Artėja „Baltijos banga“: nauji lietuviški filmai, pažintys su kaimynų kūryba, kiną lydinti paroda

Nidos žiūrovai vieni pirmųjų turės galimybę pamatyti ir įvertinti naują režisierės Giedrės Beinoriūtės vaidybinį filmą „Kvėpavimas į marmurą“. Juo prasidės kino festivalis „Baltijos banga“, kuris su pajūrio žiūrovais kasmet dalijasi Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino naujienomis, aktualizuoja savojo ir kaimynų kino panoramą, rengia kino kūrėjų susitikimus su žiūrovais.

„Stebuklas“.

„Kvėpavimas į marmurą“, sukurtas pagal Lauros Sintijos Černiauskaitės romaną, jau sukėlė diskusijų ir po peržiūros Lietuvoje, „Kino pavasario“ programoje, ir tarptautiniame Karlovi Varų festivalyje, kuriame prasidėjo filmo tarptautinės kelionės. „Kiekvienas G. Beinoriūtės filmas tampa pastebimu įvykiu mūsų kino lauke. Šia prasme nėra išimtis ir „Kvėpavimas į marmurą“, iškeliantis svarbias šiuolaikinių pasirinkimų problemas, svarstantis apie radikalių, net egoistiškų sprendimų pasekmes. Neabejoju, kad festivalio atidarymo žiūrovams šis filmas taps svarbia ir paveikia emocine, intelektine patirtimi“, – sako šiųmetinio festivalio programos sudarytoja kino kritikė Rasa Paukštytė. „Kvėpavimą į marmurą“ „Baltijos bangoje“ žiūrovams pristatys režisierė G. Beinoriūtė ir filmo prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.

„Kvėpavimas į marmurą“

Festivalis pajūryje paskutines vasaros dienas leidžiančiai publikai pasiūlys ir daugiau lietuviško kino naujienų. Premjerinį seansą „Baltijos bangoje“ surengs režisierė Agnė Marcinkevičiūtė. Ji žiūrovams pristatys garsios tapytojos Nomedos Saukienės kino portretą „Iš kur tas švytėjimas“. Tai neformalus, neoficialus žvilgsnis į dailininkės kasdienybę, iš pirmo žvilgsnio labai paprastus ir kartu įstabius kūrybos įkvėpimo šaltinius, jos aplinką ir artimiausius žmones.

„Baltijos bangos“ uždarymo vakarą įvyks režisierės Inesos Kurklietytės trumpametražio dokumentinio filmo „Gražuolės Piplytės“ premjera. Filmas jau porą metų keliauja po nepriklausomo kino festivalius Portugalijoje, Meksikoje, Lenkijoje, Prancūzijoje. Vienos pirmųjų moterų režisierių, debiutavusių pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais, Inesos Kurklietytės filmų herojės dažnai yra moterys, laužiančios elgesio stereotipus. Tokios ir naujo režisierės filmo herojės – garbaus amžiaus seserys, kurioms liko ir neišdainuotų dainų, ir neišpasakotų istorijų.

„Nepučiama siena“

Trečia premjera „Baltijos bangoje“ – unikalus rež. Andriaus Lekavičiaus projekto „Nupučiama siena“, kuriam patronažą suteikė Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, pristatymas. „Nupučiama siena“ – tai interaktyvus dokumentinis filmas, vaizduojantis padalintą gyvenimą Kuršių nerijoje, kai subyrėjus Sovietų Sąjungai pusiasalio viduryje atsirado siena, skirianti Lietuvą ir Rusijos Federacijai priskirtą Kaliningradą. Filmo centre – aštuoni herojai, po keturis kiekvienoje skirtingų šalių pusėje.

Festivalis Nidoje, vyksiantis rugpjūčio 23–29 d., publikai pasiūlys garsiausius šiųmetiniuose ir pernykščiuose nacionalinio kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ triumfavusius, žiūrovų komplimentus tarptautiniuose festivaliuose ir Lietuvoje pelniusius vaidybinius ir dokumentinius filmus „Stebuklas“ (rež. Eglė Vertelytė), „ Sengirė“ (rež. Mindaugas Survila), „Šventasis“ (rež. Andrius Blaževičius), „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ (rež. Arūnas Matelis), „100 metų kartu“ (rež. Edita Kabaraitė), „Šerkšnas“ (rež. Šarūnas Bartas), „Močiute, Guten tag!“ (rež. Jūratė ir Vilma Samulionytės), „Rūta“ (rež. Rokas Darulis ir Ronaldas Buožis). Dauguma filmų režisierių dalyvaus susitikimuose su festivalio žiūrovais.

Festivalio rengėjai neabejoja, kad ypač įdomiu renginiu kurorto gyventojams ir svečiams taps rengiama Gintauto Beržinsko paroda, kurioje pamatysime unikalius kadrus iš dviračių lenktynių Giro d‘Italia, kuriuos fotografas užfiksavo režisieriui Arūnui Mateliui filmuojant filmą „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“.

Latvijos kino programoje, kurią sudarė šalies kinematografininkų sąjungos pirmininkė, nuolatinė „Baltijos bangos“ konsultantė ir viešnia Ieva Romanova, yra net du ilgametražiai vaidybiniai filmai, skirti visai šeimai – režisierės Madaros Dišlere „Paradise’89” ir Vario Braslos „Senelis pavojingesnis už kompiuterį“. Ypatingas festivalio svečias – Latvijos dokumentinio kino klasikas Ivaras Seleckis. Tikimasi, kad jis publikai pristatys savo naujausią ilgametražį dokumentinį filmą „Laukite tęsinio“, kurio tarptautinė premjera vyko viename įtakingiausių tarptautiniame Niono dokumentinių filmų festivalyje „Visions du Reel“ (Šveicarija). „Baltijos bangos“ publika pamatys ir šiųmetinio tarptautinio Kanų kino festivalio klasikos programoje pristatytą restauruotą archyvinį Latvijos režisieriaus Rolando Kalniņšo filmą „Ketveri balti marškiniai“ (1967), sovietų valdžios draustą rodyti kelis dešimtmečius.

„Lapkritis“

Didžiausia estiškos festivalio dalies intriga – originalus magijos, juodo humoro ir romantikos derinys režisieriaus Rainerio Sarneto filme „Lapkritis“. Apie estetinę šio kino kūrinio vertę iškalbingai byloja geriausio operatoriaus apdovanojimai Tribekos filmų festivalyje ir „ASC Sportlight Awards“. Programos konsultantė, Estijos kinematografininkų sąjungos pirmininkė Kadri Vaas parengė labai įvairiapusišką Estijos filmų panoramą – pamatysime kelis naujausius animacinius, dokumentinius filmus, taip pat – ir žiūrovų lankomumo rekordus pasiekusią retro komediją apie pirmųjų atkurtos Estijos nepriklausomybės metų jaunimą „Karštakošiai“ (rež. Jaak Kilmi).

Visų trijų šalių prodiuserius, režisierius, kino ir televizijos industrijos atstovus „Baltijos banga“ pakvies į tarptautinį forumą, skirtą kino sklaidos Estijos, Latvijos ir Lietuvos televizijos kanaluose ir internetinėje erdvėje galimybėms. Tikimasi, kad forumas taps svarbia platforma aktyviau plėtojant bendradarbiavimą tarp kino industrijos dalyvių. Prodiuserė, „Baltijos bangos“ direktorė Ieva Norvilienė viliasi, kad šios naujovės padės festivaliui įgauti naują kvėpavimą, o kino kūrėjams – pasirengti ateities iššūkiams, kurių mūsų šalių kino sklaidai vis daugėja.

„Baltijos banga“ yra vienintelis tarptautinis trijų Baltijos šalių kino festivalis, kurį kartu su Latvijos ir Estijos kinematografininkų sąjungomis, Nidos kultūros ir turizmo informacijos centru „Agila“ bei Neringos miesto savivaldybe kasmet Nidoje rengia Lietuvos kinematografininkų sąjunga.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos inf.

baltijosbanga
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...
Lietuvoje
Tradicinis vasaros festivalis, rengiamas Thomo Manno kultūros centro, Nidoje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Kiekvienų metų programa formuojama pagal tam tikrą temą, iškeliančią aktualius visuomenei klausimus. Norėdamas skatinti jaunimo sąmoningumą bei dalyvavimą kultūriniame gyvenime, Thomo Manno kultūros centro kuratoriumas trečius metus iš eilės skelbia esė konkursą festivalio tema. Šiųmečio dvidešimt trečiojo Thomo Manno festivalio tema –  „Tėv...