Gydytojo ir vaistininko patarimai: kaip apsisaugoti nuo peršalimo vasarą

Gerklės perštėjimas, kosulys, sloga, karščiavimas – tokie negalavimai persekioja žmones, kurių organizmas nespėja prisitaikyti dėl staiga atšilusio ar atšalusio oro.  Ūmios kvėpavimo takų infekcijos – dažnas reiškinys ir vasarą, paguldantis į ligos patalą. Todėl vasarą viena dažniausių priežasčių, kodėl prasta savijauta gali apkartinti atostogas – peršalimas.

racmn.com nuotr.

Daugelis Lietuvos gyventojų pripratę prie keturių metų laikų, kurie  ateina tam tikru kalendoriniu metu. Orų išdaigos, kurioms tiek daug dėmesio pastaruoju metu skiria klimatologai, tampa galvos skausmu ir gydytojams, prie kurių kabinetų nusidriekia pacientų eilės.

Nualinama imuninė sistema

Nors atrodo, kad  karštas oras ir peršalimas yra nesuderinami dalykai, tačiau tikimybė per karščius pasigauti peršalimą  yra ne mažesnė nei žiemą.

Gydytoja Regina Žukauskienė pasakojo, kad  šiemet prasidėję neįprasti karščiai smogė dviguba jėga –  neįprastu metų laiku ir neįprasta temperatūra.  Stresas dėl per anksti atėjusios vasaros silpnina imunitetą,  o į stresą  skirtingai reaguoja vaikai, darbingo amžiaus asmenys ir senjorai.  Vieni jaučia nuovargį, silpnumą, prakaitavimą, kiti skundžiasi dirglumu, sutrikusiu miego režimu ar šokinėjančiu kraujospūdžiu.

 Silpniausia yra mažamečių ir garbingo amžiaus žmonių imuninė sistema, nes vienų dar nesusiformavusi, o kitų – dėl lėtinių ligų yra lengvai pažeidžiama.

Dėl karščių gali paūmėti  įvairios lėtinės ligos, sutrikti širdies ritmas, atsirasti dusulys, tinti kojos. Vaikai ir lėtinėmis ligomis sergantys senjorai yra ypač jautrūs karščiams ir dideliems oro temperatūros svyravimams.

Neskubėkime  lepintis  maudynėmis

Įšilę žmonės gaivinasi gėrimais, kurie atvėsinti ledukais, valgo ledus, lenda po šaltu dušu ar maudosi dar neįšilusiuose vandens telkiniuose. Tačiau tokios maudynės, ypač jei ilgai neišdžiūna maudymosi kostiumėlis, sėdima ant drėgnos žemės ar šaltų akmenų, gali prišaukti ir šlapimo takų infekciją, kai užklumpa įkyrus noras šlapintis. Vyrams tai gresia prostatos uždegimu prostatitu, o moterims – šlapimtakių infekcija. 

„Jei smarkiai įkaitę žmonės lenda į šaltą jūrą,  pagalvokime, koks tai stresas organizmui, koks išbandymas imuninei sistemai. Kai organizmas neatlaiko tokio krūvio, prasideda sloga, ima skaudėti gerklę, vargina kosulys, angina, bronchitas, užkimsta balsas“, – įspėjo gydytoja R.Žukauskienė.

 Šie negalavimai būdingi ūmiai kvėpavimo takų infekcijai. Kai kuriuos neatsargius maudynių mėgėjus užklumpa dar bjauresni negalavimai, iš tikrųjų baisus yra ne peršalimas, o jo komplikacijos, kurios baigiasi sinusitu, ausies uždegimu ar   plaučių uždegimu.

Atvykus į pajūrį  pirmomis dienomis sveikiau pabraidžioti, įpratinti kojas prie šalto vandens,   galima vietoj maudynių tik apsišlakstyti, o ne sukandus dantis nerti į dar neįšilusį vandenį.

Skysčių poreikis

Peršalimo priežastis – virusai, kurie būna nusitaikę į kvėpavimo takų  gleivinę. Jei žmogus nejaučia troškulio, jis užmiršta, kad reikia gerti vandens. Tačiau perdžiūvusi gleivinė reiškia tai, kad įvairiems infekcijos sukėlėjams yra atviri vartai.

Kadangi vasarą žmonės kur kas daugiau prakaituoja, reikėtų per parą išgerti apie du litrus skysčių. Taip pat rečiau mėgautis kava, kuri skatina šlapimo išsiskyrimą. Įpratusiems dieną pradėti kavos puodeliu, reikėtų prisiminti, kad būtina papildyti organizmo atsargas vandeniu.

Atsargiai elgtis su kondicionieriumi

Vasaros audroms būdingi  staigūs  temperatūros pokyčiai  sutrikdo ir organizmo termoreguliavimą. Jei  vieną dieną oras įkaista iki 30 laipsnių karščio, o kitą – termometras rodo vos 14-15  laipsnių Celsijaus, yra sunku ne tik drabužius tinkamus išsirinkti, bet ir tinkamai nusireguliuoti patalpos temperatūrą. 

Per karščius žmonės stengiasi būti kondicionuojamose patalpose, ginasi nuo tvankumos automobiliuose  įjungdami kondicionierius, atidaro langus ir nevengia skersvėjo.

Prekybos centruose temperatūra tokia vėsi, kad karštą dieną nepasiėmus megztuko, gresia žaibiškas peršalimas.  Automobilyje reikėtų saikingai mėgautis oro kondicionieriaus teikiama vėsa.  Nepatartina įjungti šio įrenginio visu pajėgumu, vos tik užvedus automobilį, ypač ilgą laiką stovėjusį saulėje. Oro ir automobilio salono temperatūrų skirtumas turėtų būti nedidelis.

Palankiausia temperatūra žmogaus organizmui apie – 22,23 laipsnius šilumos. Nėra gerai, jei lauke spigina 30 laipsnių karštis, o automobilyje nustatoma 18 laipsnių vėsa. Temperatūrų skirtumas turi būti ne didesnis kaip 4–6 laipsniai. Priešingu atveju kyla pavojus persišaldyti.

Vairuotojui  įjungus automobilio kondicionierių, gydytoja R.Žukauskienė patarė  nenukreipti šaltos srovės į veidą, kad ir kaip malonu tai būtų. Ne tik šaltas oras pūs į veidą, bet ir dulkės pateks tiesiai ant nosies ir akių gleivinių. Oro kondicionavimo sistemoje gali kauptis taip pat dulkės, bakterijos,  žiedadulkės ir kitos smulkios dalelės, prasiskverbiančios pro salono filtrą. 

Grūdinimasis – tai organizmo treniruotė

Dar vienas gydytojos R.Žukauskienės patarimas – iš anksto ruoštis atostogoms ir grūdintis kiekvieną dieną, pavyzdžiui, po truputį mažinti šalto vandens temperatūrą duše. Tai padeda prisitaikyti kraujotakai prie temperatūrų skirtumo, išvengti spazmų, o kartais – ir mėšlungio, kuris gali ištikti, kai įšilęs žmogus neria į vandens telkinį, nes dažniausiai koją ar  kaklą sutraukia dėl reflekso šąlant įtraukti galvą į pečius.

Mėšlungį gali iššaukti per ilgas buvimas saulėje. Mėšlungis taip pat gali sutraukti, kai kraujyje trūksta  vertingų mikroelementų kalcio ir kalio, taip pat vitamino D, todėl reikėtų neužmiršti gerti mineralinio vandens.

„Apie grūdinimosi naudą žino daugelis žmonių, tačiau neturi valios ir noro paruošti savo kūną vasaros išbandymams“, – pasakojo gydytoja R.Žukauskienė.

Šis būdas stiprinti sveikatą  nieko nekainuoja, nes viskas priklauso nuo žmogaus apsisprendimo gyventi sveikai ir nesirgti.

 Gelbsti natūralios priemonės

Vaistininkai – vieni pirmųjų,  į kuriuos žmonės kreipiasi pagalbos, pablogėjus savijautai. Per daugiau nei 45 metus praktikos metų vaistininkė Vida Jokimienė neprisiminė tokios vasaros, kad būtų tiek daug sunegalavusių žmonių, kurių organizmas sustreikavo nespėdamas prisitaikyti prie staigių klimato permainų.

„Žmogaus organizmas įvairiai reaguoja į netikėtas permainas.  Stresas  – viena priežasčių, kodėl  silpsta imunitetas ir jaučiamės liguistai“, – pasakojo V.Jokimienė.

Atsižvelgę  į amžių ir sveikatos būklę,  daugelis žmonių gali padėti sau.  Praktika rodo, kad užsukę į vaistinę žmonės pirmiausia teiraujasi natūralių priemonių, o ne sintetinių vaistų nuo peršalimo.  Viena vertus – medicininiai preparatai vis brangsta, kita vertus – žmonės vis labiau pasikliauja natūraliomis priemonėmis, kurias dovanoja gamta.

V.Jokimienė pasakojo, kad lankytojai  neretai pasirenka tai, kas stiprina imunitetą. Tai parodė ir apklausa, kurios metu ne vienas vaistinės lankytojas buvo kalbinamas, kuo pirmiausia stiprina savo imunitetą. Susumavus paaiškėjo, kad tai medus ir jo produktai.

Liaudies medicinos receptas niekada nesensta

Pajutus pirmuosius peršalimo požymius rekomenduočiau išbandyti  propolį (bičių pikį). Tai –  sakinga, maloniai stipraus kvapo ir kartoko, aštraus skonio biologiškai aktyvus produktas, iš kurio gaminami įvairūs produktai.

Esu surinkusi įvairių liaudies medicinos receptų apie propolį.  Manau, propoliui reiktų skirti ypatingą dėmesį– tiek gerai besijaučiantiems, tiek įvairių lėtinių ligų kamuojamiems žmonėms“, – dalijosi savo patirtimi V.Jokimienė.

Propolis ypač gelbsti esant gerklės perštėjimui, slogai. „Peršalus, kada skauda gerklę, vaistinės lankytojai neretai teiraujasi gintarinės spalvos čiulpiamų tablečių, kurių sudėtyje yra propolio, vitamino C, imbiero“, - sako vaistininkė. Vitaminas C  yra svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, o nuo seno Rytų medicinoje naudojamas imbieras pasižymi priešuždegiminėmis, priešvirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Jis palaiko normalią gerklės bei bronchų funkciją ir kvėpavimo takų imuninę sistemą.

„Esu pastebėjusi, kad žmonės žino apie bičių produktus daugiau nei parašyta mūsų enciklopedijose, ir ypatingai garbūs senoliai.“  Propolis praturtintas aviečių ekstraktu,  iš pipirmėčių išgaunamu mentolio eteriniu aliejumi ar erškėtrožėmis padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, pasižymi maloniu poveikiu burnos, gerklės ir ryklės gleivinei bei balso stygoms, padeda palaikyti normalią kvėpavimo takų veiklą. 

 „V.P.“ inf.

Sveikata peršalimas gerklė perštėjimas kosulys sloga karščiavimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
667 peržiūros lapkričio mėn.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
IMD Pasaulio talentų reitinge (IMD World Talent Report 2018) Lietuva krenta žemyn antrus metus iš eilės. Šiemet iš 33 vietos Lietuva nukrito trimis pozicijomis į 36 vietą. Tuo tarpu Latvija šiais metais išlaikė 35 poziciją, Estija vienu laipteliu pakilo aukščiau iš 29 į 28 poziciją, o kaimyninė Lenkija kaip ir Lietuva leidosi žemyn –  iš 34 į 38 vietą. Talentų reitingą nuo 2005 metų sudarinėja IMD Pasaulio konkurencingumo centras, siekdamas įvertinti, kaip...
Įvykiai
Lina Mustafinaitė Visame pasaulyje sutriko socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ veikla. Svetainės su sutrikimais veikia ir Lietuvoje. Socialinių tinklų ir kitų svetainių veiklos sutrikimus fiksuojančiame puslapyje downdetector.com matyti, kad antradienio popiepę padaugėjo skundų dėl „Facebook“ ir „Instagram“. Žmonės rašė iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kitų šalių. Lietuvoje socialinių tinklų veikla taip pat sutriko. Pirmadienio vakarą...
Įvykiai
Pedagogų streikai įgauna pagreitį, teigė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, drauge su kitų pedagogų profesinių sąjungų atstovais trečiadienį pakviestas pasikalbėti su švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene, o ketvirtadienį – į Prezidentūrą. Pasak A. Navicko, lapkričio 12 dieną pradėtas neterminuotas pedagogų streikas neišsikvepia. Antradienį prie streikuojančiųjų prisijungė 66-ta ugdymo įstaiga - Vilniaus Martyno Ma...
Įvykiai
Ineta Nedveckė Antradienį Seimo plenarinių posėdžių salę pasiekė „valstiečių“ įregistruotas įstatymo projektas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo nuo 141 iki 121. Tam reiktų pakeisti Konstitucijos 55 straipsnį. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Toliau projektas bus svarstomas komitetuose, vėliau dėl jo Seimas balsuoti turės dar bent 3 kartus. Už projektą balsavo 54 parlamentarai, prieš – 29, susilaikė 15. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirta...
Įvykiai
Palangiškių ir miesto svečių pamėgta Grafų Tiškevičių artėjant šv. Kalėdoms nušvis naujomis spalvomis – būtent čia šiais metais įsikurs pagrindinė Palangos eglė. Ne vienerius metus pagrindinis šv. Kalėdų atributas – miesto eglė – puošė centrinę kurorto aikštę. Tačiau šiais metais nuspręsta žiemos šventes pasitikti su naujovėmis. Pasak Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorės Vitos Petrauskienės, šalia kurorto simboliu vadinamo Kurhauzo ir Koncertų sa...
Kultūra
Šie, 2018 metai, ypač gausūs įvairių svarbių mūsų valstybei jubiliejų, t.y. Lietuvos valstybės atkūrimo 100 - osios metinės, 100 metų Lietuvos Vyriausybei, lapkričio 23 d. švęsime Lietuvos kariuomenės šimtmetį. 2018 - ieji – jubiliejiniai ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungai, skaičiuojančiai jau 30 gražios ir prasmingos veiklos metų. Buvusius kalinius, tremtinius, laisvės kovų dalyvius vienijanti organizacija gimė kartu su Sąjūdžiu. 1988 m....
Įvykiai
Seimas antradienį pareiškė, kad partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo faktinis su okupacija kovojusios Lietuvos valstybės vadovas. Už tokią rezoliuciją balsavo 91 parlamentaras, nė vienas nebuvo prieš, septyni susilaikė. Dokumentu konstatuota, kad Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko pirmasis pavaduotojas A. Ramanauskas-Vanagas nuo 1954 metų lapkričio 26 dienos, po Jono Žemaičio-Vytauto nužudymo, iki jo paties mirties 19...
Sveikata
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. 46-ąją šių metų savaitę (lapkričio 12–18 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 65,1 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo panašiai – 60,2 atv./10 tūkst.  gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 46-ąją savaitę registr...
Įvykiai
Antradienio naktį ligoninėje mirė režisierius Eimuntas Nekrošius, BNS patvirtino jo giminaitis parlamentaras Arvydas Nekrošius. Pasak Seimo vicepirmininko A.Nekrošiaus, režisierius pasijuto blogai grįžęs iš kelionės ir buvo nuvežtas į ligoninę, kur mirė apie 3 val. nakties. E.Nekrošiui trečiadienį būtų sukakę 66 metai. BNS /Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Čia pateikiama informacija skirta suaugusiems. Patvirtinkite, kad turite 18 metų.