Poilsiaujančius pajūryje netrukus ims gąsdinti svečiai iš Atlanto

Medūza – gyvūnas, kurį, ko gero, daugelis lietuvių žino iš animacinių filmukų, tačiau tikrai ne visi yra su juo susidūrę realybėje. Kad pamatytume medūzą, į šiltus kraštus važiuoti nereikia: vasaros pabaigoje ji svečiuojasi čia pat, mūsų pajūryje. Kas tai per gyvūnas, kada galima jį pamatyti, ir ar jis gali būti pavojingas žmogui?

Medūzos – tik svečiai

Nors medūzą yra matę ne visi, įvairių pasakojimų apie šį gyvūną – apstu. Lietuvoje ši rūšis neturi gyvybingos populiacijos, bet vasaros pabaigoje mūsų pajūryje medūzos maloniai leidžia laiką.

Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius GRYNAS.lt pasakoja, kad paprastoji medūza (lot. Aurelia aurita) yra vienintelė medūzų rūšis, sutinkama ir Lietuvoje. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad šias medūzas priskirti vietinėms rūšims nebūtų tikslu, nes paprastai sąvoka „vietinė rūšis“ reiškia, kad jai priklausantys individai šalyje prisitaikę gyventi ištisus metus.

„Pavyzdžiui, varna ar žvirblis yra vietiniai paukščiai. O medūzos pasirodo Lietuvoje sezoniškai. Jos plačiai paplitusios Šiaurės Atlante. Prisitaikiusios prie okeaninio pilno druskingumo. Bet ji gali išgyventi ir sumažėjus druskingumui, tai esant tokiam, kaip Baltijos jūroje, tačiau tokiu atveju jos populiacija jau nebus gyvybinga – medūzos nesiveis, tik gyvens iki mirties“, – aiškina specialistas.

Anot jo, medūzos gali veistis Šiaurės jūroje arba vakarinėje Baltijos jūros dalyje, nes ten druskingumas didesnis. Lietuvos krantuose, pasak S. Karaliaus, fiksuojamas 6 – 7 promilių druskingumas. Gyvybingai medūzų populiacijai reiktų ir kur kas šiltesnio jūros vandens. Paprastai jos veisiasi apie 18 – 19 laipsnių šiltumo vandenyje.

© Shutterstock nuotr.

Atneša srovės

Medūzų kelionė iki Lietuvos krantų, galima sakyti, nėra labai savarankiška. Jas čia atneša srovės. Kaip aiškina S. Karalius, Baltijos jūra maitinasi vandeniu iš Okeano per sąsiaurius, o su tuo vandeniu srovės atplukdo ir medūzas. Pačios medūzos tokių didelių atstumų nenuplauktų. Mūsų pajūryje jos paprastai svečiuojasi rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Spalį, kai atšąla, medūzos Lietuvos krantuose žūsta.

„Su šiomis srovėmis atplukdo ir medūzas, kurios pastoviai Baltijos jūroje negyvena, nebent ten kur aukštesnis druskingumas, vakarinėje dalyje. Savaime suprantamas tada ir jų buvimo čia laikinumas. Jos pasirodo kažkur rugpjūčio mėnesį, kartais ir liepos antroje pusėje. Pats jų pikas yra rugpjūčio – rugsėjo mėnesiai. Tuomet jos labai pastebimos mūsų gausiai lankomose rekreacinėse zonose poilsiautojams, turistams. Vieniems nepatogu, nemalonu, kiti labai džiaugiasi, kad jos ten plaukioja“, – juokauja pašnekovas.

Kita svarbi sąlyga, kad medūzos pasiektų Lietuvos krantus – vandens temperatūra. Būtent rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais Baltijos jūros vanduo pakankamai įšyla.

„Koks kiekis – priklauso nuo to, kiek palankios sąlygos būna jų pasirodymui, kiek jų prisidaugina, ir kiek būna palankios srovės, kurios atneša jas. Nuo šių sąlygų priklauso jų gausumas, kuris kiekvienais metais gali skirtis“, – pasakoja S. Karalius.

Lietuvoje sutinkama medūza nėra pavojinga

Tie, kas Lietuvos krantuose yra matę medūzų, atkreipia dėmesį, kad jos nėra didelės. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo S. Karaliaus, dažniausiai mūsų pajūryje sutinkamos medūzos būna 10 – 15 cm skersmens. Okeane medūzų skersmuo gali siekti ir 30 cm.

Medūzos nudeginta oda© Corbis

Neretai medūzas galima pamatyti uosto akvatorijoje, kur keičiasi gėlas vanduo su sūriu, taip pat prie molo.

„Šiaip kai kurios medūzų rūšys gali būti tikrai pavojingos, tačiau ši nėra didelė, jos čiuptuvai, kaip ir kitų medūzų, gamina toksinus, tačiau jie yra silpni ir tokiu būdu gali sudirginti tik mažo vaiko ar kūdikio odą, ar labai ploną odą, tačiau nieko labai rimto. Aišku, gali sukelti alerginius požymius. Bet ne visi vienodai gali sureaguoti, jautresniems gali pasireikšti alergija, paraudimas“, – aiškina S. Karalius.

Pasaulyje yra ir mirtinai nuodingų medūzų, bet į Lietuvą tokios neatklysta. Vis dėlto kartais ir mūsų krantuose viešinčių medūzų geriau pasisaugoti. Reikia atsiminti, kad jos yra medžiotojos. Savo maistą susimedžioja su nuodingais plaukeliais. Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, suaugusiam žmogui jos pakenkti negali, nebent nudilginti odą, kur ji plonesnė ir jautresnę.

Atradus medūzą vandenyje nereikia išsigąsti. Kartu galima ir pasimėgauti atradimo džiaugsmu, ypač Baltijos jūroje, kuri nėra labai svetinga gyvybei.

Be to, kad Baltijos jūra yra smarkiai užteršta, ji nėra labai tinkama gyvybei. Gėlavandenėms žuvims ji yra per sūri, o okeaninėms per gėla. Kiekviena rūšis yra labai svarbi biologinei įvairovei.

Anot mokslininkų, jei medūzų nerastume – sunerimtume. Jos yra labai jautrios aplinkai ir tai, kad jos pas mus atvyksta, rodo, kad Baltijos jūroje dar gali gyventi net patys jautriausi organizmai.

Į Lietuvos pakrantes atklystančios medūzos nieko nebijo, nebent būti išmestos į krantą. Mūsų žuvys jomis nesimaitina, o ir pačiame Atlante jos neturi daug priešų – tik jūrinius vėžlius.

Muziejus sulauks naujų gyventojų

Prieš keletą metų Lietuvos jūrų muziejuje Klaipėdoje buvo galima susipažinti ir su kita medūzų rūšimi – taškuotosiomis medūzomis. Dabar, anot muziejaus Viešujų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėjos Ninos Puteikienės, jau įrengti akvariumai, kurie laukia naujų medūzų.

„Mūsų specialistai vyksta į Olandiją arba Vokietiją ir specializuotos įmonės automobiliu talpose su vandeniu parsigabena. Specializuotos įmonės iš Olandijos atsiunčia paštu greituoju, specialiose pakuotėse – polietileno maišeliuose su deguonimi. Taip atkeliauja ir dalis žuvų“, – kaip po pasaulį keliauja kai kurie vandens gyvūnai, pasakoja N. Puteikienė.

Taškuotosios medūzos © Saulius Karalius

Aplinkosaugininkai primena, kad pamačius medūzą jokiu būdu negalima jos trypti, traiškyt ar kitaip naikinti. Net ją liečiant, keliant iš vandens ar nuo smėlio reikia tai daryti labai atsargiai. Tai vienas unikalių gamtos sutvėrimų, kuris praturtina viso pasaulio gamtinę įvairovę.

DELFI

Poilsiautojai pajūris svečiaiišAtlanto medūza
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
89 peržiūros rugsėjo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Sportas
Mece vykstančiame ATP 250 serijos turnyre Ričardas Berankis (ATP-103) pateikė staigmeną ir pateko į ketvirtfinalį. Pirmoji Lietuvos raketė po trijų setų kovos 6:7(5-7), 7:6(8-6), 6:3 įveikė Stefanos Tsitsipą (ATP-15). Pirmajame sete iniciatyva priklausė graikui. R.Berankis vijosi varžovą ir išprovokavo tie-break'ą, bet jį laimėjo S.Tsitsipas. Antrasis setas klostėsi atvirkščiai – R.Berankis kelis kartus buvo priekyje, bet graikas pasivijo ir vėl tenisini...
Įvykiai
Nors iki gražiausių metų švenčių liko dar trys mėnesiai, pradėti dairytis kalėdinių dovanų verta jau dabar, ypač jei ketinate jas įsigyti el. parduotuvėse. Ne paslaptis, kad dažniausiai siuntos vėluoja būtent švenčių laikotarpiu, tad geriausias būdas apsidrausti nuo vėluojančių dovanų – pradėti jų paieškas interneto platybėse jau dabar. Be to, pradėję dovanų pirkimą iš anksto, galite nemažai išlošti ir finansine prasme. Taigi – kodėl verta pirkti kalėdines...
Įvykiai
Kristina Pocytė Išžaginimu ir santykiavimu su jaunesniu nei šešiolikos metų asmeniu kaltinamas „Alfa vyras“ Airinas Arutiunianas teismo sprendimu iki spalio antrosios pusės bus suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Griežtas režimas ir nuolatinis alkis – taip savo dienas Lukiškėse laiškuose apibūdina Airinas. „23 valandas išbūti 2x2 m patalpoje, kur visur yra grotos – nežmoniškai sunku, – laiške rašo A. Arutiunianas. – Tik valandai iš...
Įvykiai
Jau tris mėnesius netylanti istorija apie Petrą Gražulį ir su juo dukros susilaukusią Birutę Navickaitę, panašu, krypsta link pabaigos. Bent jau to nori nuo viešumo labai pavargusi palangiškė. Praėjusį penktadienį Seimo narys galiausiai nuvyko susitikti su ja ir savo vaiku: „Jis pasielgė teisingai“, – sako Birutė. Praėjusį penktadienį TV3 laidos „Prieš srovę“ komanda įkalbėjo Petrą Gražulį galiausiai nuvažiuoti į Palangą aplankyti Birutės Navickaitės ir ne...
Įvykiai
12 000 šalies gyventojų, kuriems rugsėjį pirmą kartą atsirado pareiga patiems sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas, sulaukė „Sodros“ priminimų. Rugsėjį pirmą kartą įmokas turėtų sumokėti nemažai jaunuolių, kurie baigė mokslus, tačiau netęsia studijų ir nedirba. Šie gyventojai nėra skolingi „Sodrai“ ir sumokėti įmoką – 36 eurus – dar gali iki rugsėjo 30 dienos. Tokiu atveju įsiskolinimai nesusidarys, o prireikus medikų pagalbos už sveikatos...
Įvykiai
Seimas žengė dar vieną žingsnį, kad per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui būtų atvertas kelias į rinkimus. Už Konstitucijos pataisą ketvirtadienį po svarstymo balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 21 Seimo narys, 16 parlamentarų susilaikė. Kitame etape Seimas balsuos dėl Konstitucijos pataisos priėmimo, tam jau reikės ne mažiau kaip 94 balsų „už“. Dėl pataisų priėmimo būna balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Už valdanči...
Įvykiai
Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba rugsėjo 22 d., šeštadienį, kviečia nemokamai apsilankyti muziejuje bei dalyvauti Lietuvos muziejų kelio renginyje. Muziejuje 11, 14 ir 16 val. bus pristatomi keturi Vasario 16-osios Akto signatarai, kurie mokėsi Palangos progimnazijoje. Pasak muziejininkės Sigutės Bendikienės, tai – renginys, skirtas ugdyti pilietiškumą bei visus besidominčius geriau supažindinti su to laikmečio valstybės kūrimo istorija. Vasario 16-osio...
Įvykiai
Trečiadienį Savivaldybėje lankėsi ir su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi susitiko kadenciją baigiantis Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud. Ir nors tai buvo diplomato atsisveikinimo vizitas, susitikimo metu kalbėta ne apie besibaigiančią ambasadoriaus misiją Lietuvoje, o apie ateities planus. Meras padėkojo ambasadoriui už glaudų bendradarbiavimą su Palanga, ypač – kultūros srityje. „Labai didelį įspūdį paliko prancūziškų filmų festivalis „P...
Įvykiai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad UAB, valdanti picerijų tinklą, į valstybės biudžetą turės sumokėti per 73 tūkst. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių sumą. VMI nustatė, kad siekdama nemokėti mokesčių ji dalį atlyginimų darbuotojams mokėjo per pensijų fondus. UAB ir mokesčių administratoriaus ginčas ne vienerius metus buvo nagrinėjamas teismuose. Galutinę neskundžiamą nutartį priėmę...