Turtingųjų klubo vadovas įvardijo, kas blogiausio galėtų nutikti Lietuvai

Verslo ir gyventojų pajamų mokesčiai Lietuvoje gali būti mažesni. Tačiau tikslinga ir labiau apmokestinti nekilnojamąjį turtą, pajamas iš kapitalo. Susidūrusi su ekstremaliais išbandymais Lietuvos ekonomika patirtų didžiulį sukrėtimą, tačiau nuosekliai įgyvendindama reformas gali pasiekti, kad daugiau gyventojų džiaugtųsi gerove.

Angelas Gurria© DELFI / Domantas Pipas

Apie visa tai išskirtiniame interviu DELFI pasakojo turtingųjų šalių klubu vadinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Jose Angelas Gurria, praėjusią savaitę lankęsis Lietuvoje.

Rusija ir kitos galimos grėsmės

– EBPO rekomendacijose Lietuvai įvardijami trys galimi šokai mūsų ekonomikai: geopolitiniai įvykiai Europoje, ypač susiję su Rusija, turbulencija Šiaurės šalių bankų sistemoje ir kylantis protekcionizmas. Kas, jūsų nuomone, gali nutikti blogo, ypač dėl Rusijos?

– Iš esmės jūs turite mažą itin atvirą ekonomiką, labai priklausomą nuo užsienio prekybos ir investicijų. Pastaruoju metu regime padidėjusias įtampas, kurios susiję su užsienio prekyba – priimami sprendimai dėl naujų importo tarifų, vėliau seka atsakomosios priemonės.

Taip susikuria prekybos ir investicijų plėtrai labai nepalanki atmosfera. Dėl jos keičiami kai kurie verslo sprendimai, dalis jų visiškai atšaukiami – tiek dėl prekybos, tiek investicijų, taip pat prarandamos galimybės dėl įmonių susijungimo ar įsigijimo. Netikrumas yra geros verslo atmosferos priešas, o gera atmosfera prasideda nuo tikrumo.

Jūs paminėjote Rusiją. Netrukus bus JAV ir Rusijos prezidentų susitikimas. Pats savaime jis yra gera naujiena, tačiau kartu jis skiriasi nuo kitų panašių atvejų. Esu buvęs viename kambaryje, kai Hamburge vykusiame G20 susitikime jie daug bendravo tarpusavyje. Prezidentai taip pat kalbėjosi telefonu. Tai, kad jie kalbasi, nėra persilaužimas. Bet gerai, kad jie rengia specialų susitikimą.

– Vis dėlto ataskaitoje rašoma, kad įvykiai, susiję su Rusija, gali pakenkti Lietuvos ekonomikai. – Kiekvienai šaliai įvardijame ekstremalius scenarijus. Paprastai vienas būna susijęs su ekonomika, kitas – su politika. Šiuo atveju ekonominis būtų prekybos karų eskalacija. Veikiausiai Lietuva tiesiogiai nebūtų paveikta. Tačiau netiesioginis poveikis būtų.

Pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė yra ES, o ji kaip tik tiesiogiai gali susidurti su prekybos karais. Pvz., jūs eksportuojate dalis automobilių pramonei. Jei Europos automobilių rinka nukentės, tai gali paveikti ir jus. Panašiai gali nutikti ir Slovakijai ar Čekijai.

Rusija iš tiesų yra kitas dalykas. 2014 m. pritaikytos sankcijos smogė Lietuvai – tai akivaizdžiai matosi. Jei pasikartotų panašus scenarijus, Lietuva vėl nukentėtų, nes Rusija vis dar svarbi jūsų prekybos partnerė. Kita vertus, šokas dėl užsidariusios Rusijos rinkos buvo naudingas, nes jūs diversifikavote savo eksportą.

Taigi ataskaitoje buvo įvardyti keli ekstremalūs scenarijai, tačiau jie neturėjo įtakos mūsų pasiūlymams dėl reformų. Jas rekomendavome neatsižvelgdami į galimus ekstremalius scenarijus.

– O kas blogiausio galėtų nutikti Lietuvai?

– Atvirai, aš nenorėčiau fokusuotis į blogiausią scenarijų. Labiau norėčiau orientuotis į dalykus, kuriuos galėtume padaryti. Jeigu klausiate, ar esu pesimistas, ar optimistas, tai, sakyčiau, visada aktyvistas.

Per didelis optimizmas gali lemti pasitenkinimą ir nusiraminimą. Per daug pesimizmo gali sukelti paralyžių. Būti aktyvistu reiškia daryti tai, ką gali. Yra daug dalykų, kuriuos galime padaryti. Tačiau taip pat yra daug apribojimų dėl to, ką galime pakeisti.

Taigi šalys kaip Lietuva gali tęsti savo darbus ir skatinti produktyvumą, gerinti švietimą ir darbo jėgos įgūdžius, institucijų sąrangą, plėsti skaitmenines technologijas ir toliau integruotis į Europos tinklus. Vien tai gali pasitarnauti kaip planas, nes šie pasiūlymai paremti geriausiomis praktikomis.

Turėdamas galvoje, kad jūsų Seimas pastaruoju metu priėmė nemažai reformų, sakyčiau, esate gerose vėžėse. Bet ar to gana? Ne, niekada negana, reformų procesas niekada nesibaigia. Tai yra problema, mat politikai mėgsta sakyti, kad baigėme reformą. Nepaisant to, kai kuriems dalykams reikia laiko.

Siūlomas mokesčių paketas

– Be kita ko, Lietuvai rekomenduojate plėsti mokesčius nekilnojamam turtui (NT) ir kapitalo pajamoms. Panašių pasiūlymų būta ir iš kitų institucijų, tačiau iki šiol jie neįgyvendinti. Kaip manote, kodėl to nepavyksta padaryti?

– Dažnai NT nėra apmokestinamas, nes jis suvokiamas kaip paveldas ar palikimas, perduodamas iš kartos į kartą. Tai tampa politiškai labai jautru. Ir aišku, politikai nenori daryti dalykų, kurie yra labai jautrūs prieš rinkimus.

Tačiau šios rekomendacijos pateiktos atsižvelgiant į platesnį kontekstą. Kas vyksta pasaulyje? Pasaulyje mažinami mokesčiai verslui. Tuo pačiu mes visada rekomenduojame mažinti mokesčius (taip pat ir socialinio draudimo įmokas) gyventojams.

Paprastai taip norima paskatinti du dalykus: pirma, investuoti, antra samdyti naujus darbuotojus. Jeigu verslo mokesčiai arba išlaidos papildomai darbo vietai bus didelės, tada ji nebus kuriama. Tiesiog geriau bus investuojama į įrangą ar dėl atsargumo nuo investicijų iš viso susilaikoma. Tai vyksta visame pasaulyje.

– Tačiau dėl to gali sumažėti biudžeto pajamos ir nukentėti socialinės programos.

– Aišku, galima sakyti, kad stimuliuojama ekonomika atneš ir daugiau pajamų. Bet tai yra saviapgaulė. Paprastai dėl to gali pajamos sumažėti. Kaip tai kompensuoti?

Pirma, didinti pridėtinės vertės mokestį, kuris nukreiptas į vartojimą, o ne investicijas ir darbo vietas. Antra, didini arba įvesti (daugeliu atvejų įvesti) NT mokestį. Paslaptis ta, kad šį mokestį moki ne vieną kartą, o nuolatos. Paprastai jį reikia mokėti ne tik keičiantis savininkus, bet reguliariai kiekvienais metais. Tiesa, būtina nustatyti tam tikras išimtis arba lengvatas.

Beje, tikslinga ir didinti NT mokestinę vertę. Jei pažiūrėsite į kai kuriuos įdomius pavyzdžius, kai kuriose šalyse patikrinus kai kurių sklypų vertę, gali pamanyti, kad ten ganyklos su karvėmis, nors iš tikrųjų – verslo centras, kurio deklaruota vertė labai maža. Aišku, ta žemė neparduodama, o perduodama iš kartos į kartą ir jos rinkos vertė nenustatoma.

Trečias dalykas – „žalieji“ mokesčiai. Išmetamųjų dujų apmokestinimas. Tačiau sėkmingai tai gali veikti tik ribotą laiką. Jeigu visiškai apmokestini, ieškoma alternatyvų, ilgainiui mokesčio bazė sumažėja iki minimumo ir jokių pajamų nelieka. Bet vis tiek šį tą pasieki, nes dujų emisijos nelieka.

– Kiek realu padidinti ar išplėsti NT mokestį Lietuvoje?

– Ekonomistams patinka turto mokesčiai, o visi kiti jų nekenčia. Ką iš tiesų reikėtų daryti – tai sukurti tam tikrus mokesčių paketus, kuriuos įgyvendintus, laimėtų daugelis. Mūsų rekomendacijose siūloma sumažinti mokesčius darbui ir padidinti mokesčius nuosavybei. Taigi siekiama balanso.

Aišku, reikalingos išimtys nepasiturintiems, vyresniems žmonėms, kurie turi tik vieną gyvenamą vietą. Yra skirtingų NT apmokestinimo būdų, bet šiandien tikrai yra sėkmingų šio mokesčio reformų pavyzdžių.

Net Vokietija, kurioje buvo priešinamasi 30 metų, taip pat Prancūzija, dabar ne tik diskutuoja, bet ir baigia įgyvendinti dideles NT mokesčio reformas. Airija pats geriausias to pavyzdys. Ji nuo nulio įvedė visuotinį NT mokestį per 2 metus. Taigi tai gali būti įgyvendintos, tačiau reikia didelės politinės valios, politinės navigacijos. Apskritai NT mokestis išplečia mokestinę bazę ir neturi tiek įtakos bendram ekonomikos augimui.

Vis dar neužgiję krizės žaizdos

– EBPO panašias rekomendacijas teikia daugeliui šalių, taip pat siūlo bendrus receptus, kaip pagerinti vieną ar kitą sritį. Tačiau kiek tokie pasiūlymai realiai įgyvendinami?

– Jų poveikį galima matuoti pagal skiriamą dėmesį ir kilusias diskusijas. Mes galime jas sekti, nes nuolat bendraujame su skirtingų šalių pareigūnais, įvairių sričių ministrais. Iš jų gali matyti, kaip sekasi tas rekomendacijas įgyvendinti.

Mes iš tiesų stebime, nes publikuojame bendrą pažangos ataskaitą, kurioje įvertiname, kiek kokia šalis įgyvendino rekomendacijų. Paviešinus ataskaitą, žmonės sužino, kas ką daro.

Kokia šiuo metu diagnozė? Vienas dalykas susijęs su laikmečiu. Šiuo metu jums reikėtų didesnių pokyčių, bet jie palyginti nedideli. Gali galvoti, kad Lietuva yra išimtis – nauja valdžia ir kiti dalykai. Tačiau iš esmės daugelyje šalių visada būna kokie nors rinkimai ir dėl to daug atsargumo.

Kita vertus, juntamas tam tikras bendras nuovargis nuo reformų. Praėjo 10 metų nuo pasaulinės krizės pradžios. Praktiškai kiekvienoje valstybėse pasikeitė valdžios. Tie patys lyderiai, laikęsi mūsų rekomendacijų, iki krizės turėjo dviejų partijų koaliciją, o dabar keturių partijų koaliciją su minimalia dauguma.

Ekonominės nesėkmės turėjo socialinių pasekmių, kurios persikėlė į politiką ir rinkimus. Tai lėmė labai silpnas daugumas, pažeidžiamas koalicijas. Ir tas pats lyderis, kuris atrodė labai drąsus, kūrybingas ir stiprus, dabar iš tikrųjų turi būti labai atsargus, kitaip jis rizikuoja prarasti daugumą.

Yra labai daug priežasčių, dėl kurių susiduriame su tuo reformų nuovargiu. Tačiau viena yra ta, kad krizės pasekmės žmonėms yra labai rimtos. Žmonės yra pikti, nusivylę. Gyventojai nebeturi darbų, kuriuos dirbo anksčiau, dabar jie negauna tokio paties darbo ir algos. Daug kas ilgai buvo be darbo.

Krizės palieka socialines žaizdas, jos vis dar atviros. Jos tampa politiniais faktais ir dabar su tuo susiduriame.

– Kokią rekomendaciją Lietuvai įvardintumėte kaip svarbiausią?

– Sakyčiau tai įtraukianti plėtra. Jūsų produktyvumas yra gerokai žemiau EBPO vidurkio ir jis labai netolygiai pasiskirstęs tarp regionų ir skirtingų grupių žmonių. Jis labiausiai koncentruotas Vilniuje. Ekonomikos augimą turėtų justi visi. Daugelis mūsų rekomendacijų tuo paremtos. Produktyvumo kėlimas ir tolygesnis jo paskirstymas.

Santykis tarp produktyvumo ir tolygesnio jo pasiskirstymo labai svarbus. Lietuvos produktyvumo augimas yra labai žemas. Jis ne mažėja, bet beveik neauga. Lietuva yra besivejančios šalies padėtyje, jos produktyvumas siekia vos 60 proc. geriausių EBPO šalių produktyvumo. Be to, Lietuvoje vienam gyventojui tenka 1/3 mažiau bendrojo vidaus produkto nei kitose EBPO šalyse tai yra atotrūkiai, kuriuos reikia sumažinti.

Tačiau ne viskas susiję tik su produktyvu. Gerai, jam didėjant ekonomikos augimas didės, tačiau jeigu nepasirūpinsite įtrauktumu, turėsite daug piktų žmonių, kurie lems tokius rinkimų rezultatus, kokie buvo Italijoje, Ispanijoje, ar Didžiojoje Britanijoje dėl „Brexit“, toje pačioje Austrijoje ar Vokietijoje.

Taigi, neužtenka kitaip supjaustyti ekonomikos pyragą, turėtumėte siekti, kad niekas neliktų nuošalėje jo dalybose.

Delfi Inf.

42 peržiūros liepos mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Atsiliepimai ir komentarai

Parašyti atsiliepimą
Parašyti komentarą

Atsiliepimas - tai žmonių nuomonė ar įvertinimas su pagrįsta argumentacija dėl palikto atsiliepimo. Pagrindinis principas - «aplankei - parašyk». Jūsų atsiliepimas daugeliui padės priimti teisingą sprendimą. Jei dar neteko naudotis įmonės paslaugomis ar prekėmis ir negalite jos vertinti, rašykite komentarą, o ne atsiliepimą.

Neleidžiama: necenzūrinių žodžių, grasinimų ar įžeidimų naudojimas; tiesioginis palyginimas su kitomis konkuruojančiomis bendrovėmis; nuorodų į trečiųjų šalių interneto šaltinius; reklama ir savireklama, bendrovės veiklos ataskaitos.

Įveskite el. paštą:
Jūsų paštas nebus matomas svetainėje
arba Užsiregistruokite , kad parašytumėte atsiliepimą
Atsiliepimas:
Įkelti nuotrauką:
Pasirinkti

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.