Dveji namai – atsakymas į vaiko gerovės klausimą po skyrybų?

Visame pasaulyje skyrybos tampa vis dažnesniu reiškiniu. 2015-ųjų metų duomenimis, Lietuvoje šimtui santuokų teko 42 skyrybos, tuo tarpu, pavyzdžiui, Švedijoje, šis skaičius siekė 47.[1] Šeimose, turinčiose vaikų, po skyrybų neišvengiamai kyla klausimų, kokia gyvenamoji aplinka jiems būtų palankiausia. Viename tyrime buvo apibendrinti per beveik trisdešimt metų vykdyti tyrinėjimai apie vaikų būklę ir šeimos struktūrą.[2]Kelios iš minėtų išvadų rodo, kad tėvų skyrybos gali paveikti vaiko emocinio ir ekonominio saugumo pojūtį, psichologinį, socialinį brendimą, požiūrį į seksualumą, akademinius pasiekimus, religinius įsitikinimus bei kitus asmenybės bruožus.

vvsb nuotr.

Akivaizdu, jog tėvų skyrybos ir jas supančios aplinkybės tampa labai svarbios vaikui vystytis. Kai kuriose užsienio šalyse jau prieš kelis dešimtmečius pradėtas kelti klausimas apie tai, kokios gyvenimo sąlygos yra naudingiausios vaikui, ir leidžia jam mėgautis, kiek įmanoma, visaverte vaikyste, kai tėvai gyvena atskirai. Nors žiniasklaidoje tai labai plačiai nenuskambėjo, tačiau 2017 metais Seimo nario Naglio Puteikio buvo pristatyta Civilinio kodekso pataisa, siekianti įteisinanti lygiavertę tėvystę. Tai yra dalyje Vakarų valstybių įprasta praktika, kai po skyrybų abu tėvai išlaiko vienodą teisę į vaiko globą. Pagal šią pataisą, tėvai galėtų patys nuspręsti ir notariškai patvirtinti susitarimą apie vaiko gyvenamąją vietą, o kilus ginčui, teismas nustatytų vaiko globą su abiem tėvais po vienodą laiko tarpą. Vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, jei lygiavertės tėvystės modelis būtų iš esmės prieš vaiko interesus.[3]

Kaip ir kiekvienas jautria tema keliamas klausimas, vaiko globos po skyrybų problema sudaro galimybes iškilti populistiniams sprendimams, kurie tam tikriems žmonėms naudingi, bet nebūtinai paremti įrodymais. Tokio įstatymo keitimas paliestų nemažą dalį žmonių, todėl man atrodo svarbu apžvelgti tyrinėjimais paremtą informaciją šiuo klausimu.

Viena valstybių, kuriose įstatymu taikoma lygiavertė tėvystė, – Švedija. Pagal Švedijos Vaikų ir tėvų kodeksą, po skyrybų abu tėvai lieka globoti vaiko, nebent kreipiamasi į teismą ir šis suteikia globos teisę vienam iš tėvų. Kadangi lygiavertė tėvystė yra pripažįstama kaip norma, vis daugiau išsiskyrusių šeimų vaikų Švedijoje gyvena dviejuose namuose: 2013 metų duomenimis, tai buvo apie 30 procentų išsiskyrusių tėvų vaikų.[4]Tad pagal Švedijos įstatymus vaiko gyvenimo vieta su abiem tėvais suprantama kaip labiausiai suderinama su vaiko interesais. Kita vertus, Lietuvoje lygiavertė tėvystė kol kas nėra apibrėžta įstatymu. Po skyrybų vaikas paprastai atitenka vienam iš tėvų, ar tai būtų tėvų susitarimo, ar teismo sprendimo pasekmė. 

Keletas Švedijoje atliktų mokslinių tyrimų rodo, kad su abiem tėvais po vienodą laiko tarpą po skyrybų gyvenantys vaikai turi mažiau psichologinių problemų ir geresnę savijautą nei gyvenantieji tik su vienu iš tėvų. Anot vieno tyrimo išvadų, su abiem tėvais gyvenantys vaikai linkę labiau emociškai jais pasikliauti ir jaučiasi sveikesni, nei tie, kurie gyvena kitokioje poskyrybinėje aplinkoje.[5]Pasisakantieji už lygiavertę tėvystę tikina, kad ji leidžia labiau atsižvelgti į vaiko interesus, nes gerbia jo teisę augti su abiem tėvais, nepaisant jų skyrybų. 

Kitas svarbus dalykas, kurį Švedijos įstatymai propaguoja, yra ginčų dėl vaikų sprendimas už teismo ribų – mediacija. Kadangi abu tėvai lieka atsakingi už vaiką po skyrybų, atsiranda postūmis išlaikyti gerus santykius tarp sutuoktinių net jiems išsiskyrus. Taip poskyrybinė situacija yra tarsi sušvelninama, ir tėvai yra skatinami priimti vaiką kaip asmenį su savais interesais, o ne kaip trofėjų, kurį vienas iš jų galiausiai laimi teisme.

Lygiavertė tėvystė sprendžia dar ir kitą problemą – tėčių vaidmens vaikų gyvenime po skyrybų. Kiekvienas psichologas greičiausiai patvirtintų, jog ryšys su tėvu augančiam vaikui yra labai svarbus, tačiau po skyrybų jis labai dažnai būna paaukojamas. Iki šiol didžiojoje daugumoje vaiko globos bylų vaikas atitenka motinai. Pagal JAV statistiką, tėvui globa atitenka vos 17 procentų atvejų[6], ir nėra priežasties manyti, kad Lietuvoje šis skaičius būtų smarkiai kitoks. Tad, gyvenant tik su motina, ryšys su tėvu ilgainiui beveik neišvengiamai silpnėja. Vienas iš būdų šiai problemai spręsti – lygiavertė tėvystė, kuri leistų vaikui bent teoriškai vienodai puoselėti ryšį su abiem tėvais. Natūralu, kad tėvų teisių judėjimas, įsikūręs JAV šeštajame dešimtmetyje, stipriai palaikė lygiavertės tėvystės idėją savo valstybėje. Tokia pat draugija, pasisakanti už tėčių interesus, egzistuoja ir Lietuvoje.

Tačiau yra ir kita pasiūlytos įstatymo reformos pusė. Ryškiausia gyvenimo su abiem tėvais po skyrybų problema ta, jog vaikas lieka be pastovios gyvenamosios vietos. Maža to, jis gali būti priverstas gyventi dviejose labai skirtingose aplinkose, kas nebūtinai teigiamai paveiks jo vystymąsi. Tai parodė vienas įdomus tyrimas, kuriame dalyvavo paaugliai ir suaugusieji nuo 14 iki 21 metų, užaugę skirtinguose šeimos modeliuose.[7]Buvo nustatyta, kad tuos, kurie savo būdo bruožais buvo labiau organizuoti, tvarkingi ir linkę planuoti, labiau neigiamai paveikė gyvenimas dviejuose namuose po tėvų skyrybų. Pirmiausia tai rodo, kad paties vaiko asmenybė ir poreikiai turėtų užimti svarbią vietą sprendžiant vaiko gyvenamąją vietą, nes jie gali nulemti visai skirtingus rezultatus. Antra, tai leidžia manyti, kad neturint pastovios gyvenamosios vietos vaiko gyvenimo ritmas tampa mažiau organizuotas ir nuspėjamas. Stabili ir nuspėjama aplinka sukuria augančiam vaikui saugumo pojūtį, ir poreikis tokiai aplinkai yra natūralus. Dėl šių priežasčių dviguba gyvenamoji vieta po tėvų skyrybų, jei būtų įstatymu priimta kaip norma, nebūtinai užtikrintų vaiko gerovę.

Lygiavertės tėvystės įteisinimas kelia ir įvairius etinius klausimus. B. Hatagal savo straipsnyje apie būtent šią problemą rašo, kad dviejų vaiko namų politika yra palaikoma kaip būdas patenkinti tėvų (vyrų) poreikius ir mesti iššūkį tariamai moterų viršenybei šeimų bylose.[8]Lygiavertė tėvystė gali būti naudojama kaip argumentas tėvui mokėti mažiau arba visai nemokėti alimentų, nes vaikas pusę laiko ir taip gyvena su juo. Tačiau turint omenyje tai, kad tėvų pajamos dažnai nėra vienodos ir gali netgi labai stipriai skirtis, yra galimybė, jog vaikui teks nuolatos keltis iš „turtingų“ namų į „neturtingus“. Tokie nuolatiniai svyravimai vaiko gyvenime gali ne tik nepadėti užtikrinti jo gerovės, bet ir trukdyti normaliam jo socialiniam ir psichologiniam vystymuisi.

Galiausiai dviejų vaiko namų modelio sėkmė stipriai priklauso nuo kiekvienos šeimos ypatybių. Anot vieno tyrimo, svarbu tai, kiek vaiko tėvai yra linkę bendradarbiauti jį auginant, ar jie yra užtikrinti tokio šeimos modelio tinkamumu, kiek skiriasi jų gyvenimo būdas ir kaip greitai jie įsitraukia į naujus romantinius santykius.[9]Be abejonės, labai svarbi ir santykių kokybė tarp tėvų, kaip ir tarp jų ir vaiko. B. Hatagal taip pat aprašo galimybę, kad dviejų vaiko namų politika tam tikrais atvejais gali kelti riziką. Jos įteisinimas galėtų paskatinti likti santuokoje, kurioje vienas iš partnerių arba vaikas yra išnaudojamas, nes kitam sutuoktiniui gauti visateisę vaiko globą po skyrybų taptų sudėtingiau. Todėl, turint omenyje situacijų šeimose ir skyrybų priežasčių įvairovę, kyla abejonių, ar abiejų tėvų globa po skyrybų turėtų tapti norma.

Nėra įmanoma įstatymu nurodyti geriausio vaiko globos modelio tinkamo visoms šeimoms, nes yra kitų svarbių veiksnių, pavyzdžiui, vaiko nuomonė ir jo saugumo pojūtis, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta užtikrinant jo ar jos interesus. Tačiau priėmus įstatymo pataisą dviejų vaiko namų modelis po skyrybų taptų įstatymu viršesnis nei vieno iš tėvų globa. Šiuo straipsniu nemėginu nurodyti vienos tiesos lygiavertės tėvystės klausimu, bet siekiu pažvelgti giliau nei siekia populistinė idėja ir padėti pamatyti ne tik naudą, bet ir grėsmes, kurias galėtų atnešti pasiūlyta pataisa. Priimant tokį įstatymą turėtų būti remiamasi tyrinėjimų išvadomis ir kitų valstybių pavyzdžiais, kurių dalį pamėginau apžvelgti. Manau, kad ypač svarbu suvokti, dėl ko gali būti reikalaujama lygiavertės tėvystės, kad tokia politika netaptų įrankiu vienam iš tėvų išvengti savo atsakomybių. Ir kad darydami sprendimus, liečiančius vaikų gyvenimą, būtume atsargesni, įsiklausytume ir geriau suvoktume, kas iš tiesų geriausiai padėtų užtikrinti jų gerovę.

Bernardinai inf.

Namai vaikas gerovė skyrybos
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
22 peržiūros kovo mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Testas!
Šiame paveikslėlyje paslėptos trys boružės ir trys vaiko veidai. Jūsų užduotis  juos rasti per 1 minutę. Atsakymą rasite apačioje. Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo. Imsitės iššūkio?  Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Testo atsakymas
Įvykiai
Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto. „Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų rezultatus“, - džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“ „Maisto banko“ akcijos sav...
Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...
Kriminalai
2019-03-16, 12:55 val., prekybos centre Taikos pr. Klaipėdoje pastebėta, kad, išplėšus mokamo tualeto pinigų saugyklą, buvo pavogti pinigai. Padaryta žala tikslinama.  2019-03-16, apie 14:40 val., Klaipėdos apskr. VPK patalpose atliekant pristatytojo, gim. 1993 m., apžiūrą, jo rankinėje rastas folijos lankstinukas su dviem rudos spalvos neaiškios kilmės  galimai narkotinės medžiagos gabaliukais. Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę.  2019-03-16, apie 8...
Laisvalaikiui
Mes siūlome jums tam tikrą išbandymą, kuriam reikia pastabumo. Priimsite iššūkį? Šiame paveikslėlyje pasislėpė 10 žmonių. Raskite juos! Mes pridursime, jog vienas žmogus nėra aiškiai matomas, todėl, jei radote devynis žmones, tai jau yra geras rezultatas. Atsakymas