Poilsiaujančius pajūryje netrukus ims gąsdinti svečiai iš Atlanto

Medūza – gyvūnas, kurį, ko gero, daugelis lietuvių žino iš animacinių filmukų, tačiau tikrai ne visi yra su juo susidūrę realybėje. Kad pamatytume medūzą, į šiltus kraštus važiuoti nereikia: vasaros pabaigoje ji svečiuojasi čia pat, mūsų pajūryje. Kas tai per gyvūnas, kada galima jį pamatyti, ir ar jis gali būti pavojingas žmogui?

Medūzos – tik svečiai

Nors medūzą yra matę ne visi, įvairių pasakojimų apie šį gyvūną – apstu. Lietuvoje ši rūšis neturi gyvybingos populiacijos, bet vasaros pabaigoje mūsų pajūryje medūzos maloniai leidžia laiką.

Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius GRYNAS.lt pasakoja, kad paprastoji medūza (lot. Aurelia aurita) yra vienintelė medūzų rūšis, sutinkama ir Lietuvoje. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad šias medūzas priskirti vietinėms rūšims nebūtų tikslu, nes paprastai sąvoka „vietinė rūšis“ reiškia, kad jai priklausantys individai šalyje prisitaikę gyventi ištisus metus.

„Pavyzdžiui, varna ar žvirblis yra vietiniai paukščiai. O medūzos pasirodo Lietuvoje sezoniškai. Jos plačiai paplitusios Šiaurės Atlante. Prisitaikiusios prie okeaninio pilno druskingumo. Bet ji gali išgyventi ir sumažėjus druskingumui, tai esant tokiam, kaip Baltijos jūroje, tačiau tokiu atveju jos populiacija jau nebus gyvybinga – medūzos nesiveis, tik gyvens iki mirties“, – aiškina specialistas.

Anot jo, medūzos gali veistis Šiaurės jūroje arba vakarinėje Baltijos jūros dalyje, nes ten druskingumas didesnis. Lietuvos krantuose, pasak S. Karaliaus, fiksuojamas 6 – 7 promilių druskingumas. Gyvybingai medūzų populiacijai reiktų ir kur kas šiltesnio jūros vandens. Paprastai jos veisiasi apie 18 – 19 laipsnių šiltumo vandenyje.

© Shutterstock nuotr.

Atneša srovės

Medūzų kelionė iki Lietuvos krantų, galima sakyti, nėra labai savarankiška. Jas čia atneša srovės. Kaip aiškina S. Karalius, Baltijos jūra maitinasi vandeniu iš Okeano per sąsiaurius, o su tuo vandeniu srovės atplukdo ir medūzas. Pačios medūzos tokių didelių atstumų nenuplauktų. Mūsų pajūryje jos paprastai svečiuojasi rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Spalį, kai atšąla, medūzos Lietuvos krantuose žūsta.

„Su šiomis srovėmis atplukdo ir medūzas, kurios pastoviai Baltijos jūroje negyvena, nebent ten kur aukštesnis druskingumas, vakarinėje dalyje. Savaime suprantamas tada ir jų buvimo čia laikinumas. Jos pasirodo kažkur rugpjūčio mėnesį, kartais ir liepos antroje pusėje. Pats jų pikas yra rugpjūčio – rugsėjo mėnesiai. Tuomet jos labai pastebimos mūsų gausiai lankomose rekreacinėse zonose poilsiautojams, turistams. Vieniems nepatogu, nemalonu, kiti labai džiaugiasi, kad jos ten plaukioja“, – juokauja pašnekovas.

Kita svarbi sąlyga, kad medūzos pasiektų Lietuvos krantus – vandens temperatūra. Būtent rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais Baltijos jūros vanduo pakankamai įšyla.

„Koks kiekis – priklauso nuo to, kiek palankios sąlygos būna jų pasirodymui, kiek jų prisidaugina, ir kiek būna palankios srovės, kurios atneša jas. Nuo šių sąlygų priklauso jų gausumas, kuris kiekvienais metais gali skirtis“, – pasakoja S. Karalius.

Lietuvoje sutinkama medūza nėra pavojinga

Tie, kas Lietuvos krantuose yra matę medūzų, atkreipia dėmesį, kad jos nėra didelės. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo S. Karaliaus, dažniausiai mūsų pajūryje sutinkamos medūzos būna 10 – 15 cm skersmens. Okeane medūzų skersmuo gali siekti ir 30 cm.

Medūzos nudeginta oda© Corbis

Neretai medūzas galima pamatyti uosto akvatorijoje, kur keičiasi gėlas vanduo su sūriu, taip pat prie molo.

„Šiaip kai kurios medūzų rūšys gali būti tikrai pavojingos, tačiau ši nėra didelė, jos čiuptuvai, kaip ir kitų medūzų, gamina toksinus, tačiau jie yra silpni ir tokiu būdu gali sudirginti tik mažo vaiko ar kūdikio odą, ar labai ploną odą, tačiau nieko labai rimto. Aišku, gali sukelti alerginius požymius. Bet ne visi vienodai gali sureaguoti, jautresniems gali pasireikšti alergija, paraudimas“, – aiškina S. Karalius.

Pasaulyje yra ir mirtinai nuodingų medūzų, bet į Lietuvą tokios neatklysta. Vis dėlto kartais ir mūsų krantuose viešinčių medūzų geriau pasisaugoti. Reikia atsiminti, kad jos yra medžiotojos. Savo maistą susimedžioja su nuodingais plaukeliais. Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, suaugusiam žmogui jos pakenkti negali, nebent nudilginti odą, kur ji plonesnė ir jautresnę.

Atradus medūzą vandenyje nereikia išsigąsti. Kartu galima ir pasimėgauti atradimo džiaugsmu, ypač Baltijos jūroje, kuri nėra labai svetinga gyvybei.

Be to, kad Baltijos jūra yra smarkiai užteršta, ji nėra labai tinkama gyvybei. Gėlavandenėms žuvims ji yra per sūri, o okeaninėms per gėla. Kiekviena rūšis yra labai svarbi biologinei įvairovei.

Anot mokslininkų, jei medūzų nerastume – sunerimtume. Jos yra labai jautrios aplinkai ir tai, kad jos pas mus atvyksta, rodo, kad Baltijos jūroje dar gali gyventi net patys jautriausi organizmai.

Į Lietuvos pakrantes atklystančios medūzos nieko nebijo, nebent būti išmestos į krantą. Mūsų žuvys jomis nesimaitina, o ir pačiame Atlante jos neturi daug priešų – tik jūrinius vėžlius.

Muziejus sulauks naujų gyventojų

Prieš keletą metų Lietuvos jūrų muziejuje Klaipėdoje buvo galima susipažinti ir su kita medūzų rūšimi – taškuotosiomis medūzomis. Dabar, anot muziejaus Viešujų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėjos Ninos Puteikienės, jau įrengti akvariumai, kurie laukia naujų medūzų.

„Mūsų specialistai vyksta į Olandiją arba Vokietiją ir specializuotos įmonės automobiliu talpose su vandeniu parsigabena. Specializuotos įmonės iš Olandijos atsiunčia paštu greituoju, specialiose pakuotėse – polietileno maišeliuose su deguonimi. Taip atkeliauja ir dalis žuvų“, – kaip po pasaulį keliauja kai kurie vandens gyvūnai, pasakoja N. Puteikienė.

Taškuotosios medūzos © Saulius Karalius

Aplinkosaugininkai primena, kad pamačius medūzą jokiu būdu negalima jos trypti, traiškyt ar kitaip naikinti. Net ją liečiant, keliant iš vandens ar nuo smėlio reikia tai daryti labai atsargiai. Tai vienas unikalių gamtos sutvėrimų, kuris praturtina viso pasaulio gamtinę įvairovę.

DELFI

Poilsiautojai pajūris svečiaiišAtlanto medūza
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...
Įvykiai
Klaipėdos rotušėje – Klaipėdos „Amber Queen“ komandos sportininkų vizitas. Lietuvos vyrų tinklinio čempionate aukso medalius iškovojusius uostamiesčio sportininkus pasveikino Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos miesto savivaldybės Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėja Rasa Rumšienė. „Amber Queen“ tinklininkai Lietuvos čempionų titulą iškovojo finale nugalėję Kelmės ekipą. „Dabar kartelę užsikėlėte ypatingai aukštai. Nuo šiol kovoti...
Laisvalaikis
Draudimas nuo vasario 1 d. žvejoti lydekas, kuris yra nustatytas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėmis, šiemet balandžio 20-ąją jau nebegalios, nes ši paskutinė draudimo diena yra šeštadienis. Taigi balandžio 20 d. jau galima žvejoti lydekas, taip pat žvejoti masalui naudojant žuvelę. Pagal minėtąsias taisykles balandžio 20-ąją turėtų įsigalioti žuvų apsaugai neršto metu skirti draudimai: draudimas žvejoti 400 m zonoje aplink Dabintos pusiasalį Kaun...
Įvykiai
Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos. „Projekto kūrybinė komanda, suburta iš Baroko operos orkestro muzikantų, klasikinio baleto šokėjų, profesionalių vaizdo projekcijų kūrėjų ir išmaniųjų technologi...
Įvykiai
2019 m. birželio 30 - liepos 7 dienomis geros muzikos ekspertai ,,Bardai LT” kvies susiburti jaunuosius dainų autorius.  Rūdiškėse, amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai” vyks ,,Jaunųjų dainų autorių stovykla”, kurioje ištikimai, jau septynerius metus iš eilės savo meistriškumu ir patirtimi dalinasi kompozitoriai Andrius Kulikauskas bei Aras Žvirblys, aktoriai, bardai Giedrius Arbačiauskas ir Gediminas Storpirštis. Savaitę trunkančioje stovykloje – dainų aut...