Poilsiaujančius pajūryje netrukus ims gąsdinti svečiai iš Atlanto

Medūza – gyvūnas, kurį, ko gero, daugelis lietuvių žino iš animacinių filmukų, tačiau tikrai ne visi yra su juo susidūrę realybėje. Kad pamatytume medūzą, į šiltus kraštus važiuoti nereikia: vasaros pabaigoje ji svečiuojasi čia pat, mūsų pajūryje. Kas tai per gyvūnas, kada galima jį pamatyti, ir ar jis gali būti pavojingas žmogui?

Medūzos – tik svečiai

Nors medūzą yra matę ne visi, įvairių pasakojimų apie šį gyvūną – apstu. Lietuvoje ši rūšis neturi gyvybingos populiacijos, bet vasaros pabaigoje mūsų pajūryje medūzos maloniai leidžia laiką.

Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjas Saulius Karalius GRYNAS.lt pasakoja, kad paprastoji medūza (lot. Aurelia aurita) yra vienintelė medūzų rūšis, sutinkama ir Lietuvoje. Tačiau pašnekovas pabrėžia, kad šias medūzas priskirti vietinėms rūšims nebūtų tikslu, nes paprastai sąvoka „vietinė rūšis“ reiškia, kad jai priklausantys individai šalyje prisitaikę gyventi ištisus metus.

„Pavyzdžiui, varna ar žvirblis yra vietiniai paukščiai. O medūzos pasirodo Lietuvoje sezoniškai. Jos plačiai paplitusios Šiaurės Atlante. Prisitaikiusios prie okeaninio pilno druskingumo. Bet ji gali išgyventi ir sumažėjus druskingumui, tai esant tokiam, kaip Baltijos jūroje, tačiau tokiu atveju jos populiacija jau nebus gyvybinga – medūzos nesiveis, tik gyvens iki mirties“, – aiškina specialistas.

Anot jo, medūzos gali veistis Šiaurės jūroje arba vakarinėje Baltijos jūros dalyje, nes ten druskingumas didesnis. Lietuvos krantuose, pasak S. Karaliaus, fiksuojamas 6 – 7 promilių druskingumas. Gyvybingai medūzų populiacijai reiktų ir kur kas šiltesnio jūros vandens. Paprastai jos veisiasi apie 18 – 19 laipsnių šiltumo vandenyje.

© Shutterstock nuotr.

Atneša srovės

Medūzų kelionė iki Lietuvos krantų, galima sakyti, nėra labai savarankiška. Jas čia atneša srovės. Kaip aiškina S. Karalius, Baltijos jūra maitinasi vandeniu iš Okeano per sąsiaurius, o su tuo vandeniu srovės atplukdo ir medūzas. Pačios medūzos tokių didelių atstumų nenuplauktų. Mūsų pajūryje jos paprastai svečiuojasi rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Spalį, kai atšąla, medūzos Lietuvos krantuose žūsta.

„Su šiomis srovėmis atplukdo ir medūzas, kurios pastoviai Baltijos jūroje negyvena, nebent ten kur aukštesnis druskingumas, vakarinėje dalyje. Savaime suprantamas tada ir jų buvimo čia laikinumas. Jos pasirodo kažkur rugpjūčio mėnesį, kartais ir liepos antroje pusėje. Pats jų pikas yra rugpjūčio – rugsėjo mėnesiai. Tuomet jos labai pastebimos mūsų gausiai lankomose rekreacinėse zonose poilsiautojams, turistams. Vieniems nepatogu, nemalonu, kiti labai džiaugiasi, kad jos ten plaukioja“, – juokauja pašnekovas.

Kita svarbi sąlyga, kad medūzos pasiektų Lietuvos krantus – vandens temperatūra. Būtent rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais Baltijos jūros vanduo pakankamai įšyla.

„Koks kiekis – priklauso nuo to, kiek palankios sąlygos būna jų pasirodymui, kiek jų prisidaugina, ir kiek būna palankios srovės, kurios atneša jas. Nuo šių sąlygų priklauso jų gausumas, kuris kiekvienais metais gali skirtis“, – pasakoja S. Karalius.

Lietuvoje sutinkama medūza nėra pavojinga

Tie, kas Lietuvos krantuose yra matę medūzų, atkreipia dėmesį, kad jos nėra didelės. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo ir jūrų gamtos skyriaus vedėjo S. Karaliaus, dažniausiai mūsų pajūryje sutinkamos medūzos būna 10 – 15 cm skersmens. Okeane medūzų skersmuo gali siekti ir 30 cm.

Medūzos nudeginta oda© Corbis

Neretai medūzas galima pamatyti uosto akvatorijoje, kur keičiasi gėlas vanduo su sūriu, taip pat prie molo.

„Šiaip kai kurios medūzų rūšys gali būti tikrai pavojingos, tačiau ši nėra didelė, jos čiuptuvai, kaip ir kitų medūzų, gamina toksinus, tačiau jie yra silpni ir tokiu būdu gali sudirginti tik mažo vaiko ar kūdikio odą, ar labai ploną odą, tačiau nieko labai rimto. Aišku, gali sukelti alerginius požymius. Bet ne visi vienodai gali sureaguoti, jautresniems gali pasireikšti alergija, paraudimas“, – aiškina S. Karalius.

Pasaulyje yra ir mirtinai nuodingų medūzų, bet į Lietuvą tokios neatklysta. Vis dėlto kartais ir mūsų krantuose viešinčių medūzų geriau pasisaugoti. Reikia atsiminti, kad jos yra medžiotojos. Savo maistą susimedžioja su nuodingais plaukeliais. Vis dėlto, kaip jau buvo minėta, suaugusiam žmogui jos pakenkti negali, nebent nudilginti odą, kur ji plonesnė ir jautresnę.

Atradus medūzą vandenyje nereikia išsigąsti. Kartu galima ir pasimėgauti atradimo džiaugsmu, ypač Baltijos jūroje, kuri nėra labai svetinga gyvybei.

Be to, kad Baltijos jūra yra smarkiai užteršta, ji nėra labai tinkama gyvybei. Gėlavandenėms žuvims ji yra per sūri, o okeaninėms per gėla. Kiekviena rūšis yra labai svarbi biologinei įvairovei.

Anot mokslininkų, jei medūzų nerastume – sunerimtume. Jos yra labai jautrios aplinkai ir tai, kad jos pas mus atvyksta, rodo, kad Baltijos jūroje dar gali gyventi net patys jautriausi organizmai.

Į Lietuvos pakrantes atklystančios medūzos nieko nebijo, nebent būti išmestos į krantą. Mūsų žuvys jomis nesimaitina, o ir pačiame Atlante jos neturi daug priešų – tik jūrinius vėžlius.

Muziejus sulauks naujų gyventojų

Prieš keletą metų Lietuvos jūrų muziejuje Klaipėdoje buvo galima susipažinti ir su kita medūzų rūšimi – taškuotosiomis medūzomis. Dabar, anot muziejaus Viešujų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėjos Ninos Puteikienės, jau įrengti akvariumai, kurie laukia naujų medūzų.

„Mūsų specialistai vyksta į Olandiją arba Vokietiją ir specializuotos įmonės automobiliu talpose su vandeniu parsigabena. Specializuotos įmonės iš Olandijos atsiunčia paštu greituoju, specialiose pakuotėse – polietileno maišeliuose su deguonimi. Taip atkeliauja ir dalis žuvų“, – kaip po pasaulį keliauja kai kurie vandens gyvūnai, pasakoja N. Puteikienė.

Taškuotosios medūzos © Saulius Karalius

Aplinkosaugininkai primena, kad pamačius medūzą jokiu būdu negalima jos trypti, traiškyt ar kitaip naikinti. Net ją liečiant, keliant iš vandens ar nuo smėlio reikia tai daryti labai atsargiai. Tai vienas unikalių gamtos sutvėrimų, kuris praturtina viso pasaulio gamtinę įvairovę.

DELFI

Poilsiautojai pajūris svečiaiišAtlanto medūza
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
91 peržiūra vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....