Irena Šiaulienė: "Pagal Zodiaką aš esu Žuvis, o jai reikia vandens ir gylio"

Visada stilinga: “Mados tendencijas pastebiu, stengiuosi neatsilikti, bet nepersistengiu. Juk maloniau matyti pasitempusią moterį – tai pagarba sau ir aplinkai”

Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė parlamentinio darbo patirtį skaičiuoja jau beveik tris dešimtmečius. Ir visą tą laiką parlamentarė savaitgaliais grįžta namo į Klaipėdą. „Ar ne paprasčiau būtų apsigyventi Vilniuje ir nevarginti savęs netrumpomis kelionėmis?“, – šį klausimą ponia Irena, ko gero, yra girdėjusi dešimtis kartų ir visiems atsako: „Klaipėdoje – mano namai, o be namų gyventi sunku“.

Įsimylėjusi Klaipėdą: “Jūra ir vėjas. Savita istorija, architektūra. Daug patriotų, neabejingų savo miesto veidui”

„Parlamentarui neužtenka būti Vilniuje. Sėkmingam darbui reikalingas ryšys su regionais, yra gera pakeisti aplinką. Be to, netrumpa kelionė turi ir privalumų – galimaramiai apmąstyti įvykius, planuoti, klausyti geros muzikos“, – argumentuoja pajūrietė Seimo narė.

-Kas Jums yra Klaipėda ir jūra? Kaip vertinate Klaipėdos plėtros perspektyvas? Dėl ko Jums, klaipėdietei, galbūt spaudžia širdį?

-Su Klaipėda susietas visas mano sąmoningas gyvenimas, čia pradėjau darbinę veiklą. Be to, pagal Zodiaką aš esu Žuvis, o jai reikia vandens ir gylio.

Didžiausia Klaipėdos problema kaip ir Lietuvos – ji pradėjo tuštėti. Ypač tai juntama centrinėse miesto gatvėse eilinės dienos vakarą. Guodžia nebent tai, kad aplinkmiestą plečiasi gyvenamieji kvartalai, vadinasi, žmonės gyvena geriau, kuriasi savo individualiuose būstuose už miesto ir po darbo iškeliauja namo.

Miestas dėl uosto ir LEZ sulaukia daug valstybės ir privačių investicijų, čia dirbančiųjų uždarbis pagal vidurkį neatsilieka nuo sostinės. Pagal gyvenimo kokybę Klaipėda užima trečiąją vietą šalyje, dėl ateinančių finansinių srautų įgyvendinama daug viešųjų kultūros ir rekreacijos projektų – rekonstruoti Klaipėdos teatras, delfinariumas, pastatytas baseinas, imtasi Muzikinio teatro rekonstrukcijos, Jono kalnelio tvarkymo, įrengtas dviračių ir pėsčiųjų takas Danės upės slėnio teritorijoje ir kt. Dar anos vyriausybės sprendimu visas uždirbtas uosto pelnas buvo paliekamas investicijoms į uosto infrastruktūrą – krantinėms įrengti ir rekonstruoti, farvateriui gilinti ir t.t. Todėl šiandien galime džiaugtis atplaukiančiais didžiausiais kruiziniais ir „Panamax“ tipo krovininiais laivais.

Klaipėda turėtų dar didesnių galimybių, jei miestas ir uostas rengtų ne atskirus strateginius planus, o bendrus uosto plėtros, turizmo bei kitais klausimais, tuomet ekonominis augimo potencialas būtų dar spartesnis.

Klaipėda turi daug istorinio, jūrinio turizmo, kurortinių galimybių. Tai privalumas, kuris dar nėra maksimaliai išnaudojamas, trūksta iniciatyvos. Nedžiugina užsitęsusi Universiteto, turinčio gražiausią miestelį, stagnacija, neišnaudojamos įsteigto Jūrinio slėnio galimybės. Nebeliko miestą ir universitetą garsinusio sportinių šokių kolektyvo „Žuvėdra“, atsisakyta Menų fakulteto. Kartais šmėsteli mintis, kad Klaipėda kaip ta moteris – neliktų garsi tik savo praeitimi... Vietos valdžia turi nuolat dėti pastangas, kad uostamiestis išlaikytų perspektyvaus miesto pozicijas.

-Jei Jus paprašytų pasakyti komplimentą Klaipėdai, koks jis būtų?

-Jūra ir vėjas. Savita istorija, architektūra. Yra daug patriotų, neabejingų savo miesto veidui. Kad ir „Meridiano“ atstatymas...

-Ar dažnai aplankote jūrą? Ar vasaromis einate į paplūdimius degintis? Kada paskutinį kartą maudėtės jūroje?

-Jūrą dažniausiai aplankau pavasario - rudens sezonu, nes mėgstu dviračiu per Girulių miškąnusigauti iki Baltijos. Paplūdimyje galiu praleisti daugiausiai pusantros ar dvi valandas, ilgesnio laiko paprastaineskiriu. Jūros vėsesnis vanduo negąsdina, maudymosi sezonas šįmet prasidėjo anksti.

-Ar turite Klaipėdoje draugių, bendraminčių, su kuriomis atsigeriate kavos, paplepate įvairiomis nepolitinėmis temomis?

-Žinoma. Tai taip pat savo srities profesionalės, galime keistis nuomonėmis, patiekalų receptais, planuoti keliones, šventes, festivalius ir kt.

-Nida ir Palanga – tarsi dvi konkurentės. Jūs – Nidos ar Palangos žmogus? Ar įsivaizduojate nors vieną iš šių kurortų veikiantį ištisus metus? Kas, kokie procesai, galėtų tai paskatinti? Pavyzdžiui, Lenkija pernai padarė skrydžius iš Varšuvos į pajūrį po 3 eurus.

-Abu kurortai saviti, tuo reikia tik džiaugtis. Nidoje nepakartojama vandens, kopų ir miško sukurta aura. Meilę Nerijai maitina tai, kas subtilu, kas subtiliai suvokta.

Palanga labiau dinamiško kurorto pavyzdys, spėriai besiplečiantis ir modernėjantis. Buvo metas, kai Palanga buvo likusi su vienu skrydžiu į Skandinaviją. Vėl gi, jungiantis į Šengeno erdvę, praėjusios vyriausybės buvo nuspręsta oro uostą rekonstruoti pagal tarptautinius reikalavimus, kad jis turėtų perspektyvą. Šiandien mažų uostų kategorijoje Palangos oro uostas pagal augantį keleivių skaičių užima pirmąją vietą Europoje – pernai per metus pergabenta 300 tūkst. keleivių.

Taigi galimybės tapti ištisus metus veikiančiu kurortu susisiekimo prasme yra. Kaskart daugėja ir turtingų, net tolimų šalių turistų, vertinančių Lietuvos gamtos grožį ir norinčių leisti atostogas čia. Palangoje vėluojama su SPA paslaugų teikimu, kurortuitrūksta aukštos klasės viešbučio,reikia pasiūlyti kitas aukšto lygio pramogas visus metus.

- Viena iš Facebook vadovių Randi Zuckerberg ne kartą viešai diskutavo apie visuomenėje keliamus labai didelius standartus ambicingiems žmonės. Bei uždavė klausimą: darbas, miegas, šeima, draugai ar sportas? Kaip prioritetus dėliotumėte Jūs?

-Aš dėliočiau taip: miegas, darbas, šeima, draugai ir sportas. Galiu būti nevalgiusi, bet gerai savijautai ir darbingumui man būtinas 6 val. miegas. Darbas ir šeima – neatskiriamos lygiagretės. Net idealiausia šeima negali žlugdyti asmenybės, o jos saviraiška geriausiai atsiskleidžia veikloje. Ne veltui sakome, kad darbas – gyvenimo druska: ne tik saugo nuo sugedimo, bet ir teikia skonį. Tad daug laiko tenka darbui pačia plačiausiai prasme, tai – sėkmės kaina. Būtina rasti laiko draugams. Tai – laimės kelias. Vietoj sporto labiau akcentuočiau judėjimą, kad neišsiskirtų trys svarbiausios žmogaus jaunystės – kūnas, širdis ir protas. Šioje gradacijoje dar turėtų būti knyga, muzika ir sielos muzika – juokas.

-Dabar daug kalbama apie moters vaidmenį visuomenėje, lygybę, moterų vadovių pozicijas. Ar pritariate, kad tokie pokyčiai yra labai svarbūs, o gal tai vis dėlto daugiau feministiniai procesai? Kokia Jūsų asmeninė patirtis šiuo klausimu?

-Nuo mažumės buvau auklėjama moters lygiateisiškumo dvasioje, tačiau neperlenkiant.

Bet kurią visuomenę sudaro moterys ir vyrai. Statistika teigia, kad moterų daugiau ir jos geriau išsimokslinusios bei išsilavinusios, tik dėl gamtos skirtos priedermės pratęsti žmonių giminę brandžius metus skiria šeimai. Tai taip pat prasminga, bet dauguma moterų linkusios derinti šeimą ir karjerą. Feminizmo pradininkės, ypač Simona de Bovuar, yra įtikinamai aprašiusios, o ir šiandienos pavyzdžių apstu, kas ištinka moteris, atsisakiusias profesinio augimo, darbinės veiklos.

Visuomenė, kaip ir paukštis skrisdamas, irtųsi sėkmingiau, jeimojuotų abiem sparnais. Nė viena visuomenė šiandien nėra tokia turtinga, net didžiųjų pasaulio šalių, kad atsisakytų pasitelkti moterų žinias ir kūrybiškumą ekonomikai augti, gerovei kurti. Lankantis Japonijojejos premjeras S.Abe susitikimo metu pažymėjo, kad moterų ir vyrų lygių galimybių klausimas –vienas iš trijų svarbiausių jo vyriausybės prioritetų ir sieksiąs, kad 30 proc. aukštų verslo ir politikos postų užimtų moterys, o iš aktyvaus pastarųjų įsijungimo į šalies politiką bei verslą tikisi 14 proc. šalies BVP augimo.

Moterys Lietuvoje atsilieka nuo vyrų ne tik pagal atstovavimą aukščiausiose politinių sprendimų ir valdymo, verslo grandyse, bet ir pagal gaunamus mažesnius atlyginimus, ir šis pajamų atotrūkis turi tendenciją didėti. Lietuva turi pasiekimų moterų ir vyrų lygybės srityje, tačiau lygių galimybių politika Lietuvoje turi būti stiprinama ir dėmesingai plėtojama.

-Jūs visada labai gerai atrodote, visada stilinga, idealiai pasitempusi. Ar domitės mados tendencijomis, kosmetika? Ar renkantis drabužį turi reikšmės jo gamintojas? Kokioms spalvoms teikiate pirmenybę?

-Tendencijas pastebiu, stengiuosi neatsilikti, bet nepersistengiu. Renkantis rūbą turi reikšmės gamintojas, nes žinau jo savitumą, turiu dėvėjimo patirtį. Dažnai įsigytą gaminį tenka koreguoti, čia man jau daug metų gelbsti siuvėja Giedrė iš Palangos. Mėgstu pastelines spalvas.

-Ar buvo kada nors nutikę taip, kaip bet kuriai moteriai: suknelė ar kostiumėlis taip sužavėjo, kad nebežiūrėjote į jo kainą? Kiek įprastai skiriate lėšų, pavyzdžiui, dalykiniam kostiumėliui įsigyti?

-Man svarbu kainos ir išvaizdos santykis, permokėti nesu linkusi. Rūbas turi „prilipti“.

Yra buvę, kad abejodama esu įsigijusi, bet dabar vadovaujuosi patirtimi – jei yra abejonių, geriau nepirkti, nes drabužis nebus nešiojimas.

-Užsienio parlamentarės puikuojasi „Chanel“, „Dior“ ar kitų prabangių mados namų apdarais. Ar nepavydu? Ar niekada nesate pagalvojusi, jog kaip būtų puiku, kad ir Lietuvos politikės taip atrodytų?

-Nepasakyčiau, kad puikuojasi. Esu net nusivylusi užsienio kolegių atsainumu apdarui. Vidurio ir Rytų europietės šiuo atžvilgiu stropesnės, nors drabužiai ne iš prabangių mados namų. Maloniau matyti pasitempusią moterį – taipagarba sau ir aplinkai.

-Ar dažnai perkate naujus batelius ar rankinę? Koks pakulnės aukštis Jums labiausiai priimtinas? Ar derinate avalynės ir rankinės spalvas?

-Šiuos daiktus įsigyju pagal poreikį, mados tendenciją. Bateliai paprastai būna aukšta pakulne, iki 7 cm, smailiakulniai. Rankinė – maža,net sulaukiu klausimų, kas čia gali tilpti. Atsakau, kad aš turiu viską, ko jūs ilgai ieškote savo didelėje rankinėje. Batelių ir rankinės spalvos derinimas tiesiog neišvengiamas.

-Gal lankote masažo, kosmetologijos specialistus (jei taip, kokios tai procedūros)? Juk Seimo narė pirmiausia yra moteris.

-Deja, ne. Laiko šioms procedūroms nelieka, matyt, šias grožio valandas praleidžiu automobilyje kelyje į Klaipėdą ir atgal.

-Ar aktyviai dirbant Seime lieka laiko, galimybių, o ir noro sveikiau maitintis? Kokius produktus esate išmetusi iš savo raciono? Ar nėra taip, kad dėl didelio darbo krūvio parlamente nėra laiko galvoti apie racionalią mitybą, svarbiausia – spėti ką nors užkąsti?

-Stengiuosi maitintis sveikai, nepersivalgyti, iš raciono nieko nesu griežtai išmetusi, bet pirmenybę teikiu lengviems pieno produktams, ypač rūgpieniui, ir juodai ruginei duonai.

-Jūsų tobulos atostogos? Ar turite neįgyvendintų svajonių, pavyzdžiui, nubėgti maratoną ar išmokti plaukti burlente?

-Tobulos atostogos – tai laisvesnis grafikas, privačios kelionės, susitikimai. Maratono nubėgti nesvajoju, apskritai, sportu domiuosi gana paviršutiniškai ir mano žinios šioje srityje daro pažangą tik dėka sūnaus, kuris nenorėtų, kad mama nusišnekėtų paklausta ko nors iš šios srities.

-Jei būtų galimybė viską mesti ir, pavyzdžiui, pusę metų pakeliauti, kokią kelionių kryptį pasirinktumėte?

-Tai neišvengiamai būtų Lotynų Amerika.

-B. Obama su sutuoktine nusprendė užsiimti komercine veikla. Bendradarbiaus su Netflix, rašys knygas. Ar, Jūsų manymu, gera praktika, kai politikai savo patirtį komercializuoja? Gal būtų geriau keliauti po pasaulį, ambasadoriauti skleidžiant švietėjiškas idėjas?

-Regis,R.Reiganas yra pasakęs: „Politika – nebloga profesija. Jei jums sekasi – gaunate apdovanojimus. Jei jūs patyrėte gėdą – visada galima parašyti knygą“. Knygas politikai rašo ne tik dėl patirtos gėdos, kad galėtų paaiškinti, kodėl taip nutiko. Tiesiog dalijasi įvykių, kurių veikiančiu asmeniu ar liudininku buvo, atmosfera, asmenybių charakteristika. Tad, politikai,baigę karjerą, gauna pajamų iš savo žinomumo rašydami atsiminimus, skaitydami paskaitas studentams apie savo politines idėjas, jų įgyvendinimą, pateikdami vykstančių politinių procesų interpretaciją. Baigę aktyvią politinę veiklą pasaulinio lygio politikai gali būti pasitelkiami atlikti ir subtilias tarptautines misijas, padėdami oficialios valdžios struktūroms spręsti kilusias problemas.

-Ar Jūs norėtumėte parašyti knygą? Apie ką ji būtų?

-Yra minčių. Tai būtų apie socialdemokratinės politikos problematiką Lietuvoje.

Vasara ponios Irenos virtuvėje

-Esate sakiusi, kad tikri namai turi kvepėti pyragais. Jei pas Jus artimiausią sekmadienį apsilankytų svečiai, kokį pačios pagamintą vasarišką skanėstą jiems pasiūlytumėte? Kaip jis gaminamas?

-          Vasarą dažnai gaminu lengvą ir gaivų varškės ir braškių tortą.  Jam reikia 1,5 kg varškės, 1 kg braškių, 1,5 stiklinės cukraus, 200 g minkšto sviesto, 200 g plakamosios grietinėlės, 1 šaukšto vanilinio cukraus, 1 šaukšto želatinos. 

Želatiną užpilu grietinėle. Varškę gerai išsuku maišytuvu kartu su cukrumi ir  sviestu, suberiu vanilinį cukrų. Į masę galima įberti ir stiklinę pamirkytų razinų.  Grietinėlę su želatina kaitinu vandens vonelėje, kol ji visiškai ištirpsta, bet svarbu neperkaitinti, kiek atvėsusią supilu į varškės masę. 

IrenaŠiaulienė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
136 peržiūros gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Dalia Plikūnė Nei Registrų centro istorijos, nei istorijos dėl vaiko teisių, nei prasidėję mokytojų streikai nepajudino stabiliai aukšto „valstiečių“ ir premjero Sauliaus Skvernelio reitingų. Konservatoriams ir „valstiečiams“ abipusė kova padeda išlaikyti į juos nukreiptą dėmesį ir atotrūkį nuo kitų partijų. Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkričio 19-30 dienomis atlikta apklausa,...
Įvykiai
Dėl teisės atstovauti Lietuvai 2019-ųjų „Eurovizijoje“ varžysis 49 atlikėjai ir grupės. Pirmasis LRT rengiamos nacionalinės atrankos koncertas – iš karto po Naujųjų, sausio 5 d. 21 val. per LRT. Tarp dalyvių – gerai žinomi veidai, jau ne kartą bandę laimę nacionalinėje atrankoje, talentų šou nugalėtojai ir dar tik kylantys vardai: 1. Audrius Petrauskas V. Radžiūno/LRT nuotr. 2. Gabriela Ždanovičiūtė 3. Grupė „Twosome“ V. Radžiūno/LRT nuotr. 4. Grupė „Gloss...
Įvykiai
Vaiko pinigai priklauso kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam vaikui, nepriklausomai nuo to, kokioje ES šalyje jų tėčiai ar mamos dirba. Taip Eltai teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos ir būsto skyriaus vadovė Svetlana Kulpina. Pasak specialistės, apie socialinės paramos reglamento taikymą ir kaip mokėti Vaiko pinigus, kai tėvai dirba užsienyje, surengti mokymai savivaldybių specialistams. Turint omenyje emigracijos mastus, š...
Laisvalaikis
„Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el. parduotuvėse, tuo pačiu daugėja ir suklastotų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti žmonių duomenis ir pinigus“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Rytis Rainys. NKSC informuoja, kad netikros elektroninės parduotuvės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų, adresas ar pavadinimas gali būti panašūs į žinomų ele...
Sportas
Pasaulio plaukimo trumpame baseine čempionate Kinijoje penktadienį 50 m laisvu stiliumi rungties finale startuos Simonas Bilis, o kiek vėliau dėl vietos finale rungsis Rūta Meilutytė.  Dar vieną Lietuvos rekordą pasiekęs 25-erių panevėžietis šios rungties pusfinalyje distanciją įveikė per 21,03 sek., savo plaukime užėmė trečią vietą, bendroje – penktą bei pateko į rungties finalą. Dėl medalio jis kovos 14.03 val., kai startuos antrame takelyje. Šalies reko...
Įvykiai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) skyrė 17 000 eurų baudą prekybos tinklą „Maxima“ valdančiai MAXIMA LT, UAB. Skelbdama prekių kainas ir nuolaidas bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Tarnyba sulaukė vartotojų prašymų dėl skirtingose „Maxima“ parduotuvėse galimai vykdomos nesąžiningos komercinės veiklos – nepritaikomų p...
Įvykiai
Šiuo prieššventiniu laikotarpiu darbų apimtys ir tempai auga, iki metų galo skubama užbaigti turimas užduotis. Intensyvėja veikla prekybos, aptarnavimo srityse, atsiranda su šventiniu periodu susiję, specifinio pobūdžio laikini darbai: vyksta Kalėdinės mugės, prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešime žiniasklaidai primena tiek da...
Įvykiai
Lietuvoje gruodžio pradžioje buvo 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, tai - 1540 gyventojų mažiau nei lapkričio pradžioje. Per metus (šių metų gruodį, palyginti su 2017 m. gruodžiu) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik 16,5 tūkst. ELTA primena, kad šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 808 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo...
Įvykiai
Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, taip pat kai kurios parduotuvės nedirbs ir sausio 1 d. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė Eltai sakė, kad Kalėdos yra viena gražiausių metų švenčių, kada kartu turi susiburti visa šeima ir artimieji. „Norime, kad ir mūsų darbuotojai galėtų visapusiškai pasimėgauti šiltomis akimirkomis ir šventine nuotaika. Šiais metais priėmėme sprendimą vi...