V. Landsbergio nusikaltimų prokurorai tirti nenori

Priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas nebuvo palankus Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarams Audriui Butkevičiui, Bronislovui Genzeliui ir Zigmui Vaišvilai, kurie siekia, kad Generalinė prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl Vytauto Landsbergio antivalstybinės veiklos.

Vytautas Landsbergis ir jo ištikimas bendražygis bei padėjėjas Andrius Tučkus. © Arūno Bernacko koliažas

Skundas atmestas, o nutartis - galutinė ir neskundžiama. Keista, kad nei viena, nei kita institucija net nepasivargino apklausti liudytojų.

Generalinė prokuratūra dar kovo mėnesį gavo Nepriklausomybės Akto signatarų A.Butkevičiaus, B.Genzelio ir Z.Vaišvilos prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V.Landsbergio užsakymų teroristiniams aktams ir bandymo 1993 m. įvykdyti ginkluotą perversmą.

Prokuratūrai buvo pateikta daugybė argumentų. Pavyzdžiui, kad šių metų pradžioje spaudos konferencijoje Žilvinas Razminas ir Vytautas Šustauskas prisipažino, kad užsakymus teroristinei veiklai (pradedant paminklo „Kryžkalnio motina“ sprogdinimu ir baigiant kitais) bei atlygį gavo iš V.Landsbergio per Andrių Tučkų.

Signatarai įsitikinę, kad 1993 m. savanorių išėjimas į Altoniškių mišką bei po to pasipylę teroristiniai aktai ir mįslingos žūtys turi būti vertinami kaip viena visuma. Pavyzdžiui, pasibaigus savanorių maištui, buvo suimtas jo dalyvis Remigijus Kuršas, kuris pabėgo iš areštinės ir netrukus buvo rastas iškritęs iš trečio aukšto.

Vėliau buvo sprogdintas Bražuolės geležinkelio tiltas, geležinkelio apsaugos būdelėje nusišovė maišto dalyvis Irmantas Ruplys. 1996 m. Kauno SKAT rinktinės štabo pusrūsyje rastas nusišovęs štabo vyr. sandėlininkas Raimundas Simonavičius.

Deja, prokuratūra purtosi tokio tyrimo kaip įmanydama, nors po tyrimo gali paaiškėti daug svarbių Lietuvai detalių. Kaip kad faktai dėl 1997 metais nužudyto Juro Abromavičiaus, tyrusio pakaunės savanorių maištą. Dėl jo žūties prokuratūra tyrimą nutraukė dar 2006 m. Priežastis - žmogžudystę įvykdęs asmuo pats yra nebegyvas.

Tyrimas nebuvo atnaujintas ir po to, kai 2007 m. Seime sudaryta antroji laikinoji komisija J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti nustatė, kad žmogžudystę įvykdė teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės, kurios turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) atstovais.

Negali atsistebėti

Šioje komisijoje dirbęs buvęs Seimo narys Vytautas Čepas sako iki šiol negalintis atsistebėti mūsų valdžios sistema, kai tokios komisijos išvados politinei partijai nubėga kaip vanduo nuo žąsies.

„Visos iki tol buvusios komisijos, tyrusios Bražuolės tilto sprogdinimą, žmogžudystes, kitus nusikaltimus, nieko nenustatydavo. Išskyrus šią komisiją, kurios tyrimo metu buvo nustatyti nepaneigiami faktai.

Pavyzdžiui, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo buvo siunčiami raštai ir reikalavimai. Tai nustatyta su technika. Ten buvo pateikta daug faktų, rodančių ryšius su konservatoriais. Deja, ir šį kartą iš išvadų buvo tik pasijuokta. Esą kaip partija gali būti teroristinė organizacija.

Ir tyla. Lyg nieko valstybėje nenutiko, lyg iš viso nieko nebūtų buvę. Nors tokiu atveju turėtų įsikišti Generalinė prokuratūra. Tai parodė mūsų valstybės teisėsaugos bėdas - teisingumas to pusėje, kieno rankose teisėsaugos struktūros“, - sako V.Čepas.

Jis pateikia pavyzdžių, kokiais atvejais teisėsauga itin spėriai imasi darbo ir kartais nulinčiuoja dar nenuteistą žmogų. Deja, prie rimtų tyrimų rankos nekyla:

„Gal ne visi pastebėjo, kaip kartais apkaltinami kiti žmonės, tokie kaip Santaros klinikų ligoninės gydytojas, Panevėžio miesto meras. Argi tai pavojingi nusikaltėliai, kad reikia juos vesti visiems matant su antrankiais, laikyti uždarytus?

Paskui paleidžiami, ir viskas tyliai baigiasi. Argi tai ne politinis užsakymas? O štai tokie įvykiai, apie kuriuos kalbėjome komisijoje, lieka nepaliesti. Nė vieno iš tų žmonių, kurie prisidėjo prie tų nusikaltimų, teisėsauga nesulaikė, nė plaukelis jiems nuo galvos nenukrito.“

Pasak V.Čepo, šie pavyzdžiai rodo, kad didžiausia Lietuvos bėda ir yra tai, kad teisėsaugos struktūros naudojamos kaip politiniai įrankiai.

Deja, tokioje valstybėje teisingumas neegzistuoja. „Jeigu teisėjai, STT pareigūnai, prokurorai tarnauja politikams, jie nėra valstybės pareigūnai, jie tėra politikų pašluostė. Kitaip negalima paaiškinti to, kad Generalinė prokuratūra akivaizdžiai susijusių įvykių nevertina kaip visumos, paaiškindama, kad tai tėra subjektyvi pareiškėjų nuomonė. Tai gal ir Bražuolės tilto susprogdinimas tėra tik mūsų įsivaizdavimas? Kaip tai galima vadinti subjektyvia nuomone. Tai tik parodo, kad atitinkamuose postuose sėdi žmonės, net nesugebantys profesionaliai užmaskuoti ką priklauso. Aš tikiu, kad ne visi ten dirbantys mėgaujasi muzika, pagal kurią priversti groti. Bet jeigu nori būti šiame orkestre, privalai groti. Kad ir nežymią partiją. Tinklas, ginantis savų interesus, jau per daug įsisenėjęs Lietuvoje. Jis toks tankus ir suaugęs, kad kai kurių dalykų nebeįmanoma atkapstyti. Jie seniai numarinti, užpilti smėliu ir dar užbetonuoti. Be to, daugelio aktyvių tiesos ieškotojų nebeturime tarp gyvųjų. Liūdna, bet visa tai yra mūsų supuvusios sistemos duodami rezultatai. Mes galime kalbėti apie švietimo, medicinos ar aukštojo mokslo reformas, bet kol neįgyvendinsime teisėsaugos reformos, visos mūsų pastangos ir toliau eis vėjais.“

ve.lt

VytautasLandsbergis nusikaltimai prokurorai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
67 peržiūros gruodžio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Dalia Plikūnė Nei Registrų centro istorijos, nei istorijos dėl vaiko teisių, nei prasidėję mokytojų streikai nepajudino stabiliai aukšto „valstiečių“ ir premjero Sauliaus Skvernelio reitingų. Konservatoriams ir „valstiečiams“ abipusė kova padeda išlaikyti į juos nukreiptą dėmesį ir atotrūkį nuo kitų partijų. Kaip rodo naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ lapkričio 19-30 dienomis atlikta apklausa,...
Įvykiai
Dėl teisės atstovauti Lietuvai 2019-ųjų „Eurovizijoje“ varžysis 49 atlikėjai ir grupės. Pirmasis LRT rengiamos nacionalinės atrankos koncertas – iš karto po Naujųjų, sausio 5 d. 21 val. per LRT. Tarp dalyvių – gerai žinomi veidai, jau ne kartą bandę laimę nacionalinėje atrankoje, talentų šou nugalėtojai ir dar tik kylantys vardai: 1. Audrius Petrauskas V. Radžiūno/LRT nuotr. 2. Gabriela Ždanovičiūtė 3. Grupė „Twosome“ V. Radžiūno/LRT nuotr. 4. Grupė „Gloss...
Įvykiai
Vaiko pinigai priklauso kiekvienam Lietuvoje gyvenančiam vaikui, nepriklausomai nuo to, kokioje ES šalyje jų tėčiai ar mamos dirba. Taip Eltai teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Piniginės paramos ir būsto skyriaus vadovė Svetlana Kulpina. Pasak specialistės, apie socialinės paramos reglamento taikymą ir kaip mokėti Vaiko pinigus, kai tėvai dirba užsienyje, surengti mokymai savivaldybių specialistams. Turint omenyje emigracijos mastus, š...
Laisvalaikis
„Šventiniu laikotarpiu nemaža dalis gyventojų renkasi apsipirkimą el. parduotuvėse, tuo pačiu daugėja ir suklastotų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti žmonių duomenis ir pinigus“, – sako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Rytis Rainys. NKSC informuoja, kad netikros elektroninės parduotuvės vaizdas dažniausiai nesukelia įtarimų, adresas ar pavadinimas gali būti panašūs į žinomų ele...
Sportas
Pasaulio plaukimo trumpame baseine čempionate Kinijoje penktadienį 50 m laisvu stiliumi rungties finale startuos Simonas Bilis, o kiek vėliau dėl vietos finale rungsis Rūta Meilutytė.  Dar vieną Lietuvos rekordą pasiekęs 25-erių panevėžietis šios rungties pusfinalyje distanciją įveikė per 21,03 sek., savo plaukime užėmė trečią vietą, bendroje – penktą bei pateko į rungties finalą. Dėl medalio jis kovos 14.03 val., kai startuos antrame takelyje. Šalies reko...
Įvykiai
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) skyrė 17 000 eurų baudą prekybos tinklą „Maxima“ valdančiai MAXIMA LT, UAB. Skelbdama prekių kainas ir nuolaidas bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Tarnyba sulaukė vartotojų prašymų dėl skirtingose „Maxima“ parduotuvėse galimai vykdomos nesąžiningos komercinės veiklos – nepritaikomų p...
Įvykiai
Šiuo prieššventiniu laikotarpiu darbų apimtys ir tempai auga, iki metų galo skubama užbaigti turimas užduotis. Intensyvėja veikla prekybos, aptarnavimo srityse, atsiranda su šventiniu periodu susiję, specifinio pobūdžio laikini darbai: vyksta Kalėdinės mugės, prekiaujama eglutėmis, fejerverkais, kitais kalėdiniais bei naujamečiais atributais. Atsižvelgdama į šio laikotarpio ypatumus, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešime žiniasklaidai primena tiek da...
Įvykiai
Lietuvoje gruodžio pradžioje buvo 2 mln. 794 tūkst. nuolatinių gyventojų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, tai - 1540 gyventojų mažiau nei lapkričio pradžioje. Per metus (šių metų gruodį, palyginti su 2017 m. gruodžiu) nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo beveik 16,5 tūkst. ELTA primena, kad šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 808 tūkst. nuolatinių gyventojų, tačiau rugsėjį nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo...
Įvykiai
Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, taip pat kai kurios parduotuvės nedirbs ir sausio 1 d. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė Eltai sakė, kad Kalėdos yra viena gražiausių metų švenčių, kada kartu turi susiburti visa šeima ir artimieji. „Norime, kad ir mūsų darbuotojai galėtų visapusiškai pasimėgauti šiltomis akimirkomis ir šventine nuotaika. Šiais metais priėmėme sprendimą vi...