Klaipėdiečių tyrimų laivas „Mintis“ neužsibūna uoste

„Kas turi laivų, žino, kad didžiausia nuodėmė laikyti juos pririštus prie krantinės. Mūsų laivas „Mintis“ beveik visuomet išplaukęs į jūrą. Turime užsakymų visiems šiems metams ir net kitiems į priekį. Į uostus laivas atplaukia tik tada, kai reikia pasikeisti įguloms, nusipirkti maisto, pasipildyti vandens ar slėptis nuo audros“, - sakė Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto laivyno vadovas dr. Nerijus Blažauskas.

Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ jau gerai žinomas tarptautiniu mastu. Ypač toms verslo įmonėms, kurios susijusios su jūrinių vėjo elektrinių statyba, povandeninių kabelių, vamzdynų tiesimu ar inžineriniais darbais uostuose, vėjo elektrinių parkuose. Nuolat sulaukiama paklausimų dėl įvairių tyrimų Baltijos ir Šiaurės jūrose ar net Atlanto vandenyne.

Daug darbų atliekama ne tik užsienio, bet ir mūsų šalies užsakovams. Nuo Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos kartografavimo, Palangos paplūdimiams pamaitinti reikalingo smėlio jūros dugne ir priekrantėje įvertinimo iki tyrimų į mūsų šalį ateinančiam naujam verslui - jūrinių vėjo elektrinių plėtrai.

Prisistačius pasaulio bendruomenei

Kaip pasakojo dr. N. Blažauskas, 2014 metų pabaigoje pastatytas ir perduotas KU mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ iš karto p o parengiamųjų darbų aktyviai įsitraukė į projektus. 2016 metais moderni jūros tyrimų laboratorija buvo atplukdyta į Londoną ir Tarptautinėje okeanologijos parodoje pristatyta pasaulio jūrų tyrimų bendruomenei.

Viso pasaulio jūrų verslas - įrangos gamintojai, paslaugų teikėjai ir jų ieškotojai - kartą per dvejus metus susirenka į šią parodą susipažinti, atnaujinti kontaktus, pažiūrėti, kas naujo vyksta. Klaipėdiečių „Mintis“ sulaukė daug dėmesio iš įvairių institucijų ir šalių. Domėtasi laivo galimybėmis, gyvenimo ir darbo sąlygomis, komandos patirtimi. Po parodos ėmė plaukti siūlymai dėl bendradarbiavimo ir galimų projektų.

Vėjo elektrinės, kabeliai, vamzdynai

Dabar pagrindiniai „Minties“ komandos darbai, pasak KU laivyno vadovo, – priešprojektiniai jūrinių vėjo elektrinių statybai reikalingi tyrimai. Laivas, plaukdamas tame rajone, kuriame planuojama įrengti vėjo elektrinių parką, nuotoliniu būdu tiria geologines sąlygas ir jūros dugną, ar nėra kliūčių, pavojingų objektų, vykdo kitus būtinus darbus.

Kai jūrinės vėjo elektrinės jau pastatytos, atliekami stebėsenos tyrimai. Tikrinama, ar teisingai pakloti kabeliai, tiksliai toje vietoje, kaip numatyta projekte, ar pakankamai giliai užkasti ir ar nėra kur nors paplauti, išlindę į paviršių.

Taip pat atliekama po vandeniu nutiestų vamzdynų stebėsena - ar jie savo vietoje ir ar nėra kas nors pažeista, paveikta korozijos. Tokius darbus laivas „Mintis“ vykdė ir „Nord Stream“ dujotiekio vamzdyno dalyje – ten, kur jis susikerta su povandeniniu „NordBalt“ elektros kabeliu.

Ir uostų plėtrai, ir statyboms jūroje

„Esame dalyvavę jau ne viename projekte statant jūroje hidrometeorologines stotis. Tai tokie plūdurai, ant kurių sumontuota įvairių jutiklių stebėti tam tikrus atmosferos ir vandens aplinkos komponentus bei parametrus, pavyzdžiui, vėjo stiprumą ir kryptį, vandens druskingumą, skaidrumą“, - vardijo dr. N. Blažauskas.

Laivas „Mintis“ taip pat atlieka grunto ir jūros dugno geomechaninių savybių tyrimus, skirtus, pavyzdžiui, uostų plėtrai. Užsakovus taip pat domina vandens ir grunto mėginių biologinė analizė.

Kartais laivas naudojamas kaip platforma narams – specialioms brigadoms žmonių, turinčių, pavyzdžiui, uždengti atsidengusius kabelius ar atlikti kitus inžinerinius darbus. Jis dalyvauja ir gelbėjimo darbuose.

Strateginiai projektai

„Dažniausiai galutinis naudos gavėjas yra užsienio kompanijos, užsakančios tyrimus. Bet ne vien. Pavyzdžiui, pernai atlikome jau gana nemažai darbų - turbūt daugiau nei mėnesį - vien Lietuvos užsakovams“, - pabrėžė KU laivyno vadovas.

Didžiausias darbas – atnaujintas Lietuvos teritorinių vandenų ir išskirtinės ekonominės zonos geologinis kartografavimas. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos užsakymu atlikti jūros dugno paviršinės ir giluminės sandaros geologiniai tyrimai, sudaryti didelės dalies Lietuvai priklausančios vandens teritorijos geologiniai žemėlapiai. Pasak dr. N. Blažausko, šis nacionalinis projektas labai svarbus visiems. Dešimtmečiais tokiam darbui Lietuva neturėjo nei tinkamo laivo, nei pajėgumų. Pernai pavyko tyrimus atnaujinti. Tikimasi, kad kitąmet vėl pavyks gauti finansavimą ir darbą tęsti.

Dar vienas strategiškai svarbus Lietuvai projektas, į kurį buvo įsitraukęs laivas „Mintis“, – smėlio, reikalingo Palangos paplūdimiams, įvertinimas. Kiek jo yra jūroje ir kokios kokybės. Dugno ir priekrantės tyrimai, kurį ruožą būtina pamaitinti.

Naujam jūrų verslui

„Lietuvai reikėjo tokio laivo, kuriuo būtų galima atlikti daug įvairių darbų, - sakė vienas „Minties“ atsiradimo iniciatorių dr. N. Blažauskas. - Stengėmės jį padaryti kiek įmanoma kompleksiškesnį, kad galėtų vykdyti ir jūrinės aplinkos stebėjimus bei tyrimus, ir būtų tinkama platforma kitoms užduotims.“

Laivo paskirtis, kaip pabrėžė KU laivyno vadovas, - tarnauti visų pirma Lietuvos jūriniam mokslui ir ūkio subjektams, tiesiogiai susijusiems su jūra - pradedant Klaipėdos uostu ar kitomis jūrinėmis kompanijomis, atliekančiomis įvairius tyrimus, ir baigiant KU Jūros tyrimų instituto moksliniu personalu.

Lietuvoje, pasak dr. N. Blažausko, neišvengiamai turėtų atsirasti ir jūrinių vėjo elektrinių verslas. Todėl sukomplektuota tokia laivo „Mintis“ įranga, kuri būtų tinkama vis dar naujos ekonominės veiklos atėjimui į mūsų šalį. Tam rengtasi nuo pat jūrinio slėnio kūrimo pradžios ir matomos didelės perspektyvos.

Jūrinių vėjo elektrinių tinklas intensyviai plėtojamas Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, pradedama plėtra ir kaimyninėje Lenkijoje. Kol Lietuvoje jūrinių vėjo elektrinių verslas įsisiūbuos, „Mintis“ nuolat kviečiama šios srities darbams į užsienį.

Tačiau ir mūsų šalyje „Minties“ komanda jau atliko nemažai tyrimų, reikalingų jūrinių vėjo elektrinių plėtrai. Padaryti ir keli poveikio aplinkai vertinimai.

„Užsienyje įgavome labai geros patirties, turime didelį įdirbį, todėl ir Lietuvoje galime teikti aukštos kokybės paslaugas“, - patikino dr. N. Blažauskas.

laivasMintis moksliniaityrimai NerijusBlažauskas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
13 peržiūrų spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Eidamas 65-uosius, mirė garsus Lietuvos skulptorius Romualdas Kvintas, praneša LRT.lt  Menininkas žinomas iš tokių savo darbų kaip Vytauto Kernagio skulptūra Nidoje, Romain Gary skulptūra, Sausio 13-osios memorialas Lietuvos radijo ir televizijos kieme. 2015-ųjų rudenį Rusnėje buvo atidengta R Kvinto skulptūra Hermannui Kallenbachui ir Mahatmai Gandžiui, 2017-ųjų rudenį šalia Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios - Bažnyčios reformatoriui Martynui Liuter...
Sportas
Jaleno Riley ir Spenserio Mitchello vedama Palangos „Kuršių“ ekipa šventė pergalę tarptautiniame Nacionalinės krepšinio lygos turnyre. Mariaus Kiltinavičiaus auklėtiniai namuose 94:76(15:22, 19:19, 30:20, 30:15) nugalėjo Minsko „Cmoki-2“ krepšininkus. Nugalėtojams J. Riley pelnė 32 taškus (6/11 dvitaškių, 4/11 tritaškių, 8/10 baudų metimų), atliko 8 rezultatyvius perdavimus, perėmė 6 ir atkovojo 3 kamuolius, išprovokavo 7 pražangas, 5 kartus suklydo ir sur...
Įvykiai
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nesustabdė biudžeto pataisos, kuri leidžia skolintis naujoms partijoms finansuoti, tuo metu opozicija prašys prezidentės ją vetuoti. Seimas ketvirtadienį priėmė biudžeto pataisą, kuri leidžia valstybei skolintis siekiant užtikrinti įsipareigojimus NATO, taip pat naujai sukurtoms partijoms finansuoti. Su šia pataisa rinkimuose nedalyvavę socialdarbiečiai galės pretenduoti į daugiau kaip 200 tūkst. eurų dotaciją. Seimo Eti...
Įvykiai
Lietuvos Respublikos Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas penktadienį įregistravo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas. Jomis bandoma įteisinti antialkoholinio variklio užrakto (alkobloko) naudojimą saugaus eismo prevencijos tikslais. Alkoblokas – tai įtaisas, neleidžiantis užvesti transporto priemonės variklio, jeigu transporto priemonės vairuotojo iškvėpto oro ėminyje aptinkama alkoholio. Pagal siūlomus įstatymo pakeitimus, nuo 2020 m. s...
Įvykiai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies prekybos centruose užfiksuota jau keletas atvejų, kuomet maisto produktai piktavališkai sugadinami – juose randama prismaigstytų adatų. VMVT šią savaitę sulaukė vieno pranešimo dėl adatos atvėsintoje mėsoje ir net trijų pranešimų apie vartotojų įsigytuose bananuose rastas adatas. Todėl rekomenduojama įsigytus vaisius (ypač bananus) prieš vartojant apžiūrėti, supjausty...
Įvykiai
Dana Lukauskienė Ruduo – tai metas, kuomet šurmulingąjį vasaros sezoną keičia ramesnis periodas. Pamažu mažėja ir prekybininkų bei paslaugų teikėjų J.Basanavičiaus gatvėje, uždaromi vasarą veikę pramogų atrakcionai ir automatai. Vieni jų išvežami, o kiti vis dar stovi, savo mažytėmis švieselėmis vilioja poilsiautojus įmesti pinigą ir žaisti. Bet ar visi atrakcionų savininkai vienodai sąžiningi? Verste verčia keikti kurortą J.Basanavičiaus gatvėje žmonių dė...
Įvykiai
Kitą sekmadienį, spalio 28 dieną, 4 valandą nakties persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir pereisime į žiemos laiką. Žiemos laikas tęsis iki kitų metų kovo paskutinio sekmadienio. Tikėtina, kad 2019 metų kovą bus paskutinis kartas, kai teks sukioti laikrodžius, po to turėtų įsigalėti tik vasaros laikas. Tokį siūlymą, nuo 2019 metų atsisakyti laiko sukiojimo, šių metų rugsėjį pranešė Europos Komisija. Europos Sąjungos narės dėl to turėtų sutarti ats...
Įvykiai
Šį rytą Klaipėdos uoste prisišvartavo paskutinis šį sezoną kruizinis laivas – su Bahamų vėliava plaukiojantis laivas „Marco Polo“. Šiais metais į Klaipėdą kruiziniai laivai užsuko 58 kartus, jais atplaukė apie 70 tūkstančių svečių. Neįprastai daug šį sezoną apsilankė laivų, kuriems vizitas Klaipėdoje buvo pirmas. Tokių laivų kapitonams įteikiamas uostamiesčio herbas. Įprastai per metus tokių laivų būna 4–5, šiemet jų – 7. Pirmą kartą į Klaipėdą užsuko laiv...
Įvykiai
Laura Gabrilavičiūtė Nors rugsėjo mėnesį Lietuvoje sparčiai – daugiau nei dešimtadaliu – augo elektros energijos gamybos apimtys, tačiau kaina beveik nepakito ir buvo didžiausia Baltijos šalyse. Kainas regione lėmė skirtingos priežastys Pirmąjį rudens mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, elektros kainos sumenko beveik visose „Nord Pool“ biržos prekybos zonose. Lietuvoje ir Latvijoje kainos beveik nepakito ir siekė atitinkamai 59,11 EUR/MWh ir 58,99 EUR/MWh. Tik...