V. Landsbergio nusikaltimų prokurorai tirti nenori

Priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas nebuvo palankus Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarams Audriui Butkevičiui, Bronislovui Genzeliui ir Zigmui Vaišvilai, kurie siekia, kad Generalinė prokuratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl Vytauto Landsbergio antivalstybinės veiklos.

Vytautas Landsbergis ir jo ištikimas bendražygis bei padėjėjas Andrius Tučkus. © Arūno Bernacko koliažas

Skundas atmestas, o nutartis - galutinė ir neskundžiama. Keista, kad nei viena, nei kita institucija net nepasivargino apklausti liudytojų.

Generalinė prokuratūra dar kovo mėnesį gavo Nepriklausomybės Akto signatarų A.Butkevičiaus, B.Genzelio ir Z.Vaišvilos prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl V.Landsbergio užsakymų teroristiniams aktams ir bandymo 1993 m. įvykdyti ginkluotą perversmą.

Prokuratūrai buvo pateikta daugybė argumentų. Pavyzdžiui, kad šių metų pradžioje spaudos konferencijoje Žilvinas Razminas ir Vytautas Šustauskas prisipažino, kad užsakymus teroristinei veiklai (pradedant paminklo „Kryžkalnio motina“ sprogdinimu ir baigiant kitais) bei atlygį gavo iš V.Landsbergio per Andrių Tučkų.

Signatarai įsitikinę, kad 1993 m. savanorių išėjimas į Altoniškių mišką bei po to pasipylę teroristiniai aktai ir mįslingos žūtys turi būti vertinami kaip viena visuma. Pavyzdžiui, pasibaigus savanorių maištui, buvo suimtas jo dalyvis Remigijus Kuršas, kuris pabėgo iš areštinės ir netrukus buvo rastas iškritęs iš trečio aukšto.

Vėliau buvo sprogdintas Bražuolės geležinkelio tiltas, geležinkelio apsaugos būdelėje nusišovė maišto dalyvis Irmantas Ruplys. 1996 m. Kauno SKAT rinktinės štabo pusrūsyje rastas nusišovęs štabo vyr. sandėlininkas Raimundas Simonavičius.

Deja, prokuratūra purtosi tokio tyrimo kaip įmanydama, nors po tyrimo gali paaiškėti daug svarbių Lietuvai detalių. Kaip kad faktai dėl 1997 metais nužudyto Juro Abromavičiaus, tyrusio pakaunės savanorių maištą. Dėl jo žūties prokuratūra tyrimą nutraukė dar 2006 m. Priežastis - žmogžudystę įvykdęs asmuo pats yra nebegyvas.

Tyrimas nebuvo atnaujintas ir po to, kai 2007 m. Seime sudaryta antroji laikinoji komisija J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti nustatė, kad žmogžudystę įvykdė teroristinės organizacijos požymių turinčios grupės, kurios turėjo ir tebeturi ryšių su kai kuriais Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) atstovais.

Negali atsistebėti

Šioje komisijoje dirbęs buvęs Seimo narys Vytautas Čepas sako iki šiol negalintis atsistebėti mūsų valdžios sistema, kai tokios komisijos išvados politinei partijai nubėga kaip vanduo nuo žąsies.

„Visos iki tol buvusios komisijos, tyrusios Bražuolės tilto sprogdinimą, žmogžudystes, kitus nusikaltimus, nieko nenustatydavo. Išskyrus šią komisiją, kurios tyrimo metu buvo nustatyti nepaneigiami faktai.

Pavyzdžiui, kad iš Lietuvos Respublikos Seimo buvo siunčiami raštai ir reikalavimai. Tai nustatyta su technika. Ten buvo pateikta daug faktų, rodančių ryšius su konservatoriais. Deja, ir šį kartą iš išvadų buvo tik pasijuokta. Esą kaip partija gali būti teroristinė organizacija.

Ir tyla. Lyg nieko valstybėje nenutiko, lyg iš viso nieko nebūtų buvę. Nors tokiu atveju turėtų įsikišti Generalinė prokuratūra. Tai parodė mūsų valstybės teisėsaugos bėdas - teisingumas to pusėje, kieno rankose teisėsaugos struktūros“, - sako V.Čepas.

Jis pateikia pavyzdžių, kokiais atvejais teisėsauga itin spėriai imasi darbo ir kartais nulinčiuoja dar nenuteistą žmogų. Deja, prie rimtų tyrimų rankos nekyla:

„Gal ne visi pastebėjo, kaip kartais apkaltinami kiti žmonės, tokie kaip Santaros klinikų ligoninės gydytojas, Panevėžio miesto meras. Argi tai pavojingi nusikaltėliai, kad reikia juos vesti visiems matant su antrankiais, laikyti uždarytus?

Paskui paleidžiami, ir viskas tyliai baigiasi. Argi tai ne politinis užsakymas? O štai tokie įvykiai, apie kuriuos kalbėjome komisijoje, lieka nepaliesti. Nė vieno iš tų žmonių, kurie prisidėjo prie tų nusikaltimų, teisėsauga nesulaikė, nė plaukelis jiems nuo galvos nenukrito.“

Pasak V.Čepo, šie pavyzdžiai rodo, kad didžiausia Lietuvos bėda ir yra tai, kad teisėsaugos struktūros naudojamos kaip politiniai įrankiai.

Deja, tokioje valstybėje teisingumas neegzistuoja. „Jeigu teisėjai, STT pareigūnai, prokurorai tarnauja politikams, jie nėra valstybės pareigūnai, jie tėra politikų pašluostė. Kitaip negalima paaiškinti to, kad Generalinė prokuratūra akivaizdžiai susijusių įvykių nevertina kaip visumos, paaiškindama, kad tai tėra subjektyvi pareiškėjų nuomonė. Tai gal ir Bražuolės tilto susprogdinimas tėra tik mūsų įsivaizdavimas? Kaip tai galima vadinti subjektyvia nuomone. Tai tik parodo, kad atitinkamuose postuose sėdi žmonės, net nesugebantys profesionaliai užmaskuoti ką priklauso. Aš tikiu, kad ne visi ten dirbantys mėgaujasi muzika, pagal kurią priversti groti. Bet jeigu nori būti šiame orkestre, privalai groti. Kad ir nežymią partiją. Tinklas, ginantis savų interesus, jau per daug įsisenėjęs Lietuvoje. Jis toks tankus ir suaugęs, kad kai kurių dalykų nebeįmanoma atkapstyti. Jie seniai numarinti, užpilti smėliu ir dar užbetonuoti. Be to, daugelio aktyvių tiesos ieškotojų nebeturime tarp gyvųjų. Liūdna, bet visa tai yra mūsų supuvusios sistemos duodami rezultatai. Mes galime kalbėti apie švietimo, medicinos ar aukštojo mokslo reformas, bet kol neįgyvendinsime teisėsaugos reformos, visos mūsų pastangos ir toliau eis vėjais.“

ve.lt

VytautasLandsbergis nusikaltimai prokurorai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
66 peržiūros spalio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Šaltąjį sezoną dažniausiai pasitinkame su jau paruoštu sąrašu – pasirūpinti žieminių drabužių eilute, įsigyti (ar susitvarkyti) minusinę temperatūrą atlaikysiančius batus, pakeisti automobilio padangas ir paskutinei minutei nepalikti Kalėdinių dovanų. Visgi sąskaitas už šildymą dažnai norime „nustumti“ iki paskutinės mokėjimų dienos. Viena opiausių problemų – taip nepavyksta susiplanuoti tikslaus išlaidų augimo. Įžvalgomis apie tai, kur dažniausiai klystam...
Sportas
Nors rudenį aktyvias vasariškas pramogas lauke keičia sėdimas darbas ir pasyvesnis laisvalaikis, nevalia pamiršti gerų įpročių ir toliau judėti. Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Reabilitacijos centro kineziterapeutės Svetlanos Kobec, fizinė veikla ne tik pagerins bendrą savijautą ir nuotaiką, tačiau taip pat padės išvengti rimtų sveikatos problemų ir skausmų. Daugelis klaidingai mano, kad palaikyti fizinį aktyvumą sudėtinga, brangu ar užima daug laiko...
Įvykiai
Automobilių dalijimosi platforma „CityBee“ nuo spalio 29 d. keičia kainodarą ir taisykles, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Keičiasi kaina  Nuo šiol kelionės kaina bus skaičiuojama už kelionės laiką ir nuvažiuotus kilometrus (nuo 0,13 EUR už kilometrą). Iki šiol pirmi 50 km su „CityBee“ buvo nemokami.  Minutės, valandos bei paros kainos mažėja. Nuo 2018 m. spalio 29 d. kainos bus tokios: minutė nuo 0,14 EUR, valanda nuo 4,90 EUR, para – nuo 22,90 EUR.  „Na...
Įvykiai
Parengė Joana Gimberytė-Juronė Kas laikoma neištikimybe? Šia tema dažnai ginčijamasi. Vieni net švelnų flirtą su kitu laiko tam tikra moraline neištikimybe, tuo tarpu kitiems net girtos glamonės vakarėlyje atrodo tik nekalta linksmybė. Yra ir tų, kurie propaguoja poligamiškus ar atvirus santykius, o kiti priešingai – poroje nustato kuo tikslesnes ribas. Kaip rašoma portale „The Daily Net“, kad ir kokio tipo žmogus būtumėte, savo poroje puoselėjate tam tik...
Įvykiai
Spalio 23 dieną Kauno rajone atidarytas pažangiausias Kelių priežiūros valdymo centras (KPVC). KPVC specialistai naudodamiesi moderniomis technologijomis užtikrins efektyvesnį kelių priežiūros valdymą – geresnes eismo sąlygas. „Dabar visas „Kelių priežiūros“ dėmesys yra sutelktas į kelių priežiūros sprendimus ir analizę, kaip nuolat gerinti tiekiamų paslaugų kokybę. Mūsų pagrindinis tikslas yra efektyvi ir kokybiška kelių priežiūra, o viena iš priemonių, p...
Įvykiai
Pirmąją šių metų šv. Kalėdų dieną beveik 15 000 lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojų leis laiką su šeima bei artimaisiais – visos „Maximos“ parduotuvės gruodžio 25-ąją nedirbs. Prekybos tinklas taip pat informuoja pirkėjus, jog pirmąją Naujų metų dieną bei per šv. Velykas parduotuvių darbo laikas bus sutrumpintas. Toks sprendimas priimtas įvertinus prekybos tinklo darbuotojų išsakytą poreikį dėl parduotuvių darbo laiko švenčių dienomis. „Siekiame...
Įvykiai
Rekordo siekimas, didžiuliai renginių mastai, erdvės visai šeimai pramogauti formavimas – tokia yra Palangos vasaros parko kasdienybė. Pagrindinis pramogų versle save atradusio verslininko, Vasaros parko steigėjo Dainiaus Drungilo siekis, kad emocijos kurtų gyvenimą, jį nuspalvintų šviesiomis spalvomis, o naudotis didžiausiu batutų parku galėtų visi: ir pasiturintys, ir likimo nuskriausti vaikai. Jis džiaugiasi, kad kasmetės socialinės akcijos – nemokamos...
Įvykiai
Žmonės mėgsta išsiskirti daugelyje sričių. Ne išimtis ir automobiliai. „Regitra“ jau nuo 2001 metų suteikia galimybę vairuotojams savo transporto priemonę paženklinti vardiniais numeriais. Ir kaip rodo statistika, norinčių išsiskirti kelyje kasmet daugėja. Vardinio numerio ženklo užrašą pasirenka pats asmuo. Viena esminių sąlygų – vardiniai numeriai, kurie yra skirti automobiliams, turi būti sudaryti ne daugiau kaip iš 6 simbolių, kurių vienas privalo būti...
Įvykiai
„Luminor“ bankas praneša perėjęs į galutinį Baltijos šalių integracijos etapą ir 2019 m. sausio 2 d. planuoja užbaigti juridinius susijungimo pokyčius. Jungimosi metu numatoma visiška bankų integracija, Baltijos šalyse operacijas vykdant per Estijoje veikiantį banką ir skyrius Lietuvoje ir Latvijoje. Juridiniai su integracija susiję pokyčiai neturės įtakos klientų konsultavimui ar paslaugų teikimui, tačiau tam tikri juridiniai susijungimo aspektai yra akt...