Turtingųjų klubo vadovas įvardijo, kas blogiausio galėtų nutikti Lietuvai

Verslo ir gyventojų pajamų mokesčiai Lietuvoje gali būti mažesni. Tačiau tikslinga ir labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą, pajamas iš kapitalo. Susidūrusi su ekstremaliais išbandymais Lietuvos ekonomika patirtų didžiulį sukrėtimą, tačiau nuosekliai įgyvendindama reformas gali pasiekti, kad daugiau gyventojų džiaugtųsi gerove.

Angelas Gurria© DELFI / Domantas Pipas

Apie visa tai išskirtiniame interviu DELFI pasakojo turtingųjų šalių klubu vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Jose Angelas Gurria, praėjusią savaitę lankęsis Lietuvoje.

Rusija ir kitos galimos grėsmės

– EBPO rekomendacijose Lietuvai įvardijami trys galimi šokai mūsų ekonomikai: geopolitiniai įvykiai Europoje, ypač susiję su Rusija, turbulencija Šiaurės šalių bankų sistemoje ir kylantis protekcionizmas. Kas, jūsų nuomone, gali nutikti blogo, ypač dėl Rusijos?

– Iš esmės jūs turite mažą itin atvirą ekonomiką, labai priklausomą nuo užsienio prekybos ir investicijų. Pastaruoju metu regime padidėjusias įtampas, kurios susiję su užsienio prekyba – priimami sprendimai dėl naujų importo tarifų, vėliau seka atsakomosios priemonės.

Taip susikuria prekybos ir investicijų plėtrai labai nepalanki atmosfera. Dėl jos keičiami kai kurie verslo sprendimai, dalis jų visiškai atšaukiami – tiek dėl prekybos, tiek investicijų, taip pat prarandamos galimybės dėl įmonių susijungimo ar įsigijimo. Netikrumas yra geros verslo atmosferos priešas, o gera atmosfera prasideda nuo tikrumo.

Jūs paminėjote Rusiją. Netrukus bus JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas. Pats savaime jis yra gera naujiena, tačiau kartu jis skiriasi nuo kitų panašių atvejų. Esu buvęs viename kambaryje, kai Hamburge vykusiame G20 susitikime jie daug bendravo tarpusavyje. Prezidentai taip pat kalbėjosi telefonu. Tai, kad jie kalbasi, nėra persilaužimas. Bet gerai, kad jie rengia specialų susitikimą.

– Vis dėlto ataskaitoje rašoma, kad įvykiai, susiję su Rusija, gali pakenkti Lietuvos ekonomikai. – Kiekvienai šaliai įvardijame ekstremalius scenarijus. Paprastai vienas būna susijęs su ekonomika, kitas – su politika. Šiuo atveju ekonominis būtų prekybos karų eskalacija. Veikiausiai Lietuva tiesiogiai nebūtų paveikta. Tačiau netiesioginis poveikis būtų.

Pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė yra ES, o ji kaip tik tiesiogiai gali susidurti su prekybos karais. Pvz., jūs eksportuojate dalis automobilių pramonei. Jei Europos automobilių rinka nukentės, tai gali paveikti ir jus. Panašiai gali nutikti ir Slovakijai ar Čekijai.

Rusija iš tiesų yra kitas dalykas. 2014 m. pritaikytos sankcijos smogė Lietuvai – tai akivaizdžiai matosi. Jei pasikartotų panašus scenarijus, Lietuva vėl nukentėtų, nes Rusija vis dar svarbi jūsų prekybos partnerė. Kita vertus, šokas dėl užsidariusios Rusijos rinkos buvo naudingas, nes jūs diversifikavote savo eksportą.

Taigi ataskaitoje buvo įvardyti keli ekstremalūs scenarijai, tačiau jie neturėjo įtakos mūsų pasiūlymams dėl reformų. Jas rekomendavome neatsižvelgdami į galimus ekstremalius scenarijus.

– O kas blogiausio galėtų nutikti Lietuvai?

– Atvirai, aš nenorėčiau fokusuotis į blogiausią scenarijų. Labiau norėčiau orientuotis į dalykus, kuriuos galėtume padaryti. Jeigu klausiate, ar esu pesimistas, ar optimistas, tai, sakyčiau, visada aktyvistas.

Per didelis optimizmas gali lemti pasitenkinimą ir nusiraminimą. Per daug pesimizmo gali sukelti paralyžių. Būti aktyvistu reiškia daryti tai, ką gali. Yra daug dalykų, kuriuos galime padaryti. Tačiau taip pat yra daug apribojimų dėl to, ką galime pakeisti.

Taigi šalys kaip Lietuva gali tęsti savo darbus ir skatinti produktyvumą, gerinti švietimą ir darbo jėgos įgūdžius, institucijų sąrangą, plėsti skaitmenines technologijas ir toliau integruotis į Europos tinklus. Vien tai gali pasitarnauti kaip planas, nes šie pasiūlymai paremti geriausiomis praktikomis.

Turėdamas galvoje, kad jūsų Seimas pastaruoju metu priėmė nemažai reformų, sakyčiau, esate gerose vėžėse. Bet ar to gana? Ne, niekada negana, reformų procesas niekada nesibaigia. Tai yra problema, mat politikai mėgsta sakyti, kad baigėme reformą. Nepaisant to, kai kuriems dalykams reikia laiko.

Siūlomas mokesčių paketas

– Be kita ko, Lietuvai rekomenduojate plėsti mokesčius nekilnojamam turtui (NT) ir kapitalo pajamoms. Panašių pasiūlymų būta ir iš kitų institucijų, tačiau iki šiol jie neįgyvendinti. Kaip manote, kodėl to nepavyksta padaryti?

– Dažnai NT nėra apmokestinamas, nes jis suvokiamas kaip paveldas ar palikimas, perduodamas iš kartos į kartą. Tai tampa politiškai labai jautru. Ir aišku, politikai nenori daryti dalykų, kurie yra labai jautrūs prieš rinkimus.

Tačiau šios rekomendacijos pateiktos atsižvelgiant į platesnį kontekstą. Kas vyksta pasaulyje? Pasaulyje mažinami mokesčiai verslui. Tuo pačiu mes visada rekomenduojame mažinti mokesčius (taip pat ir socialinio draudimo įmokas) gyventojams.

Paprastai taip norima paskatinti du dalykus: pirma, investuoti, antra samdyti naujus darbuotojus. Jeigu verslo mokesčiai arba išlaidos papildomai darbo vietai bus didelės, tada ji nebus kuriama. Tiesiog geriau bus investuojama į įrangą ar dėl atsargumo nuo investicijų iš viso susilaikoma. Tai vyksta visame pasaulyje.

– Tačiau dėl to gali sumažėti biudžeto pajamos ir nukentėti socialinės programos.

– Aišku, galima sakyti, kad stimuliuojama ekonomika atneš ir daugiau pajamų. Bet tai yra saviapgaulė. Paprastai dėl to gali pajamos sumažėti. Kaip tai kompensuoti?

Pirma, didinti pridėtinės vertės mokestį, kuris nukreiptas į vartojimą, o ne investicijas ir darbo vietas. Antra, didini arba įvesti (daugeliu atvejų įvesti) NT mokestį. Paslaptis ta, kad šį mokestį moki ne vieną kartą, o nuolatos. Paprastai jį reikia mokėti ne tik keičiantis savininkus, bet reguliariai kiekvienais metais. Tiesa, būtina nustatyti tam tikras išimtis arba lengvatas.

Beje, tikslinga ir didinti NT mokestinę vertę. Jei pažiūrėsite į kai kuriuos įdomius pavyzdžius, kai kuriose šalyse patikrinus kai kurių sklypų vertę, gali pamanyti, kad ten ganyklos su karvėmis, nors iš tikrųjų – verslo centras, kurio deklaruota vertė labai maža. Aišku, ta žemė neparduodama, o perduodama iš kartos į kartą ir jos rinkos vertė nenustatoma.

Trečias dalykas – „žalieji“ mokesčiai. Išmetamųjų dujų apmokestinimas. Tačiau sėkmingai tai gali veikti tik ribotą laiką. Jeigu visiškai apmokestini, ieškoma alternatyvų, ilgainiui mokesčio bazė sumažėja iki minimumo ir jokių pajamų nelieka. Bet vis tiek šį tą pasieki, nes dujų emisijos nelieka.

– Kiek realu padidinti ar išplėsti NT mokestį Lietuvoje?

– Ekonomistams patinka turto mokesčiai, o visi kiti jų nekenčia. Ką iš tiesų reikėtų daryti – tai sukurti tam tikrus mokesčių paketus, kuriuos įgyvendintus, laimėtų daugelis. Mūsų rekomendacijose siūloma sumažinti mokesčius darbui ir padidinti mokesčius nuosavybei. Taigi siekiama balanso.

Aišku, reikalingos išimtys nepasiturintiems, vyresniems žmonėms, kurie turi tik vieną gyvenamą vietą. Yra skirtingų NT apmokestinimo būdų, bet šiandien tikrai yra sėkmingų šio mokesčio reformų pavyzdžių.

Net Vokietija, kurioje buvo priešinamasi 30 metų, taip pat Prancūzija, dabar ne tik diskutuoja, bet ir baigia įgyvendinti dideles NT mokesčio reformas. Airija pats geriausias to pavyzdys. Ji nuo nulio įvedė visuotinį NT mokestį per 2 metus. Taigi tai gali būti įgyvendintos, tačiau reikia didelės politinės valios, politinės navigacijos. Apskritai NT mokestis išplečia mokestinę bazę ir neturi tiek įtakos bendram ekonomikos augimui.

Vis dar neužgiję krizės žaizdos

– EBPO panašias rekomendacijas teikia daugeliui šalių, taip pat siūlo bendrus receptus, kaip pagerinti vieną ar kitą sritį. Tačiau kiek tokie pasiūlymai realiai įgyvendinami?

– Jų poveikį galima matuoti pagal skiriamą dėmesį ir kilusias diskusijas. Mes galime jas sekti, nes nuolat bendraujame su skirtingų šalių pareigūnais, įvairių sričių ministrais. Iš jų gali matyti, kaip sekasi tas rekomendacijas įgyvendinti.

Mes iš tiesų stebime, nes publikuojame bendrą pažangos ataskaitą, kurioje įvertiname, kiek kokia šalis įgyvendino rekomendacijų. Paviešinus ataskaitą, žmonės sužino, kas ką daro.

Kokia šiuo metu diagnozė? Vienas dalykas susijęs su laikmečiu. Šiuo metu jums reikėtų didesnių pokyčių, bet jie palyginti nedideli. Gali galvoti, kad Lietuva yra išimtis – nauja valdžia ir kiti dalykai. Tačiau iš esmės daugelyje šalių visada būna kokie nors rinkimai ir dėl to daug atsargumo.

Kita vertus, juntamas tam tikras bendras nuovargis nuo reformų. Praėjo 10 metų nuo pasaulinės krizės pradžios. Praktiškai kiekvienoje valstybėse pasikeitė valdžios. Tie patys lyderiai, laikęsi mūsų rekomendacijų, iki krizės turėjo dviejų partijų koaliciją, o dabar keturių partijų koaliciją su minimalia dauguma.

Ekonominės nesėkmės turėjo socialinių pasekmių, kurios persikėlė į politiką ir rinkimus. Tai lėmė labai silpnas daugumas, pažeidžiamas koalicijas. Ir tas pats lyderis, kuris atrodė labai drąsus, kūrybingas ir stiprus, dabar iš tikrųjų turi būti labai atsargus, kitaip jis rizikuoja prarasti daugumą.

Yra labai daug priežasčių, dėl kurių susiduriame su tuo reformų nuovargiu. Tačiau viena yra ta, kad krizės pasekmės žmonėms yra labai rimtos. Žmonės yra pikti, nusivylę. Gyventojai nebeturi darbų, kuriuos dirbo anksčiau, dabar jie negauna tokio paties darbo ir algos. Daug kas ilgai buvo be darbo.

Krizės palieka socialines žaizdas, jos vis dar atviros. Jos tampa politiniais faktais ir dabar su tuo susiduriame.

– Kokią rekomendaciją Lietuvai įvardintumėte kaip svarbiausią?

– Sakyčiau tai įtraukianti plėtra. Jūsų produktyvumas yra gerokai žemiau EBPO vidurkio ir jis labai netolygiai pasiskirstęs tarp regionų ir skirtingų grupių žmonių. Jis labiausiai koncentruotas Vilniuje. Ekonomikos augimą turėtų justi visi. Daugelis mūsų rekomendacijų tuo paremtos. Produktyvumo kėlimas ir tolygesnis jo paskirstymas.

Santykis tarp produktyvumo ir tolygesnio jo pasiskirstymo labai svarbus. Lietuvos produktyvumo augimas yra labai žemas. Jis ne mažėja, bet beveik neauga. Lietuva yra besivejančios šalies padėtyje, jos produktyvumas siekia vos 60 proc. geriausių EBPO šalių produktyvumo. Be to, Lietuvoje vienam gyventojui tenka 1/3 mažiau bendrojo vidaus produkto nei kitose EBPO šalyse tai yra atotrūkiai, kuriuos reikia sumažinti.

Tačiau ne viskas susiję tik su produktyvu. Gerai, jam didėjant ekonomikos augimas didės, tačiau jeigu nepasirūpinsite įtrauktumu, turėsite daug piktų žmonių, kurie lems tokius rinkimų rezultatus, kokie buvo Italijoje, Ispanijoje, ar Didžiojoje Britanijoje dėl „Brexit“, toje pačioje Austrijoje ar Vokietijoje.

Taigi, neužtenka kitaip supjaustyti ekonomikos pyragą, turėtumėte siekti, kad niekas neliktų nuošalėje jo dalybose.

Delfi Inf.

JoseAngelasGurria EBPO rekomendacijos Lietuva
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
45 peržiūros rugsėjo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Trečiadienio naktį Lietuvoje prognozuojamos šalnos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nors oro temperatūra bus apie 1–6 laipsnius šilumos, dirvos paviršiuje daug kur galimos šalnos iki 5 laipsnių žemiau nulio. „Šalnos gana vėlyvos, kadangi buvo šilta vasara, tai jos tik dabar pasirodė“, – BNS sakė tarnybos meteorologė Teresė Kaunienė. Pasak jos, kitos naktys bus kiek šiltesnės, tačiau laikysis lietingi, vėjuoti orai. „Tik šiąnakt grasina šalnos, o p...
Įvykiai
Po visuomenės peticijos ir Seimo narių protesto dėl Petro Gražulio darbo Žmogaus teisių komitete šis parlamentaras grąžintas dirbti į Audito komitetą. Už tai antradienį balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo trys, susilaikė keturi politikai. Šis politiko paskyrimas nesukėlė jokių diskusijų Seime. Rugsėjo 11 dieną Seimo narys P. Gražulis iš Audito komiteto buvo perkeltas dirbti į Seimo Žmogaus teisių komitetą. Tai sukėlė šiame komitete dirbančių opozicijos atst...
Įvykiai
Dėl galimybės referendumą dėl dvigubos pilietybės organizuoti su dviejų savaičių pertrauka valdantieji žada kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai esą reikalinga, kad dėl referendumo suderinamumo su Konstitucija būtų išsklaidytos visos abejonės. Svarstant klausimą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas paprašė įstatymo projektą pristatančio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) lyderio Ramūno Karbauskio paa...
Įvykiai
„Valstiečių“ frakcijos Seime atstovas Stasys Jakeliūnas kreipiasi į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją (EPK), prašydamas įvertinti į galimo nederamo seksualinio elgesio skandalą pavasarį įsivėlusio konservatoriaus Mykolo Majausko veiksmus.   Tai, kad konservatorius M. Majauskas yra skundžiamas EPK S. Jakeliūnas žurnalistams patvirtino antradienį. Pasak „valstiečių“ atstovo, jo skundas susijęs su šių metų kovo mėnesį kilusiu skandalu, kai M. Majauskas...
Įvykiai
Aleksandra Ketlerienė Antradienį Seime prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė pateikė Civilinio proceso kodekso ir Antstolių įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, anot pačios Prezidentūros, pažaboti antstolių savivalę. Seimas šiam pateikimui pritarė vieningai. „Konstituciškai nepateisinama, kai vykdant valstybės pavestas funkcijas, atlygis, kuris mokamas už paslaugas, kurių vartotojas negali atsisakyti, yra...
Įvykiai
Nuolat apie šeimynines vertybes pasisakantis parlamentaras Petras Gražulis pats neseniai įklimpo į skandalingą romaną su perpus jaunesne palangiške Birute, o jų santykius vainikavo gimusi dukra. Ir nors Petras viešai atsiprašė, Birutė tikina nuoširdumo jo žodžiuose neišgirdusi. Politikos apžvalgininkai ir komunikacijos ekspertai stebisi Seimo nario viešais pareiškimais ir ašaromis. „Jis padarė nedovanotiną klaidą“, – sako jie. Anot buvusio Seimo pirmininko...
Įvykiai
Rugsėjo 25 d. 9.20 val. nutraukta dingusio krovininio laivo „SWE Carrier“ įgulos nario paieškos ir gelbėjimo operacija. Asmens buvo ieškoma nedelsiant, kai Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras rugsėjo 24 d. 23.48 val. gavo pranešimą. Paskutinį kartą asmuo buvo matytas praplaukiant Liepojos uosto plūdurą. Lietuvos karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Dauphin“ AS-365 iš I-ojo paieškos ir gelbėjimo posto Nemirsetoje buvo pakeltas į orą ir ieškojo dingusio įgulo...
Įvykiai
Kaip atpažinti įsilaužimą į prietaisą ir apsaugoti savo duomenis.  1. Neaiškus lėšų nurašymas Pirmas dalykas, kuris gali jus priversti susimąstyti apie galimą įsilaužimą – yra lėšų nurašymas, kurio jūs iš tiesų neatlikote. Tai aiškus ženklas, kad sukčiai galėjo gauti priėjimą prie jūsų kortelės arba pavogti vienos iš jūsų naudojamų mokėjimo paslaugų sąskaitos duomenis. Jei lėšų balansas visuomet yra greta jūsų, greitai pastebėsite įtartiną veiklą. Jei ret...
Įvykiai
Rugsėjo 25 dieną 18 val. Klaipėda, Klaipėdos miesto centrinis stadionas. Ankstesnės rungtynės: 1:1, 2:0, 0:2 Itin įdomios rungtynės vyks ir Klaipėdoje – ten „Atlantas“ bei „Palanga“ grumsis kovoje dėl išlikimo. Trenerio Anatolijaus Šelesto sugrįžimas į „Atlantą“ nebuvo sėkmingas. Atlantiečiai pralaimėjo Kauno „Stumbrui“, tačiau palankiau susiklosčius aplinkybėms, antrame kėlinyje galėjo pakovoti bent dėl taško. Į „Atlanto“ gretas vėl sugrįžo brazilas Leand...