Klaipėdiečių tyrimų laivas „Mintis“ neužsibūna uoste

„Kas turi laivų, žino, kad didžiausia nuodėmė laikyti juos pririštus prie krantinės. Mūsų laivas „Mintis“ beveik visuomet išplaukęs į jūrą. Turime užsakymų visiems šiems metams ir net kitiems į priekį. Į uostus laivas atplaukia tik tada, kai reikia pasikeisti įguloms, nusipirkti maisto, pasipildyti vandens ar slėptis nuo audros“, - sakė Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto laivyno vadovas dr. Nerijus Blažauskas.

Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ jau gerai žinomas tarptautiniu mastu. Ypač toms verslo įmonėms, kurios susijusios su jūrinių vėjo elektrinių statyba, povandeninių kabelių, vamzdynų tiesimu ar inžineriniais darbais uostuose, vėjo elektrinių parkuose. Nuolat sulaukiama paklausimų dėl įvairių tyrimų Baltijos ir Šiaurės jūrose ar net Atlanto vandenyne.

Daug darbų atliekama ne tik užsienio, bet ir mūsų šalies užsakovams. Nuo Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos kartografavimo, Palangos paplūdimiams pamaitinti reikalingo smėlio jūros dugne ir priekrantėje įvertinimo iki tyrimų į mūsų šalį ateinančiam naujam verslui - jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.

Prisistačius pasaulio bendruomenei

Kaip pasakojo dr. N. Blažauskas, 2014 metų pabaigoje pastatytas ir perduotas KU mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ iš karto p o parengiamųjų darbų aktyviai įsitraukė į projektus. 2016 metais moderni jūros tyrimų laboratorija buvo atplukdyta į Londoną ir Tarptautinėje okeanologijos parodoje pristatyta pasaulio jūrų tyrimų bendruomenei.

Viso pasaulio jūrų verslas - įrangos gamintojai, paslaugų teikėjai ir jų ieškotojai - kartą per dvejus metus susirenka į šią parodą susipažinti, atnaujinti kontaktus, pažiūrėti, kas naujo vyksta. Klaipėdiečių „Mintis“ sulaukė daug dėmesio iš įvairių institucijų ir šalių. Domėtasi laivo galimybėmis, gyvenimo ir darbo sąlygomis, komandos patirtimi. Po parodos ėmė plaukti siūlymai dėl bendradarbiavimo ir galimų projektų.

Vėjo elektrinės, kabeliai, vamzdynai

Dabar pagrindiniai „Minties“ komandos darbai, pasak KU laivyno vadovo, – priešprojektiniai jūrinių vėjo elektrinių statybai reikalingi tyrimai. Laivas, plaukdamas tame rajone, kuriame planuojama įrengti vėjo elektrinių parką, nuotoliniu būdu tiria geologines sąlygas ir jūros dugną, ar nėra kliūčių, pavojingų objektų, vykdo kitus būtinus darbus.

Kai jūrinės vėjo elektrinės jau pastatytos, atliekami stebėsenos tyrimai. Tikrinama, ar teisingai pakloti kabeliai, tiksliai toje vietoje, kaip numatyta projekte, ar pakankamai giliai užkasti ir ar nėra kur nors paplauti, išlindę į paviršių.

Taip pat atliekama po vandeniu nutiestų vamzdynų stebėsena - ar jie savo vietoje ir ar nėra kas nors pažeista, paveikta korozijos. Tokius darbus laivas „Mintis“ vykdė ir „Nord Stream“ dujotiekio vamzdyno dalyje – ten, kur jis susikerta su povandeniniu „NordBalt“ elektros kabeliu.

Ir uostų plėtrai, ir statyboms jūroje

„Esame dalyvavę jau ne viename projekte statant jūroje hidrometeorologines stotis. Tai tokie plūdurai, ant kurių sumontuota įvairių jutiklių stebėti tam tikrus atmosferos ir vandens aplinkos komponentus bei parametrus, pavyzdžiui, vėjo stiprumą ir kryptį, vandens druskingumą, skaidrumą“, - vardijo dr. N. Blažauskas.

Laivas „Mintis“ taip pat atlieka grunto ir jūros dugno geomechaninių savybių tyrimus, skirtus, pavyzdžiui, uostų plėtrai. Užsakovus taip pat domina vandens ir grunto mėginių biologinė analizė.

Kartais laivas naudojamas kaip platforma narams – specialioms brigadoms žmonių, turinčių, pavyzdžiui, uždengti atsidengusius kabelius ar atlikti kitus inžinerinius darbus. Jis dalyvauja ir gelbėjimo darbuose.

Strateginiai projektai

„Dažniausiai galutinis naudos gavėjas yra užsienio kompanijos, užsakančios tyrimus. Bet ne vien. Pavyzdžiui, pernai atlikome jau gana nemažai darbų - turbūt daugiau nei mėnesį - vien Lietuvos užsakovams“, - pabrėžė KU laivyno vadovas.

Didžiausias darbas – atnaujintas Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos geologinis kartografavimas. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu atlikti jūros dugno paviršinės ir giluminės sandaros geologiniai tyrimai, sudaryti didelės dalies Lietuvai priklausančios vandens teritorijos geologiniai žemėlapiai. Pasak dr. N. Blažausko, šis nacionalinis projektas labai svarbus visiems. Dešimtmečiais tokiam darbui Lietuva neturėjo nei tinkamo laivo, nei pajėgumų. Pernai pavyko tyrimus atnaujinti. Tikimasi, kad kitąmet vėl pavyks gauti finansavimą ir darbą tęsti.

Dar vienas strategiškai svarbus Lietuvai projektas, į kurį buvo įsitraukęs laivas „Mintis“, – smėlio, reikalingo Palangos paplūdimiams, įvertinimas. Kiek jo yra jūroje ir kokios kokybės. Dugno ir priekrantės tyrimai, kurį ruožą būtina pamaitinti.

Naujam jūrų verslui

„Lietuvai reikėjo tokio laivo, kuriuo būtų galima atlikti daug įvairių darbų, - sakė vienas „Minties“ atsiradimo iniciatorių dr. N. Blažauskas. - Stengėmės jį padaryti kiek įmanoma kompleksiškesnį, kad galėtų vykdyti ir jūrinės aplinkos stebėjimus bei tyrimus, ir būtų tinkama platforma kitoms užduotims.“

Laivo paskirtis, kaip pabrėžė KU laivyno vadovas, - tarnauti visų pirma Lietuvos jūriniam mokslui ir ūkio subjektams, tiesiogiai susijusiems su jūra - pradedant Klaipėdos uostu ar kitomis jūrinėmis kompanijomis, atliekančiomis įvairius tyrimus, ir baigiant KU Jūros tyrimų instituto moksliniu personalu.

Lietuvoje, pasak dr. N. Blažausko, neišvengiamai turėtų atsirasti ir jūrinių vėjo elektrinių verslas. Todėl sukomplektuota tokia laivo „Mintis“ įranga, kuri būtų tinkama vis dar naujos ekonominės veiklos atėjimui į mūsų šalį. Tam rengtasi nuo pat jūrinio slėnio kūrimo pradžios ir matomos didelės perspektyvos.

Jūrinių vėjo elektrinių tinklas intensyviai plėtojamas Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, pradedama plėtra ir kaimyninėje Lenkijoje. Kol Lietuvoje jūrinių vėjo elektrinių verslas įsisiūbuos, „Mintis“ nuolat kviečiama šios srities darbams į užsienį.

Tačiau ir mūsų šalyje „Minties“ komanda jau atliko nemažai tyrimų, reikalingų jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Padaryti ir keli poveikio aplinkai vertinimai.

„Užsienyje įgavome labai geros patirties, turime didelį įdirbį, todėl ir Lietuvoje galime teikti aukštos kokybės paslaugas“, - patikino dr. N. Blažauskas.

laivasMintis moksliniaityrimai NerijusBlažauskas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...