Vilnietės verdiktas: Palangos miestelis mus „apdeda“ visomis prasmėmis

Pastaruoju metu pasirodė daug rašinių apie atostogauti sugrįžusių emigrantų įspūdžius, kurie dažniausiai labiau neigiami. Žinoma, kaip visada, atsiranda tam prieštaraujančių, t. y. tokių, kurie prieštarautų bet kam, tačiau, kaip bebūtų gaila, net ir būdama vietine, galiu tik pritarti didžiajai daliai išsakytų emigrantų pastabų.

„V.P.“ nuotr.

Noriu pasidalinti ir su Jumis savo mintimis.

Dažnai tenka lankytis Palangoje ir, deja, nuolat apgailestauti grįžus į Vilnių, kad Palanga su kiekvienais metais tik geryn, o Vilnius vis vietoje ar net blogyn...

Ir štai kodėl:

Į šiuo metu vykstančius Palangos įvažiavimo rekonstrukcijos darbus gražu žiūrėti – viskas keičiama iš pagrindų, įrengiami praplatinimai, statomi natūralaus akmens kelio bortai, daromi akmens intarpai ir t. t.

Jaučiasi, kad daroma ilgam ir priešingai nei Vilniuje, kur, praėjus vos keliems metams po aplinkkelių atidarymo, jau „lipdomi“ praplatinimai, aplinkkelio kelkraščiai miesto teritorijoje be kelio bortų, todėl šalia auganti žolė beveik visur išvažinėta iki duobių lygio, o palijus visur telkšo balos. Deja, ir esami betoniniai kelio bortai jau ištrupėję, ypač ant viadukų. Ir tai yra „paradinis“ įvažiavimas į sostinę...

Visoje Palangoje sistemingai klojami nauji šaligatviai, įsk. skiriamąsias juostas akliesiems, tiesiami nauji arba renovuojami esantys dviračių takai, renovuojamos asfalto dangos, keičiami apšvietimo stulpai. Ir tai vyksta ne tik pagrindinėse gatvėse, bet visame mieste.

Deja, Vilniuje šie darbai vyksta tik fragmentiškai – „pamėtant, kur labiausiai dega“ – jokios sistemos. Žinoma, „topas“ yra šaligatvis Lazdynų mikrorajone Žėručio g., kur „dėl lėšų stygiaus“ atnaujino tik vieną išilginę pusę šaligatvio, o kitą šalia paliko duobėtą, t. y. vieną koją dedi ant naujos plytelės, o kitą – į duobę. Tokio „cirko“ dar niekur neteko matyti.

Apie jau daugelį metų neužbaigtus ir į nežinia kur nuvedančius Vilniaus dviračių takus nesinori net kalbėti. O kur dar „įžymiosios“ „Statyk ir važiuok“ aikštelės...

Liepos 6 dieną į Palangą privažiavo tikrai daug poilsiautojų, ir, žinoma, atsirado tokių, kurie galvojo, kad šventės proga automobilius galima statyti ir neleistinose vietose. Teigiamai visų nuostabai, Palangos Viešosios tvarkos pareigūnai dirbo ir švenčių dienomis, todėl visi pažeidėjai buvo iš karto nubausti, o Palangos miesto biudžetas pasipildė. Teko jau ne kartą stebėti panašią situaciją ir prie Palangos daugiabučių, kai ne vietoje arba ant žolės parkuotų automobilių savininkai buvo iš karto sudrausminti arba nubausti Viešosios tvarkos pareigūnų. Visur jauti, kad tvarka yra prižiūrima, o ne tik viešai deklaruojama.

Vėlgi, deja, Vilniuje teko susidurti su situacija, kai prie naujai pastatyto daugiabučio nuolat parkuojama keliolika automobilių ant žalios vejos po ženklu „Sustoti draudžiama“, net nesivarginant pavažiuoti iki tuščių parkavimo vietų, o kai bendruomenė kreipėsi į Viešosios tvarkos skyrių nusiunčiant akivaizdžias pažeidimo ir gadinamo kelkraščio/vejos nuotraukas, valdininkai pasiūlė kviesti policiją – toks jausmas, kad policija neturi rimtesnių iškvietimų ir Vilniaus savivaldybėje yra toks lėšų perteklius, kad net lengvai surenkamų baudų iš nuolatinių pažeidėjų nereikia... Tai kam tas Viešosios tvarkos skyrius reikalingas, jeigu jo darbą turi atlikti policija?

O kur dar Vilniuje beveik visuose mikrorajonuose su savivaldybės palaiminimu formuojami nauji „Perkūnkiemiai“, vietoje to, kad būtų renovuojami esami senų daugiabučių rajonai kaip tai daroma Palangoje arba formuojami bent jau kotedžų kvartalai, kad gyventojams būtų suteikiamas bent kažkoks šeimininkiškumo jausmas. O kur dar žaliųjų plotų naikinimai Vilniaus mieste – kad tik kuo daugiau naujų daugiabučių pastatytų...

Tad kaip bebūtų gaila, panašu, kad ne tik Kaunas Vilnių „uodegoje“ palieka, bet ir Palangos miestelis su savo 15.000 gyventojų biudžetu sostinę tuoj „apdės“ visomis prasmėmis.

Gal ir gerai...

Delfi inf.

Palanga skaitytojonuomonė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Išbandykite savo jėgas Nacionaliniame ekonomikos egzamine. Tai unikali iniciatyva skirta kiekvienam, norinčiam pagauti ekonomikos ritmą, pasitikrinti ekonomikos žinias ir geriau ją suprasti. Antrą kartą organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas provokuoja mąstyti ir kviečia pastebėti, kiek daug ekonomikos yra mūsų kasdienybėje. Nacionalinis ekonomikos egzaminas vyks kovo 27 dieną, nuo 10 iki 19 valandos. Laikymas vyks internete – www.ekonomikosegzam...
Įvykiai
„GetJet Airlines“ aviakompanija naują skrydžių sezoną pasitinka gerokai atsinaujinusi. Bendrovė ir toliau pildo savo orlaivių parką, tad vasaros skrydžių sezoną pasitiks turėdama 15 lėktuvų. Be to, pasirašius ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su didžiausiais Lietuvos turo operatoriais ir pradėjus vykdyti užsakomuosius skrydžius, įmonės matomumas tapo itin svarbiu, tad „GetJet Airlines“ pristato atnaujintą savo logotipą, kuriuo jau pradėjo žymėti savo orla...
Testas!
Šiame paveikslėlyje paslėptos trys boružės ir trys vaiko veidai. Jūsų užduotis  juos rasti per 1 minutę. Atsakymą rasite apačioje. Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo. Imsitės iššūkio?  Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Testo atsakymas
Įvykiai
Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto. „Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų rezultatus“, - džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“ „Maisto banko“ akcijos sav...
Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...