Moterys ir vyrai skirtingai serga vėžiu – kodėl taip yra?

Specialistai pastebi, kad vyrų ir moterų sirgimas onkologinėmis ligomis gana skirtingas įvairiais aspektais. Ir tam paaiškinti vis daugėja naujausiais mokslo pasiekimais pagrįstų argumentų.

NVI prof. Sonata Jarmalaitė © Domantas Pipas nuotr.

Vyrams vėžys diagnozuojamas dažniau

„Lietuvoje šiuo metu yra apie 100 tūkst. onkologinėmis ligomis sergančių žmonių iš kurių beveik 23 tūkst. gyvena 10 ir daugiau metų, t.y. onkologine liga susirgusiems žmonėms yra galimybė parinkti tinkamą gydymą, kuris duoda tikrai gerus rezultatus. Tarp moterų dažniausia onkologinė liga Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje bei kitose Europos šalyse, išlieka krūties vėžys, o tarp vyrų – prostatos vėžys“, – sako Nacionalinio vėžio instituto vyriausioji mokslo darbuotoja epidemiologė dr. Giedrė Smailytė. 

Sergamumo statistika rodo, kad vyrai vėžiu serga dažniau nei moterys, jų išgyvenamumo rodikliai yra prastesni, didesnis mirštamumas. Per savo gyvenimą vėžiu suserga viena iš trijų moterų, kita vertus, šios diagnozės sulaukia net kas antras vyras. Net jei atmestume specifinius dažniausius vyrų ir moterų navikus – prostatos ir krūties vėžį – tendencijos lieka panašios. Jei nagrinėsime įvairių lokalizacijų navikus, daugeliu atvejų statistika vėlgi negailestinga vyrams. Vyrai dažniau serga hematologiniais navikais, šlapimo pūslės, plaučių, storžarnės vėžiu. Kaposi sarkoma susirgti vyrai rizikuoja net 29 kartus dažniau nei moterys. Tiesa, yra navikų, kuriais dažniau serga moterys. Tai skydliaukės, tulžies pūslės, išangės vėžiai. 

Prostatos vėžys © Shutterstock nuotr.

Mokslininkai ne vienerius metus laužo galvą, su kuo siejasi šie lyčiai specifiniai sergamumo skirtumai. Anksčiau manyta, kad kalti žalingi įpročiai ir aplinkos veiksniai. Tarp vyrų daugiau rūkančių, vartojančių alkoholį, jie dažniau veikiami kancerogenų profesinėje aplinkoje. Tačiau elgsenos tendencijos keičiasi, o sergamumo proporcijos išlieka tos pačios. 

„Piktybiniai navikai išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių (antra po širdies ir kraujagyslių ligų). Jei būtų sumažintas žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikis ar jie būtų visiškai eliminuoti, galima būtų išvengti nuo trečdalio iki pusės susirgimų vėžiu, – teigia Nacionalinio vėžio instituto Klinikinės onkologijos laboratorijos vedėjas med. dr. Vincas Urbonas. – Tai būtų rūkymas, profesiniai kancerogenai, netaisyklinga mityba, nutukimas ir mažas fizinis aktyvumas, infekciniai veiksniai ir aplinkos tarša. Šie veiksniai kenksmingi visiems – ir vyrams, ir moterims“ .

Individualizuojant gydymą nepamirštami lyties skirtumai

Šiuolaikiniai tyrimai lyčių sergamumo vėžiu skirtumus sieja su lyties hormonų veikla, besiskiriančiu imuniniu atsaku ir metabolizmu bei X chromosomos genais. Pastebėta, kad moteriški lyties hormonai – estrogenai – pasižymi uždegimą slopinančiu veikimu. Manoma, kad jie saugo moteris nuo hematologinių, kepenų, storžarnės navikų ir net melanomos. Tyrimas parodė, kad pakaitinė hormonų terapija mažina moterų sergamumą storžarnės vėžiu pomenopauzės laikotarpiu, nors jos ir taip rečiau suserga šia liga.Skydliaukės ląstelių dalijimąsi reguliuoja androgenai, tad vyrai yra atsparesni šiam vėžiui. Lyties hormonai veikia ir kraujo ląstelių funkcijas. Matyt dėl šios priežasties moterys dažniau serga autoimuninėmis ligomis, o vyrai – leukemija. Hormonai reguliuoja ir kancerogeninių medžiagų metabolizmą, tad abi lytys gali būti skirtingai jautrios įvairiems kancerogenams. 

„X chromosomoje yra daugiau kaip 800 genų. Dalis jų siejama su vėžio vystymusi. Vyrai turi vieną X chromosomą, o moters ląstelėse šios chromosomos yra dvi. Kad būtų išsaugotas genų balansas moters ląstelėse viena iš X chromosomų atsitiktiniu būdu inaktyvinama. Taip maždaug pusė moters ląstelių turi aktyvią vieną, o kita pusė – kitą X chromosomą. Tad net ir įvykus vėžį sukeliančiai mutacijai pusė moters ląstelių išliks sveikos dėl atsitiktinio X chromosomos inaktyvinimo, – komentuoja Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai genetikė prof. Sonata Jarmalaitė.– Dar įdomiau, kad dalis nuo vėžio saugančių genų moters ląstelėse ekspresuojami abiejų chromosomų, tad moters organizmas tarsi dviguba jėga saugosi nuo vėžio“.

Neseniai mokslininkai tyrinėdami tūkstančių duomenų bazėse esančių navikų genominius profilius palygino vyrų ir moterų navikų genetinius skirtumus. „Tyrimas parodė, kad net pusė su vėžiu siejamų genų pasižymi lyčiai specifiniu mutacijų profiliu. Šis tyrimas ne tik paaiškino skirtingą lyčių sergamumą vėžiu, bet ir pagrindė jau senokai pastebėtą atsako į gydymą skirtumą, –  pažymi prof. Sonata Jarmalaitė. 

Moterų plaučių navikuose dažniau aptinkama EGFR geno mutacija, be to, šio geno raiška stipresnė moters organizme, tad moterims dažniau skiriama taikinių terapija, o ir atsakas į gydymą būna geresnis. Panašiai moterys sėkmingiau gydomos, kai serga BRC-ABL teigiama leukemija. „Vėžio gydymas tampa vis labiau personalizuotas. Pasirodo, parenkant gydymą svarbu atsižvelgti ne tik į naviko genetinį profilį, bet ir į paciento lytį. Mokslininkai įspėja, kad kai kurie naujų vaistų klinikiniai tyrimai galėjo būti nesėkmingi dėl pamiršto lyties faktoriaus. Štai sergant galvos - kaklo navikais neretai yra mutavęs SRC genas, tačiau naujo vaisto, sukurto specifiškai slopinti šio onkogeno veikimą, klinikiniai tyrimai neparodė laukto terapinio efekto. Vėliau buvo pastebėta, kad tarp tiriamųjų buvo mažai moterų, o būtent jų navikuose onkogeno raiška žymiai stipresnė,“ – pasakoja mokslininkė genetikė. 

Psichologinis nusiteikimas ypač svarbus

Kad sėkmingiau gydytume vėžį ypač svarbu tampa ankstyva diagnostika ir šiuolaikinės gydymo priemonės. Vakarų šalių patirtis rodo, kad įgyvendinant kai kurių lokalizacijų vėžio ankstyvos diagnostikos programas, galima ženkliai padidinti anksti diagnozuojamų navikų skaičių (pvz., krūties, storosios žarnos), dėl ko atsiranda daugiau galimybių suteikti efektyvų gydymą. O gimdos kaklelio patologijos patikros programa leidžia diagnozuoti ikivėžinius pakitimus, kuriuos išgydžius vėžys net neišsivysto. Mūsų šalyje yra vykdomos minėtų lokalizacijų – krūties, storosios žarnos, gimdos kaklelio, taip pat prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programos ir onkologai kviečia bei ragina gyventojus pasinaudoti galimybėmis nemokamai profilaktiškai pasitikrinti. „Lietuvoje anksti diagnozavus, tarkime, prostatos vėžį 5-erių metų išgyvenamumo rodiklis yra 100 proc.“, – teigia dr. G. Smailytė. 

Medikai tikina, kad tiek moterų, tiek vyrų išgyvenimui sergant onkologinėmis ligomis didelę įtaką turi ir psichologinis nusiteikimas, tikėjimas, kad liga įveikiama, ir nuoširdus noras gydytis.

Krūties vėžys. „Shutterstock“ nuotr.

„Yra įrodyta, kad onkologinių pacientų, sergančių depresija, išgyvenamumas yra mažesnis. Drąsiai galima teigti: pozityvumas tikrai turi teigiamos įtakos gydymo efektyvumui. Tą patį galėčiau pasakyti ir apie religiją. Ji teikia dvasinės stiprybės pacientams bei padeda įveikti sunkumus, susijusius su liga bei gydymo sukeltais šalutiniais poveikiais“, – įsitikinęs dr. V. Urbonas. 

Efektyvių gydymo metodų įvairovė

Anot onkologų, veiksmingiausias gydymo būdas – operacinis, tačiau jo efektyvumas gydant tiek vyrus, tiek moteris priklauso nuo vėžio lokalizacijos ir stadijos. 

„Jei vėžys yra pradinių stadijų, neišplitęs, pašalinus visą naviką sveikų audinių ribose pacientą galima išgydyti. Todėl labai svarbu, kad visi onkologiniai pacientai būtų operuojami onkologijos centruose, turinčiuose pakankamai žinių bei patirties atlikti tokias operacijas“, – teigia dr. V. Urbonas, pridurdamas, kad neteisingai atlikta operacija gali sąlygoti onkologinės ligos atkrytį. Anot jo, tinkamai pasirinktas gydymas, imunoterapija ar chemoterapija gali ženkliai padidinti paciento išgyvenamumą nepriklausomai nuo lyties. 

„Pavyzdžiui prieš kelis dešimtmečius išgyvenamumas, nepaisant gydymo, sergant ketvirtos stadijos melanoma siekė vos vienerius metus. Šiuo metu turime duomenų apie pacientus, sirgusius ta pačia ketvirtos stadijos melanoma, kurių išgyvenamumas siekia daugiau kaip 10 metų. Būtina suprasti, kad vėžys dėl mokslo pasiekimų tampa jau ne mirtina, o lėtine liga, ir tikrai, manau, jog ateis laikas, kai pasirinkus tinkamą gydymą ir sergantys kitų lokalizacijų pažengusiomis onkologinėmis ligomis žmonės gyvens daugelį metų“, – optimistiškai nuteikia dr. V. Urbonas.

„V.P.“ inf.

Moterys vyrai vėžys
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
46 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Teisingumo ministerija vadinamojo kainų mažinimo plano įgyvendinimui pateikė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisas. Jomis Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) norima suteikti naujus įgaliojimus. Vienas jų – organizuoti ekonominius, sociologinius ir elgsenos tyrimus vartotojų apsaugos srityje. Taip pat tarnybą norima įpareigoti atlikti prekių ir paslaugų kontrolinius pirkimus, kuriuos atlieka vadinamieji slaptieji pirkėjai. VVTAT taip pat turėtų...
Sportas
Spalio pabaigoje Lietuvos mokyklose vyko pradinukams ir jų mokytojams skirtas projektas „Olimpinė savaitė“. Į aktyvią veiklą įsitraukė 629 klases, maždaug 12 tūkstančių vaikų. Pirmą kartą vykusio projekto tikslai ir skaičiai buvo pristatyti LR Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusioje spaudos konferencijoje. Jos pabaigoje burtų keliu paaiškėjo 10 klasių, laimėjusių specialius prizus. Projekto, kurį organizuoja LR Sveikatos apsaugos ministerija, LR Švietim...
Sveikata
Visi žinome, kad gerai išsimiegoti naktį yra labai svarbu mūsų sveikatai dėl įvairiausių priežasčių. Tačiau prie šio tinkamo miego teikiamų privalumų sąrašo galima pridėti dar vieną: gerai išsimiegojus išvengiama dehidratacijos, rašo sciencealert.com. Naujas tyrimas parodė, kad po trumpesnio nei šešių valandų nakties miego organizme būna mažiau nei pakankamai vandens. Mokslininkai išsiaiškino, jog šešias valandas per naktį miegojusių žmonių organizme buvo...
Įvykiai
Plungėje susirinko Lietuvos ir ESF projekto Lyderių laikas 3 (toliau - LL3) dalyviai – Palangos miesto ir Plungės, Rietavo ir Šilalės rajonų savivaldybių komandos. Bendradarbiavimo renginys vyko netradicinėje aplinkoje – buvusios Oginskių dvaro laikrodinės ir oranžerijos renovuotose patalpose įsikūrusioje Plungės savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Atvyko dauguma kūrybinių komandų narių (45) ir kviestiniai svečiai – projekto vadovė Rasa Šnipienė, Švietimo...
Konkursas
Norime Jums padovanoti 2 bilietus į Džordana Butkutė koncertą Palangoje, gruodžio 22 d.  Ką reikia padaryti norint laimėti? Aplankyti mus facebook'e  Palangos miesto laikraštis "Vakarinė Palanga"  Surasti renginį  Kalėdos su Džordana // Palanga ✅BŪTINAI įvykdyti visas 3 sąlygas!✅Paspausti LIKE po renginiu ir SHARE su draugais ;)✅PARAŠYTI mėgstamiausią Džordanos dainą✅PAŽYMĖTI su kuo norite eiti į koncertąDu nugalėtojus paskelbsime kitą ketvirtadienį.
Įvykiai
Sekmadienį socialiuose tinkluose pasipylė pranešimai apie Lietuvos mobiliojo ryšio abonentų gautų skambučių iš Mozambiko. Mobiliojo ryšio tiekėjai, pastebėjus tokį praleistą skambutį, pataria jokiu būdu neskambinti atgal, nes tai gali gerokai padidinti jūsų sąskaitą. Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Andrius Baranauskas feisbuke paaiškino situaciją. Jo teigimu, kad sukčiavimo schema „grįsta mūsų įpročiu perskambinti ir įsitikinimu, kad kažkam M...
Įvykiai
Pokyčius kurti bendromis pastangomis. Būtent to siekiama nauja Lietuvos oro uostų iniciatyva. „Blitz“ sesijomis pavadintas naujų oro bendrovių ir krypčių pritraukimo projektas, sutelktinėmis valstybės institucijų, savivaldybių organizacijų, verslininkų asociacijų bei atskirų įmonių pastangomis siekia, kad visuose šalies oro uostuose atsirastų verslui, miestams ir regionams reikalingiausios skrydžių kryptys ir jų dažniai. „Ši iniciatyva mums leis konsoliduo...
Įvykiai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad pernai lapkritį prasidėjusiame Kvitų žaidime gyventojai galės dalyvauti dar vienus metus, o savaitinių ir mėnesinių prizų laimėtojai nuo šiol bus skelbiami per „Lietuvos ryto“ televiziją. Kaip ir anksčiau, žinia apie laiminguosius gyventojų užregistruotus kvitus bus transliuojama kiekvieną antradienį specialiame televizijos reportaže, kurį gyventojai išvys po laidos...
Įvykiai
Pasibaigus sausų orų laikotarpiui į Lietuvą vis dažniau atkeliaus lietaus debesys. Pirmadienio dieną palynos daugiausia šiaurinėje šalies pusėje, tuo metu pietuose nors debesų danguje sukiosis nemažai, tačiau žymesnio lietaus nebus. Termometrai įdienojus šalyje rodys tik 4-9 laipsnių šilumą, aukščiausių reikšmių galima tikėtis prie jūros. Šilta nebus ir dėl pučiančio stiproko pietryčių vėjo. Antradienio naktį keli lietaus debesys vis dar slinks per šiaurin...