V. Landsbergio nusikaltimų prokurorai tirti nenori

Priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas nebuvo palankus Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarams Audriui Butkevičiui, Bronislovui Genzeliui ir Zigmui Vaišvilai, kurie siekia, kad Generalinė prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl Vytauto Landsbergio antivalstybinės veiklos.

Vytautas Landsbergis ir jo ištikimas bendražygis bei padėjėjas Andrius Tučkus. © Arūno Bernacko koliažas

Skundas atmestas, o nutartis - galutinė ir neskundžiama. Keista, kad nei viena, nei kita institucija net nepasivargino apklausti liudytojų.

Generalinė prokuratūra dar kovo mėnesį gavo Nepriklausomybės Akto signatarų A.Butkevičiaus, B.Genzelio ir Z.Vaišvilos prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V.Landsbergio užsakymų teroristiniams aktams ir bandymo 1993 m. įvykdyti ginkluotą perversmą.

Prokuratūrai buvo pateikta daugybė argumentų. Pavyzdžiui, kad šių metų pradžioje spaudos konferencijoje Žilvinas Razminas ir Vytautas Šustauskas prisipažino, kad užsakymus teroristinei veiklai (pradedant paminklo „Kryžkalnio motina“ sprogdinimu ir baigiant kitais) bei atlygį gavo iš V.Landsbergio per Andrių Tučkų.

Signatarai įsitikinę, kad 1993 m. savanorių išėjimas į Altoniškių mišką bei po to pasipylę teroristiniai aktai ir mįslingos žūtys turi būti vertinami kaip viena visuma. Pavyzdžiui, pasibaigus savanorių maištui, buvo suimtas jo dalyvis Remigijus Kuršas, kuris pabėgo iš areštinės ir netrukus buvo rastas iškritęs iš trečio aukšto.

Vėliau buvo sprogdintas Bražuolės geležinkelio tiltas, geležinkelio apsaugos būdelėje nusišovė maišto dalyvis Irmantas Ruplys. 1996 m. Kauno SKAT rinktinės štabo pusrūsyje rastas nusišovęs štabo vyr. sandėlininkas Raimundas Simonavičius.

Deja, prokuratūra purtosi tokio tyrimo kaip įmanydama, nors po tyrimo gali paaiškėti daug svarbių Lietuvai detalių. Kaip kad faktai dėl 1997 metais nužudyto Juro Abromavičiaus, tyrusio pakaunės savanorių maištą. Dėl jo žūties prokuratūra tyrimą nutraukė dar 2006 m. Priežastis - žmogžudystę įvykdęs asmuo pats yra nebegyvas.

Tyrimas nebuvo atnaujintas ir po to, kai 2007 m. Seime sudaryta antroji laikinoji komisija J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti nustatė, kad žmogžudystę įvykdė teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės, kurios turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) atstovais.

Negali atsistebėti

Šioje komisijoje dirbęs buvęs Seimo narys Vytautas Čepas sako iki šiol negalintis atsistebėti mūsų valdžios sistema, kai tokios komisijos išvados politinei partijai nubėga kaip vanduo nuo žąsies.

„Visos iki tol buvusios komisijos, tyrusios Bražuolės tilto sprogdinimą, žmogžudystes, kitus nusikaltimus, nieko nenustatydavo. Išskyrus šią komisiją, kurios tyrimo metu buvo nustatyti nepaneigiami faktai.

Pavyzdžiui, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo buvo siunčiami raštai ir reikalavimai. Tai nustatyta su technika. Ten buvo pateikta daug faktų, rodančių ryšius su konservatoriais. Deja, ir šį kartą iš išvadų buvo tik pasijuokta. Esą kaip partija gali būti teroristinė organizacija.

Ir tyla. Lyg nieko valstybėje nenutiko, lyg iš viso nieko nebūtų buvę. Nors tokiu atveju turėtų įsikišti Generalinė prokuratūra. Tai parodė mūsų valstybės teisėsaugos bėdas - teisingumas to pusėje, kieno rankose teisėsaugos struktūros“, - sako V.Čepas.

Jis pateikia pavyzdžių, kokiais atvejais teisėsauga itin spėriai imasi darbo ir kartais nulinčiuoja dar nenuteistą žmogų. Deja, prie rimtų tyrimų rankos nekyla:

„Gal ne visi pastebėjo, kaip kartais apkaltinami kiti žmonės, tokie kaip Santaros klinikų ligoninės gydytojas, Panevėžio miesto meras. Argi tai pavojingi nusikaltėliai, kad reikia juos vesti visiems matant su antrankiais, laikyti uždarytus?

Paskui paleidžiami, ir viskas tyliai baigiasi. Argi tai ne politinis užsakymas? O štai tokie įvykiai, apie kuriuos kalbėjome komisijoje, lieka nepaliesti. Nė vieno iš tų žmonių, kurie prisidėjo prie tų nusikaltimų, teisėsauga nesulaikė, nė plaukelis jiems nuo galvos nenukrito.“

Pasak V.Čepo, šie pavyzdžiai rodo, kad didžiausia Lietuvos bėda ir yra tai, kad teisėsaugos struktūros naudojamos kaip politiniai įrankiai.

Deja, tokioje valstybėje teisingumas neegzistuoja. „Jeigu teisėjai, STT pareigūnai, prokurorai tarnauja politikams, jie nėra valstybės pareigūnai, jie tėra politikų pašluostė. Kitaip negalima paaiškinti to, kad Generalinė prokuratūra akivaizdžiai susijusių įvykių nevertina kaip visumos, paaiškindama, kad tai tėra subjektyvi pareiškėjų nuomonė. Tai gal ir Bražuolės tilto susprogdinimas tėra tik mūsų įsivaizdavimas? Kaip tai galima vadinti subjektyvia nuomone. Tai tik parodo, kad atitinkamuose postuose sėdi žmonės, net nesugebantys profesionaliai užmaskuoti ką priklauso. Aš tikiu, kad ne visi ten dirbantys mėgaujasi muzika, pagal kurią priversti groti. Bet jeigu nori būti šiame orkestre, privalai groti. Kad ir nežymią partiją. Tinklas, ginantis savų interesus, jau per daug įsisenėjęs Lietuvoje. Jis toks tankus ir suaugęs, kad kai kurių dalykų nebeįmanoma atkapstyti. Jie seniai numarinti, užpilti smėliu ir dar užbetonuoti. Be to, daugelio aktyvių tiesos ieškotojų nebeturime tarp gyvųjų. Liūdna, bet visa tai yra mūsų supuvusios sistemos duodami rezultatai. Mes galime kalbėti apie švietimo, medicinos ar aukštojo mokslo reformas, bet kol neįgyvendinsime teisėsaugos reformos, visos mūsų pastangos ir toliau eis vėjais.“

ve.lt

VytautasLandsbergis nusikaltimai prokurorai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
67 peržiūros vasario mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Laisvalaikis
„Vaizdo klipo idėja atsirado paprastai, prisiminėm, kad turim daug vaikystės prisiminimų, užfiksuotų ir užsilikusių juostinėse kasetėse, kadangi patys vis dar papuolam į tą kartą, kurią tėvai filmavo VHS kameromis. Visas albumas yra apie mus, tampančius suaugusiais, o vaizdo klipas puikiai įprasmina tai, ko mes dabar šiek tiek pasigendam savyje: džiaugsmo, judrumo, atvirų, šiltų santykių, polėkio gyventi ir pažinti pasaulį“ – sako grupės nariai.    Kartu s...
Laisvalaikis
Giedriaus Kuprevičiaus opera, su kuria Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras prieš metus sutiko Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, vasario 28 d. 19 val. Žvejų rūmuose vėl pasakos pamokančią didingos, tačiau nesugebėjusios istorijos verpetuose atsilaikyti tautos istoriją. Operos partitūroje G. Kuprevičius įrašė dedikaciją: „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. „Esu lietuvis, baltų genties palikuonis, manyje dar rusena pagoniška žarija. Nerimauju,...
Laisvalaikis
Vos tik grįžę iš trumpų atostogų saulėtoje Kolumbijoje, Jurgis Didžiulis ir Erica Jennings pristato „eurovizinės“ dainos „Sing!“ vaizdo klipą, kuris turi netgi dvi pabaigas! „Klipo pabaiga – nė kiek nesurežisuota. Paskutinio užfilmavimo metu įsilinksminusi komanda, džiaugdamasi sėkminga filmavimo pabaiga, ėmė dainuoti toliau, o mes tiesiog prisijungėme. Turbūt tai geriausiai atskleidžia šios dainos galią – ji užveda dainuoti. Esame labai laimingi, kad prak...
Kriminalai
Klaipėdos m. policija prašo pagalbos ieškant dingusios nepilnametės mergaitės. Rūta J. gimusi 2006 m. iš namų Klaipėdoje išėjo 2019-02-13 d. ir negrįžo iki šiol.Mergaitės duomenys: ūgis apie 162 cm., vidutinio kūno sudėjimo, tamsių ilgų plaukų, mėlynų akių, liežuvyje turi auskarą. Dėvėjo juodą striukę, avėjo juodus sportinius batus, vilkėjo juodos spalvos džinsus. Galinčius suteikti bet kokios informacijos, prašome susisiekti su tyrėja Orinta Venclovaite,...
Savivalda
Klaipėdos miesto savivaldybė gyventojams primena, kas, kokiomis progomis ir kaip privalo iškelti Lietuvos valstybės vėliavą (trispalvę). Lietuvos valstybinė vėliava prie visų gyvenamųjų namų bei verslo ir kitokių įstaigų privalo būti iškelta tris kartus per metus, valstybės švenčių dienomis: Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Vėlia...
Sportas
Didžiausias metų Lietuvos krepšinio renginys įvyks jau šį savaitgalį. „Siemens“ arenoje vyksiantis Karaliaus Mindaugo taurės finalinis ketvertas suburs visas stipriausias Lietuvos ekipas. Būtent šiuo metu LKL pirmenybėse pirmaujančios ir praėjusį sezoną pirmas keturias vietas užėmusios ekipos susigrums savaitgalį Vilniuje. Lengviausiu keliu į pusfinalį pateko titulą ginantis Kauno „Žalgiris“, kuris „Šiaulius“ per dvejas rungtynes įveikė net 68 taškų skirtu...
Įvykiai
Uostamiestyje startavęs 5-asis Klaipėdos šviesų festivalis į miestą priviliojo daug svečių iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. „Jau šiandien Klaipėdos miesto viešbučiai yra užimti daugiau nei 80 proc. Laisvų kambarių galima rasti tik labiau nuo senamiesčio nutolusiuose viešbučiuose. Rezervacijos vykdomos ir toliau, todėl tikimės, kad iki savaitgalio visi laisvi kambariai bus užimti.  Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio renginiai padeda kovoti su sezoniškumu ir ži...
Laisvalaikis
Vasario 22 d. Žvejų rūmuose operos gerbėjai galės atsisveikinti su legendiniu režisierės D. Ibelhauptaitės pastatymu – Giacomo Puccini opera „Bohema“. 2016 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre trumpam atgimęs su nauja solistų karta, šįkart spektaklis nuleis uždangą jau paskutinį kartą. Režisierės Dalios Ibelhauptaitės, scenografo Dicko Birdo bei kostiumų dailininko Juozo Statkevičiaus statyta G. Puccini „Bohema“ pirmąkart scenos šviesą išvydo sost...
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia....