Iš Valstybinio į savą performuotas Šventosios uostas rodo pirmuosius gyvybės ženklus

Dana Lukauskienė

Nuo šių metų liepos pirmosios Šventosios uostas praranda valstybinio statusą, jį patikėjimo teise pradeda valdyti Palangos miesto savivaldybė. Tokį Vyriausybės pasiūlytą įstatymo projektą jau patvirtino Seimas, juo tikimasi atgaivinti iki šios merdintį labai svarbų šventojiškiams ir visam regionui strateginį objektą.

Palangos miesto savivaldybės administracija, šventosios kultūrininkai, entuziastai deda visas pastangas, kad Šventosios uostas atgimtų naujomis spalvomis. Pirmieji žingsniai jau žengti – uostas jau ne Valstybės, o Savivaldybės žinioje. „V.P.“  nuotr.

Veikė vos kelias dienas

Išgilintas ir išvalytas Šventosios uostas jau buvo atidarytas 2011 m. birželį, tačiau veikė vos kelias dienas, nes įplaukos kanalas vėl buvo užneštas smėliu. Šventosios uoste iki 2015 m. buvo atlikta darbų už 2,45 mln. Eur, iš kurių 1,84 mln. Eur – Europos Sąjungos lėšos. Tačiau uostas iki šiol merdėja, jo dugnas vėl užsinešė smėliu ir dumblu. Todėl dabar ieškoma lankstesnių galimybių pritraukti lėšų į uosto gilinimą ir jo paruošimą bent žvejų naudojimui ir rekreacijai, pavyzdžiui, jūrinėms jachtoms švartuotis.

Bet kokių žingsnių, vesiančių link uosto infrastruktūros sukūrimo, jau seniai nekantriai laukia visi žvejai, šventojiškiai irmiesto kultūrininkais – entuziastai. Nekart rašyta spaudoje, jog po Klaipėdos didžiausia – įskaitant aplinkines vietoves, Šventosios žvejų grupė čia dirba itin nepalankiomis sąlygomis. Šiemet sausį Vyriausybėje nutarta Šventosios jūrų uostą pertvarkyti, o jo valdymą patikėjimo teise perduoti Palangos miesto savivaldybei. Sutarta, jog tam bus ieškoma projektinio finansavimo. Suradus lėšų, ir jas tinkamai panaudojus, viliamasi, kad sutvarkytas uostas taps esminiu pokyčiu, turinčiu įtakos regiono plėtrai. Pasak Palangos miesto mero patarėjos Jurgitos vanagės, Pagal naująją Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatymo redakciją, uosto paskirtis: priimti pramoginius, mažuosius ir sportinius, nedidelius jūrų kruizinius ir keleivinius laivus, o taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos, specializuotus gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės ir jūros aplinkos apsaugos, laivybos ir žvejybos kontrolės, kitų valstybės institucijų laivus. Žinoma, ką gali švartuotis ir žvejai, atlikti pirminį žuvų apdorojimą, plėtoti prekybą. Uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos valstybės turtas, kuris Vyriausybės nutarimu perduodamas valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei.

Su nekantrumu šio veiksmo laukia ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus. „Galėtume pateikti paraišką ES, ir, gavus lėšų, prasidėtų Šventosios uosto atgimimas. Be abejonės, uosto atstatymo darbai būtų vykdomi etapais ir užtruktų keletą metų“, – sakė Š. Vaitkus.

Didžiulė svajonė

Kaip uostas neįmanomas be laivų, taip ir miestas be jo kultūros, savitosrenginiųkoncepcijos, susiformavusių ar atgaivintų senųjų tradicijų. Todėl, pradėjus pirmuosius uosto gaivinimo darbus, svarbu suformuoti ir palankią kultūrinę terpę, gražias švenčių tradicijas. Šventojiškiųentuziazmas, noras tobulėti, gražinti savo aplinką ir švęsti šventes auga. Juk viskas prasideda nuo misijos, vizijosir didžiulės svajonės. O svajotojų, kurie neša gražiausių idėjų vėliavas, kultūros entuziastų Šventojoje tikrai yra. Vienas iš jų – Darius Girtas, kurio galvoje kirbėte kirba mintis Šventąją paversti paslaptingu pramoginių Vikingų laivų uostu. Anot D. Girto,Šventoji yra ne tik žvejybos uostas, čia gausu kavinių, kurių vardai labai siejasi su laivyba, jos tradicijomis, smulkiųjų verslų, kuriems būtina ir kultūrinė paskata, kad jie atgimtų, atsigautų, sulauktų klientų iš visos Lietuvos. Graži Joninių šventė parodė, kad susidomėjimas Vikingų laivų varžybomis kasmet auga, kaip ir auga mūsų žmoniųentuziazmas. Šią iniciatyvą labai palaiko miesto meras Šarūnas Vaitkus bei Palangos miesto savivaldybės administracijos kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas.

Kultūrinė injekcija

Anot R. Trautmano, kasmetės Vikingų laivų varžybos Šventojoje – tai maža, bet labai graži kultūrinė injekcija, pradedanti atgaivinti mažo miestelio, turinčio ir savo uostą gražias kultūrines tradicijas. Ją galima auginti, puoselėti, vystyti, plėtoti. Dėmesys senajai laivybai mena dar istorinius laikus. Planuojama jas atgaivinti ir per Baltų vienybės dienas. Anot skyriaus vedėjo, ši dabar dar maža iniciatyva gali išaugti iki stambių televizinių projektų ar tarptautinių iniciatyvų su skandinavais, latviais ar lenkais. Visai artimoje ateityje galima tai padaryti.

Tai, kad susidomėjimas senosiomis laivybos tradicijomis Šventojoje auga, parodė ir Joninių renginiai bei jų metu D. Girto iniciatyva surengtos Vikingų laivų varžybos. Jų reikšmė buvo simbolinė, nes jos vyko istorinėje vietoje, Senojo uosto dalyje, kur yra buvęs karinio uosto išplaukimas į jūrą, deja, dabar jis jau užneštas smėliu.

Vikingų laivų varžybose šiemet dalyvavo net šešios komandos, kiekvienoje jų buvo po 10 žmonių. Čia varžėsi Palangos oro uosto, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Klaipėdos skyriaus, Šventosios seniūnijos, „Palangos vandenų“ ir kitų kolektyvų atstovai. Politikai įrodė, kad jie dar turi sveikatos ir geba sėkmingai pasirodyti rungtyse, nuo jų nedaug atsiliko ir pelnė ne mažiau garbingą antrąją vietą „Palangos vandenys“, trečioji atiteko Palangos oro uosto specialistams.

Komandoms įteiktos Palangos miesto mero taurės. Renginį organizavo Palangos miesto savivaldybė, prie šios iniciatyvos labai prisidėjo vietos verslininkai, Šventosios seniūnija.

Senosios laivybos dvasia užkrėtė birštoniečiai

D. Girtas, bendradarbiaudamas su VšĮ „Birštono Nemunas“ entuziastais, užsikrėtė Vikingųlaivų dvasia. Jis gali naudotis net aštuoniais birštoniškių paskolintais laivais, deja, ne visi kol kas telpa siauroje Senojo uosto atkarpoje.O juk norėtųsi turėti ne tik patrauklų miestą, bet ir gražų uostą. „Mūsų vizija – įpūsti Šventajai gyvybės per gyvą uostą ir kultūrą“, – kalbėjo pašnekovas.

Darius kaip ir kiti šventojiškiai svajoja, kad atgimtų Šventoji, o joje dundėtų Vikingų būgnų garsai, būtų puoselėjamos ir senosios laivybos, žvejybos tradicijos,atvykstančios jachtos švartuotųsi moderniame, atnaujintame uoste, o Šventoji taptų patrauklus kultūros, poilsio ir pramogų kampelis. Šiuo atveju reikalingos bendros verslo, visuomenės bei Savivaldybės pastangos. Jis norėtų, kad jo svajonę plėtoti padėtų ir gausus draugų būrys, todėl kviečia visus entuziastus, norinčius atgaivinti Šventąją, jos uostą, į bendrą būrį ir remti šią iniciatyvą kas kiek gali – vieni idėjomis, kiti viešinimu, treti pinigine parama ar savo gera nuotaika ir dalyvavimu rengiamose šventėse, bandant prikelti svarbų visiems šventojiškiams strateginį objektą – uostą, jo senąsias laivybos bei uosto kultūros tradicijas. Juk kultūra, renginiai tik padeda formuoti gražias miesto tradicijas, o, anot Kultūros skyriaus vedėjo R. Trautmano, maži dalykai, net menkiausia kultūrinė injekcija neretai paskatina dideles strategines permainas.

Šventosiosuostas gyvybėsženklai Palangosmiestosavivaldybė Vikingųlaivųuostas Vikingųlaivųvaržybos
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Pastaruoju metu Lietuvoje įsivyravus sausiems bei vėjuotiems orams susidarė labai palankios sąlygos gaisrams kilti bei plisti. Siekdamas užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos praneša, jog valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose sustiprinama parengtis. Jos metu bus organizuojamas nuolatinis keitimasis informacija, paskirti atsakingi pareigūnai informacijai...
Veidai
Šį kartą pakalbinome muzikinio projekto "Lietuvos balsas" dalyvį, atlikėją, dainų autorių ir kūrėją Kristijoną Vaičiukauską. Vaikinas, nuo vaikystės svajojęs dainuoti, pasirodęs projekte privertė visus aikčioti, jo balso pavydėtų daugelis. Plačiau apie jo kasdienybę, norus, siekius bei kūrybą.  Labas, Kristijonai! Pradėkime nuo to ar dažnai tenka duoti interviu? Šiuo metu ne. „Lietuvos balso“ metu teko interviu dalinti kur kas dažniau, bet kadangi dabar es...
Testas!
Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo.   Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Imsitės iššūkio? Testo atsakymas: klaida ne skaičiuose, kurie krenta į akis, o sakinyje. Žodis RASTI kartojasi du kartus.
Įvykiai
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro. Pavyzdžiui, jaučia didesnį pasitikėjimą savimi ar turi labiau išreikštą liberalumą, palyginus su žmonėmis, augusiais priespaudos metais.   Svarbi aplinkos įtaka Klaipėdos universiteto So...
Įdomu!
Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti Kristaus prisikelimą iš numirusių po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šetoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties...
Laisvalaikis
Kepame Velykų pynę: populiari ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje Jei vis dar ieškote idėjų, kuo papildyti Velykų meniu, šis kepinys neabejotinai papuoš stalą ir sukurs šventinę atmosferą. Ne veltui nostalgiškai skani Velykų pynė nuo neatmenamų laikų puikuodavosi ne tik ant mūsų protėvių stalo, bet buvo ir tebėra tikra pažiba įvairiose tautose. Tiesa, pasaulio virtuvėje šios mielinės pynutės receptūros ir pavadinimai skiriasi, tačiau visų jų skonis ir sukel...
Gamta
Š. m. balandžio 27 d. gyventojai kviečiami sodinti mišką – šią dieną visoje Lietuvoje vyks „Nacionalinis miškasodis 2019“. Tai jau kelerius metus iš eilės LR Aplinkos ministerijos ir VĮ Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.  „Kviečiu visus gamtos ir miško mylėtojus surasti laiko ir pasodinti medelį. Mūsų šalyje auga gražūs miškai, kuriais didž...
Sveikata
Ilgai lauktas pavasaris vis dažniau džiugina mus šiluma ir kviečia mėgautis pirmaisiais saulės spinduliais, tačiau Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto doktorantė, Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos gydytoja Inga Kisielienė perspėja, kad saulė gali būti ne tik maloni, bet ir kenksminga. Vienas svarbiausių odos priežiūros būdų yra apsauga nuo saulės, tačiau ar tikrai žinome, kaip saugotis? Atšilus orams, dermatologai vis garsiau kalb...
Laisvalaikis
Keptas ėriukas, kiaušiniais įdaryti tartai ar džiovintų vaisių pyragai – tai lietuviams vis dar neatrasti Velykų patiekalai, kuriais didžiuojasi įvairios Europos šalys. „Per Velykas dažnas lietuvis ruošia cepelinus, balandėlius, o desertui patiekia šakočius. Ir nors tai yra neatsiejama lietuviškosios virtuvės dalis, šiemet kviečiu pasižvalgyti po kitas Europos šalis ir atrasti kiek kitokią Velykų virtuvę“, – teigia šefas Gian Luca Demarco ir dalinasi įžval...