Palangiškiams ir Vyriausybės kancleriui pavyko: Palangos ligoninė nebus uždaryta

Tamara Zaiceva

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentui iškėlė sunkiai įgyvendinamus reikalavimus, kuriuos neįvykdžius jau nuo šeštadienio gydymo įstaigai būtų stabdoma veiklos licencija, o tai reikštų jos uždarymą. Pirmadienį Vyriausybėje kanclerio Algirdo Stončaičio ir Palangos mero Šarūno Vaitkaus iniciatyva dėl kurortui netikėtos staigmenos aiškintasi skubos tvarka.

Pirmadienį Vyriausybės rūmuose vykusiame kanclerio A.Stončaičio sušauktame pasitarime spręsta, ar įmanoma vasaros viduryje palikti Palangą be ligoninės. „V.P.“ nuotr.

Pagrasino sustabdysianti licenciją

Pirmadienį skubiai Vyriausybėje sušauktame pasitarime dalyvavo tiek Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ( toliau – Akreditavimo tarnyba) atstovai, tiek Klaipėdos jūrininkų ligoninės ir Palangos departamento vadovai bei kurorto meras Š.Vaitkus. Būtent jis, susipažinęs su licencijas išduodančios institucijos ketinimais palikti Palangą be ligoninės, suskubo pagalbos ieškoti Vyriausybėje, kreipėsi ir į Premjerą Saulių Skvernelį, ir į Vyriausybės kanclerį A.Stončaitį.

Visa kurortui netikėta situacija užvirė tuomet, kai Akreditavimo tarnyba nusprendė patikrinti, kaip Palangos ligoninėje paisoma sveikatos apsaugos ministro įsakymų (šiuo atveju 2005,  2007 ir 2015 m.), ir ne šiaip paisoma – tikrinta, ar jie vykdomi tiesiog paraidžiui.

Patikrinimo metu Akreditavimo tarnyba pareikalavo, kad Palangos departamentas pateiktų informaciją, kaip gydytojai radiologai užtikrina antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos – radiologijos (rentgenodiagnostikos) paslaugų teikimą ne mažiau kaip 7 val. per parą 7 dienas per savaitę, mat kurorto ligoninės tikrintojams pateikti dokumentai rodė ką kitą. Akreditavimo taryba pareikalavo, kad įstaiga pateiktų pastarojo birželio darbo apskaitos žiniaraščius, įrodančius, kad gydytojai reabilitologai dirbo būtent tiek laiko.

Taip pat tikrintojai aptiko, jų manymu, pažeidimų teikiant laboratorinės diagnostikos paslaugas. Išstudijavę darbo laiko apskaitos žiniaraščius, Akreditavimo tarnybos atstovai pareikalavo pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, jog visi laboratoriniai tyrimai bei laboratorinė diagnostika visą parą buvo atliekami dalyvaujant ne tik laborantei, bet ir medicinos biologui.

Be to, Akreditavimo tarnyba nurodė, kad Palangos ligoninėje galimai netinkamai teikiamos stacionarios echoskopijos ir endoskopijos paslaugos.

Tuo atveju, jei Jūrininkų ligoninės Palangos departamentas negalėtų dokumentaliai įrodyti nesant pažeidimų ir nepašalintų tikrintojų aptiktų trūkumų, nuo liepos 21 dienos ketinta sustabdyti gydymo įstaigos veiklos licenciją, o tai praktiškai reikštų uždarymą.

Reikalavimui – lyg didžiulėms klinikoms

Lietuvoje prasidėjus mažųjų ligoninių naikinimo vajui, Palangos gydykla viena pirmųjų šalyje pati ėmėsi iniciatyvos reformuotis ir pasiprašė būti prijungiama prie stambios Klaipėdos jūrininkų ligoninės. Taip palangiškiai tapo pastarosios gydymo įstaigos departamentu, kitaip tariant, kitame mieste veikiančiu padaliniu su tam tikromis medicininėmis paslaugomis.

„Dabar valdininkams ir valdžiai bus daug pamąstymų dėl tokių įstaigų kaip mes, kurios nėra savarankiškos ir veikia didelių ligoninių sudėtyje. Tokie klausimai tikrai iškils. Dabar dažnai girdime Sveikatos apsaugos ministerijos ir ministro poziciją, jog reikia visiems jungtis, jungtis, jungtis, tad ir kitoms įstaigos kils lygiai tos pačios problemos, – jau pasibaigus pasitarimui Vyriausybėje telefonu „Vakarinei Palangai“ sakė Palangos departamento vadovė Laimutė Ežerinskienė. – Mes esame Klaipėdos jūrininkų ligoninės departamentas, bet vykdant įstaigos akreditaciją ir licencijavimą mums taikomi tokie pat reikalavimai, kaip visiškai savarankiškai dirbančioms antrinio gydymo įstaigoms. Dabar pasitarimo metu daug kas suprato, kad turėtų būti sukurta normatyvinių aktų bazė tokioms kaip mes prijungtoms ligoninėms, kurios turi stiprią motininę bazę“.

Palangiškiai pirmieji prakalbo apie problemas

Štai vienas iš reikalavimų savarankiškai dirbančioms gydymo įstaigoms – kad rentgenologas darbuotųsi ne mažiau kaip 7 val. 7 dienas per savaitę. Akcentuojama, kad radiologas reikalingas dėl paskirto tyrimo teisingumo, apšvitos, projekcijos ir pan. Tačiau, anot L.Ežerinskienės, ne tik Palangoje, bet ir visoje Lietuvoje nėra tiek specialistų, o esami rentgenologai bazuojasi didžiosiose ligoninėse ir niekas nenori važiuoti į provincijos gydymo įstaigas. 

Kurorto vadovas Š.Vaitkus ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga antradienį vyko į Palangos departamentą nuraminti nežinioje buvusių sunerimusių darbuotojų. „V.P.“ nuotr.

„Mūsų ligoninėje visi radiologiniai vaizdai interneto pagalba sėkmingai keliauja į Klaipėdos jūrininkų ligoninę, kur reikalingi specialistai budi 24 val. per parą ir mes jau netrukus gauname mums reikalingus atsakymus. Kam mums vietoje toks specialistas? Nelogiški ir pertekliniai reikalavimai yra ir laboratorinių tyrimų paslaugų srityje. Neva laborantas vienas negali atlikti tyrimų, reikalaujama, kad kartu būtų ir medicinos biologas. Bet kokiu tikslu jis reikalingas, jei dabar viskas automatizuota? Ar reikalingas antrasis žmogus tam, kad laborantė mėginius su tyrimais įdėtų į specialų aparatą ir šis automatizuotai pateiktų visus reikalingus nesudėtingo tyrimo atsakymus? Išlaikyti dar vieną žmogų vien tam, kad jie kartu pažiūrėtų, kaip mašina spausdina atsakymą – tai tiesiog lėšų švaistymas, be to, šalyje nėra parengta tiek specialistų, kad rastum penkis ir jie galėtų darbuotis be pertraukų visą parą“, – apie dar vienus ankstesnio sveikatos ministro įsakymo reikalavimus kalbėjo Palangos departamento vadovė. Ji akcentavo, kad medicinos biologai reikalingi didelėse klinikose, kur daromi sudėtingi tyrimai – nustatomos kraujo grupės ir rezusų faktoriai, tiriami paimti citologiniai mėginiai. Tokios paslaugos Palangos ligoninėje neteikiamos.

Kalbėdama apie Akreditacijos tarnybos nurodymą kurorto gydykloje turėti visą parą budinčius echoskopijos ir endoskopijos specialistus (kaip tai numatoma normatyviniuose aktuose), gydytoja teigė, jog toks reikalavimas taip pat yra gerokai perteklinis. Ji priminė, jog, tarkime, endoskopijos specialistas reikalingas tais atvejais, kai ligoninėse yra reanimacijos skyriai, ir, pavyzdžiui, ligoniui prasidėjo vidinis kraujavimas iš virškinamojo trakto, tad pastarąjį būtina skubiai stabdyti. 

„Leidžiama, kad tokios srities medikai galėtų budėti ir namuose bei esant reikalui gydymo įstaigoje atsirastų per pusvalandį. Anksčiau mes savo ligonius veždavome į Jūrininkų ligoninę, o dabar ten yra paskirtas budintis automobilis ir šiuos specialistus „jūrininkai“ atsiunčia pas mus bet kuriuo paros metu. Kita vertus, toks specialistas Palangoje buvo reikalingas gal 2 ar 3 kartus per metus. Mums išlaikyti savarankišką echoskopijos ir endoskopijos brigadą – tai nesuprantamas perteklinis reikalavimas“, – sakė Departamento vadovė. Anot jos, „gal tas noras teikti kokybiškas paslaugas ir yra geras, bet mažoms ligoninėms tai nerealu“.

„Palanga tapo pirmoji kregždė – mes pirmieji panaikinome chirurgijos, ginekologijos, pediatrijos skyrius, prisijungėme prie Klaipėdos, mes bėgome keliais žingsniais priekyje nei  šalyje vyko reforma. O štai dabar pirmieji susidūrėme su perteklinių licencijavimo reikalavimų problema dukterinėms ligoninėms“, – kalbėjo gydytoja.

Ligoninę pavyko atkovoti

„Viskas gerai, mums pavyko atkovoti ligoninę, jos veiklos licencija nebus stabdoma“, – pasibaigus pasitarimui Vilniuje telefonu „Vakarinei Palangai“ sakė kurorto vadovas Šarūnas Vaitkus.

Anot jo, raštas dėl galimo ligoninės veiklos sustabdymo buvo gautas birželio pabaigoje. Akreditavimo tarnybos tam tikri reikalavimai ir konstatavimas, jog gydymo įstaiga jau nuo šio šeštadienio gali nebeteikti paslaugų, tiesiog sukėlė šoką. „Uždaryti vasaros viduryje, kai Palangoje tiek žmonių! Mes tikrai negalėjome to leisti“, – sakė meras.

Anot jo, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentas teikia stacionarias bei ambulatorines paslaugas ir vietos gyventojams, ir atostogautojams, jų skaičius vasarą piko metu siekia 300 tūkstančių. Vasaros įkarštyje kasdien į ligoninės priimamąjį skyrių kreipiasi ar yra atgabenama 70 – 80 ligonių, o per tris vasaros mėnesius aptarnaujama 50 proc. visų pacientų, kiek ligoninė sulaukia per metus. Gydymo įstaiga itin reikalinga ir vyresniojo amžiaus vietos gyventojams, čia jie gali sustiprinti sveikatą esant vienai ar kitai ligai, o rentgeno paslaugomis naudojasi ir aplinkinės reabilitacijos ligoninės.

„Mes ėmėmės skubių veiksmų, mūsų tikslas buvo pasiekti, jog licencija ligoninei nebūtų stabdoma. Šios dienos pasitarime paaiškinome situaciją, labai aiškiai išdėstėme ir iškėlėme problemą dėl perteklinių reikalavimų nesavarankiškoms ligoninėms. Mums pavyko pasiekti, kad Palangos ligoninės veikla nebūtų sustabdyta, – pirmadienį telefonu kalbėjo kurorto vadovas. – Už tai esu labai dėkingas Vyriausybės kancleriui A. Stončaičiui“. Anot mero,  jei nebūtų imtasi skubių veiksmų ir pastangų, į licencijavimo sustabdymo klausimą Akreditavimo tarnyba būtų pažiūrėjusi labai formaliai ir ligoninė tikra būtų buvusi priversta nutraukti veiklą. 

„Be viso kito, tai reiškia, jog be darbo liktų apie 60 ligoninės darbuotojų. Nereikia pamiršti ir to, kad Savivaldybė kasmet įstaigai skiria apie 100 tūks. eurų sveikatos paslaugų prieinamumui gerinti, finansuojamas pediatrijos, slaugos ir palaikomojo gydymo bei ambulatorinių chirurgijos paslaugų teikimas, medicininės įrangos modernizavimas“, – priminė Š.Vaitkus.

Sudaryta darbo grupė

Pasitarime nuspręsta, jog Sveikatos ministerijoje sudaryta darbo grupė išanalizuos teisės aktus ir atsižvelgs ne tik į Palangos bet ir panašias gydymo įstaigas Lietuvoje.

Vyriausybės  Kancleris A. Stončaitis teigė, kad susidariusi situacija dėl Palangos ligoninės norint sustabdyti licenciją yra nepriimtina. „Palanga pirmoji Lietuvoje ligoninė, kuri dar 2003 metais ėmėsi pertvarkų ir priėmė sprendimą jungtis prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės. Šis sprendimas pasiteisino, negirdėjau nė vieno nusiskundimo, kad kažkas neveiktų ar būtų problemų. Taip pat reikia nepamiršti, kad tai yra Jūrininkų ligoninės skyrius – departamentas, tad reikalavimai neturi būti tokie patys kaip savarankiškai įstaigai. Reikia atsižvelgi ir į tai, kad Palanga yra didžiausias Lietuvos kurortas, kurį per metus aplanko beveik milijonas turistų. Kurortas dėl savo specifikos tampa didmiesčiu, todėl ligoninėje teikiamos paslaugos turi likti“, – sakė Vyriausybės kancleris.  

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamente įkurti ir veikia visi būtiniausi skyriai: priėmimo-skubios pagalbos, bendrosios terapijos su intensyvios terapijos poskyriu, medicininės slaugos  ir palaikomojo gydymo, ambulatorinis-konsultacinis skyrius, atliekami echoskopijos, endoskopijos, echokardioskopijos, rentgeno ir laboratoriniai tyrimai.

Palangosligoninė reikalavimai veikla licenzija ŠarūnasVaitkus JonasSąlyga Plaanga Ligonine nebusuždaryta
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...