, labai dažnai žmonės atsigręžia į Dievą tik tuomet, kai nutinka bėda ar nelaimė, neretai jo prašoma laimės, turtų. „Norėčiau, kad mes nustotumėme Dievo vis kažko prašyti, o atsigręžtume į jį ir tuomet, kai sieloje džiugu. Tuomet iš širdies liejasi jį šlovinančios giesmės“, – kalbėjo „Titaniko“ savininkas.

Sudėtingų gyvenimo etapų turėjęs K.Rušinskis prisipažino, jog tuomet, kai atrado tikėjimą, ėmė visai kitaip vertinti tiek savo buvimą Žemėje, tiek aplinkinius žmones. Anot jo, piktas žmogus – sužeistas, jo smerkti negalima, priešingai – reikia ištiesti pagalbos ranką, padėti išsigydyti žaizdas.

Galimybė labiau atverti savo širdis

„Šis giesmių ir maldos vakaras labiau reikalingas mums patiems. Malda, giesmės, šlovinimas padės mums labiau atverti savo širdis Dievui, dėkoti už jau gautas dovanas, bandyti nors truputėlį jam atsidėkoti už savo gyvybę, už kasdienes dovanas, įvertinti tai, ką jau turime iš jo malonės ir smagiai visiems kartu praleisti laiką“, – sako Pranciškoniškojo jaunimo atstovai Veronika Šlionskytė ir Aurimas Stonys.

Visi labai laukiamisekmadienį, 18 val., Šventojoje, pramogų centre „Titanikas“, Kopų g. 7, tel. 8 699 26798.

PramogųcentrasTitanikas Šventoji šlovinimas giesmės
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...