Pagaliau: pasibaigus teismams iškilmingai pasirašyta Palangos simbolio Kurhauzo restauravimo sutartis (nuotraukų galerija)

Fausta Simaitė,

autorės nuotr.

Prieš 16 metų gaisro suniokotas Palangos pasididžiavimas pagaliau bus pilnai restauruotas. Šiandien pasirašyta medinės dalies atgimimo sutartis, kurioje garbingai savo inicialus padėjo UAB “Pamario restauratorius” direktorius Aldas Kliukas ir “Lietuvos paminklų” vadovas Vydmantas Drumsta, o procesą stebėjo ir liudijo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kurhauzas - miesto rankose

Ketvirtadienį vidurdienį Palangos Kurhauzo salė buvo pilna žmonių, jie atvyko ne tik pasiklausyti pastato istorijos, stebėti iškilmingos šventės, bet ir pasidžiaugti, kad pasibaigus ilgai trukusiems teismams kurorto širdyje stūksantis Tiškevičių palikimas bus atkurtas. Šventėje savo prisiminimais ir išgyvenimais atkuriant Kurhauzo mūrinę dalį dalinosi Diana Varnaitė, buvusi Kultūros paveldo departamento direktorė ir istorikė. Primename, kad būtent Diana Varnaitė kartu su Savivaldybės administracijos direktore Akvile Kilijoniene pasirašė medinės pastato dalies priėmimo – perdavimo aktą, kurio dėka istorinis objektas atsidūrė miesto rankose.

Dėkingi Klaipėdos apygardos teismui

Meras Šarūnas Vaitkus dėkojo ne tik D.Varnaitei ir visiems susirinkusiems, bet ir Klaipėdos apygardos teismui, kurio sprendimas buvo palankus jūros miestui, o Jackų šeimai už objekto nepriežiūra buvo priteista beveik 30 tūkstančių eurų bauda.

Medinės dalies pamatų restauravimas kainuos apie 100 tūkstančių eurų. Meras neslepia, kad naujoji pastato dalis bus pritaikyta teatrui, o salė talpins apie 400 žmonių. Bendru Savivaldybės ir rangovų sprendimu buvo nutarta palikti tuos pačius pamatus, juos konservuoti ir restauruoti, tam kad pastatas išlaikytų savo autentiškumą.

Iškilminga šventė

Pirmoji renginio dalis – sutarties pasirašymo ceremonija – vyko jau atkurtoje mūrinėje pastato dalyje, renginių salėje, kuri išties atrodo įspūdingai. Tačiau svečiai turėjo galimybę apžiūrėti ne tik atkurtą, bet ir vis dar suniokotą pastato dalį. Čia jie ne tik stebėjo kaip garbės svečiai deda plytas, linkėdami sėkmingų statybų darbų, bet ir turėjo progos pasiklausyti Mariaus Jampolskio dainų, kuriomis atlikėjas pradėjo ir užbaigė Kurhauzo kieme vykusią antrąją renginio dalį.

Išskirtinio miestiečių, kurorto svečių ir žiniasklaidos dėmesio susilaukusi šventė praėjo sklandžiai, tikimasi, kad taip pat vyks ir medinio priestato statybų darbai, o Palangos simbolis ir vėl puoš kurortą.

Rengs projektą

Kol restauratoriai klos pamatus, bus rengiamas visos kurhauzo medinės dalies atstatymo projektas. „Mūsų siekis - atstatyti visą kurhauzo medinę dalį tokią, kokia buvo, ir pritaikyti pastatą kultūrinei veiklai. Aš tikiu šiuo projektu, nes jau atkūrus kurhauzo mūrinę dalį - rezultatai džiugina“, - sakė VĮ „Lietuvos paminklai“ direktorius Vydmantas Drumsta.

Palangos kurhauzas iškilo 1877 m., kai grafas J. Tiškevičius pastatė restoraną ir šalia jo įrengė pirmąjį kurorto viešbutį. Kurhauzas tapo populiari ir mėgstama poilsiautojų susibūrimo vieta. Jame veikė restoranas, skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė. Pastate vykdavo šokiai, buvo rengiami spektakliai, koncertai. Kurhauzas tapo besikuriančio kurorto širdimi, jo pirmajame aukšte veikė informacinis biuras, buvo renkama kurorto rinkliava. 1910 m. prie pastato buvo iškastas 230 m gylio artezinis šulinys, kuris aprūpino kurortą geresniu geriamuoju vandeniu.

Sudegė prieš šešiolika metų

2002 m. rugpjūčio 25 d. Palangos simbolis sudegė. Tik po dešimtmečio pradėta jo restauracija. Per metus atstatyta mūrinė kurhauzo dalis, priklausiusi miestui. Restauratoriai pagal išlikusią medžiagą atkūrė autentiškus lipdinius, paklojo ąžuolinį parketą, sienas papuošė tapetai – tokie, kokie dabino Kurhauzą grafų Tiškevičių laikais. Didžiosios salės puošmena – XVIII a. pabaigos sietynas. Čia vyksta įvairūs renginiai, koncertai. Kurhauzui suteiktas naujas adresas - Grafų Tiškevičių alėjos 1-asis numeris.

Medinė Kurhauzo dalis ilgą laiką priklausė verslininkui Gediminui Jackai. Po gaisro verslininkas ilgai vengė restauruoti kultūros paveldo vertybę. Vėliau užtruko teismai dėl objekto nacionalizavimo. Tik praėjusių metų rudenį jau nebeegzistuojanti medinė dalis teismo sprendimu perduota valdyti Palangos bendruomenei.

Palangossimbolis Kurhauzas restauravimosutartis
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...