Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos?

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad bene visų prekybos centrų pirkėjams jos drąsiai dalijamos. Retas kuris piniginėje nešiojasi kelias korteles, dažniausiai ten jų būna devynios galybės. Tyrimų duomenimis, apie 97 proc. pirkėjų šiuo metu turi bent po vieną lojalumo kortelę. Pasinaudojus viena kortele galima gauti gerą nuolaidą, kita – kaupti taškus ar pinigėlius perkant maisto prekių parduotuvėje ir pan. Šiuo metu mūsų šalies mažmeninės prekybos rinkoje pastebimas lojalumo kortelių bumas tikrai nežada atslūgti, greičiau priešingai – jis tik dar labiau augs.

Prekybos centrai žino informacija apie klientus

Klientų lojalumo kortelės – tai ne tik privalumas pirkėjams, bet ir nauda prekybininkams. Jos padidina pardavimus, paskatinti klientus sugrįžti bei vėl ir vėl pirkti, atsižvelgiant į klientų poreikius sukurti pageidaujamą prekės ženklo įvaizdį bei didinti prekės žinomumą.

Be to, prekybos centrai žino labai daug informacijos apie klientus (prisiminkite: norėdami gauti lojalumo kortelę, užpildėte anketą). Jiems puikiai žinoma jūsų gyvenamoji vieta, taip pat telefono numeris ar elektroninio pašto adresas; jie žino net ir tai, kokius sausus pusryčius mėgstate labiausiai ir kokiu šampūnų plaunatės plaukus. Ir tai tikrai ne jūsų persekiotojai, o tiesiog didžiųjų prekybos centrų kompiuterinės duomenų bazės, kurios kaupia duomenis apie kiekvieną klientą ir jo pirkimo įpročius.

Kiekvienas mažmeninės prekybos centras tokius duomenis panaudoja gana skirtingai. Vieni pagal klientų poreikius sudaro visą savo prekių asortimentą (dėl šios priežasties Vilniaus centre apsiperkantis pirkėjas nuvykęs aplankyti Pakruojyje gyvenančių tėvų, šio miesto prekybos centre tikrai neras jam įprastu pirkiniu tapusio žąsų kepenėlių pašteto ar šviežiai spaustų granatų sulčių). Kiti prekybos centrai parduotuvėse įrengė terminalus, kurie atsižvelgdami į lojalumo kortelės savininko pirkimo įgūdžius, pateikia individualius jam tinkamiausius pasiūlymus.

Ar naudojimasis kliento duomenimis – legalu?

Bene visi sutartinai prekybos centrų atstovai tikina, jog kiekvieno savo kliento asmens duomenis saugo itin kruopščiai ir niekam kitam jų nepateikia. Klientas netgi turi teisę rinktis, ar nori pateikti savo duomenis. Kiekvienas, norintis įsigyti kortelę privalo užpildyti anketą, kurioje gali sutikti arba ne, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi pagal LR įstatymų numatytą bei anketoje aprašytą tvarką. Jeigu klientas su tuo nesutinka, tai jo duomenys į prekybos centro duomenų bazę nėra įvedami. O jei klientas pradžioje sutiko, o po to persigalvojo, tai  gali paskambinti ir paprašyti, kad jo asmeniniai duomenys būtų pašalinti.

Prekybos centrai iš kliento pildomos anketos sužinoję asmens duomenis į jo pašto dėžutę ima siųsti savo prekių katalogus (jie gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu) ar rašyti trumpąsias sms žinute. Bet juk tikrai ne kiekvienas nori savo pašto dėžutėje rasti daugybę sugrūstų  reklamų, ar naktį sulaukti žinutės į telefoną su geriausių kainų pasiūlymais. Advokatų teigimų toks aktyvus prekybos centrų kišimasis į asmeninį klientų gyvenimą gali būti privatumo teisių pažeidimas.

Kita vertus, pats vartotojas atskleisdamas savo asmeninius duomenis kliento lojalumo anketoje tarsi sutinka, kad jie būtų aktyviai naudojami reklamos tikslais. Todėl siunčiami įvairūs reklaminiai lankstinukai ir pranešimai ar trumposios sms žinutės gali būti laikomi privatumo pažeidimu tik tuo atveju, jeigu jų negalima lengvai atsisakyti. Pavyzdžiui, prie kiekvieno reklaminio elektroninio laiško ar žinutės galėtų ir turėtų būti trumpa instrukcija, kaip elgtis, norint jų atsisakyti. Jeigu žmogui pačiam reikia rūpintis ir skambinti, tai tampa jam nepatogu ir tokiu būdu sukuriama papildomų problemų.

Be abejo yra ir tokių prekybos centrų, kurie duomenų apie klientus nerenka: nerašo jiems žinučių, nesiunčia elektroninių laiškų, nesuteikia asmeninių pasiūlymų. Jiems pakanka to, kad pirkėjai tiesiog naudojasi jų teikiamomis nuolaidomis ir galbūt dėl jų kiek dažniau apsilanko konkrečioje parduotuvėje.

Siekiamybė – individualūs pasiūlymai klientams

Klientų lojalumo kortelės itin populiarios ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pirmasis tokias korteles ėmė platinti garsus Didžiosios Britanijos prekybos tinklas „Tesco“. Jis kiekvienais metais savo pirkėjams išsiunčia daugiau nei 13,5 mln. nuolaidų kuponų, iš kurių net 7,5 mln. būna pritaikyti individualiems vartotojų poreikiams. Išsiaiškinta, kad net 20 proc. pirkėjų šiais kuponais pasinaudoja.

Nedidelėje Lietuvos rinkoje yra tikrai sunku pasiekti tokių įspūdingų rezultatų. Be to, Lietuvoje tik labai nedidelė dalis prekybos centrų pasiūlymų yra pritaikyti individualiam vartotojui ir dažniausiai tokie patys pranešimai siunčiami visiems pirkėjams. Jie neretai būna agresyvūs ir vartotojui neįdomus. Juk tikrasis kliento lojalumas yra pasiekiamas tik tada, kai prekybos centrai pateikia konkrečiam žmogui aktualų pasiūlymą, pavyzdžiui, šunų ar kačių mylėtojams pasiūlo nuolaidą gyvūnų ėdalui, o porai, kuri neturi vaikų nemėgina įpiršti sauskelnių. Be abejo, norint atidžiai peržiūrėti visus duomenis, stebėti jų kaitą ir pagal tai kurti individualius pasiūlymus, reikia skirti labai daug laiko bei piniginių resursų. Prieš tai minėtasis Didžiosios Britanijos prekybos centras „Tesco“ būtent individualių pasiūlymų formavimui kasmet skiria apie 0,8 proc. savo apyvartos.

V.P.“ inf.

nuolaidųkortelės pardavėjai pirkėjai nuolaidos
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
110 peržiūrų vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Lietuvos oro uostai įgyvendino didelio masto atsinaujinimą, kurio metu įprastus partneriams siūlytus reklamos sprendimus pakeitė efektyviomis skaitmeninėmis priemonėmis, kurioms ateityje numatomas didelis potencialas augti. Visuose trijuose šalies oro vartuose pradėjo veikti modernūs vaizdo ekranai, o sostinės oro vartų keleiviai jau išvydo, kaip atrodo didžiausia Lietuvoje vaizdo siena.  Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose iš viso įdiegta daugiau nei...
Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...