Gydytojo ir vaistininko patarimai: kaip apsisaugoti nuo peršalimo vasarą

Gerklės perštėjimas, kosulys, sloga, karščiavimas – tokie negalavimai persekioja žmones, kurių organizmas nespėja prisitaikyti dėl staiga atšilusio ar atšalusio oro.  Ūmios kvėpavimo takų infekcijos – dažnas reiškinys ir vasarą, paguldantis į ligos patalą. Todėl vasarą viena dažniausių priežasčių, kodėl prasta savijauta gali apkartinti atostogas – peršalimas.

racmn.com nuotr.

Daugelis Lietuvos gyventojų pripratę prie keturių metų laikų, kurie  ateina tam tikru kalendoriniu metu. Orų išdaigos, kurioms tiek daug dėmesio pastaruoju metu skiria klimatologai, tampa galvos skausmu ir gydytojams, prie kurių kabinetų nusidriekia pacientų eilės.

Nualinama imuninė sistema

Nors atrodo, kad  karštas oras ir peršalimas yra nesuderinami dalykai, tačiau tikimybė per karščius pasigauti peršalimą  yra ne mažesnė nei žiemą.

Gydytoja Regina Žukauskienė pasakojo, kad  šiemet prasidėję neįprasti karščiai smogė dviguba jėga –  neįprastu metų laiku ir neįprasta temperatūra.  Stresas dėl per anksti atėjusios vasaros silpnina imunitetą,  o į stresą  skirtingai reaguoja vaikai, darbingo amžiaus asmenys ir senjorai.  Vieni jaučia nuovargį, silpnumą, prakaitavimą, kiti skundžiasi dirglumu, sutrikusiu miego režimu ar šokinėjančiu kraujospūdžiu.

 Silpniausia yra mažamečių ir garbingo amžiaus žmonių imuninė sistema, nes vienų dar nesusiformavusi, o kitų – dėl lėtinių ligų yra lengvai pažeidžiama.

Dėl karščių gali paūmėti  įvairios lėtinės ligos, sutrikti širdies ritmas, atsirasti dusulys, tinti kojos. Vaikai ir lėtinėmis ligomis sergantys senjorai yra ypač jautrūs karščiams ir dideliems oro temperatūros svyravimams.

Neskubėkime  lepintis  maudynėmis

Įšilę žmonės gaivinasi gėrimais, kurie atvėsinti ledukais, valgo ledus, lenda po šaltu dušu ar maudosi dar neįšilusiuose vandens telkiniuose. Tačiau tokios maudynės, ypač jei ilgai neišdžiūna maudymosi kostiumėlis, sėdima ant drėgnos žemės ar šaltų akmenų, gali prišaukti ir šlapimo takų infekciją, kai užklumpa įkyrus noras šlapintis. Vyrams tai gresia prostatos uždegimu prostatitu, o moterims – šlapimtakių infekcija. 

„Jei smarkiai įkaitę žmonės lenda į šaltą jūrą,  pagalvokime, koks tai stresas organizmui, koks išbandymas imuninei sistemai. Kai organizmas neatlaiko tokio krūvio, prasideda sloga, ima skaudėti gerklę, vargina kosulys, angina, bronchitas, užkimsta balsas“, – įspėjo gydytoja R.Žukauskienė.

 Šie negalavimai būdingi ūmiai kvėpavimo takų infekcijai. Kai kuriuos neatsargius maudynių mėgėjus užklumpa dar bjauresni negalavimai, iš tikrųjų baisus yra ne peršalimas, o jo komplikacijos, kurios baigiasi sinusitu, ausies uždegimu ar   plaučių uždegimu.

Atvykus į pajūrį  pirmomis dienomis sveikiau pabraidžioti, įpratinti kojas prie šalto vandens,   galima vietoj maudynių tik apsišlakstyti, o ne sukandus dantis nerti į dar neįšilusį vandenį.

Skysčių poreikis

Peršalimo priežastis – virusai, kurie būna nusitaikę į kvėpavimo takų  gleivinę. Jei žmogus nejaučia troškulio, jis užmiršta, kad reikia gerti vandens. Tačiau perdžiūvusi gleivinė reiškia tai, kad įvairiems infekcijos sukėlėjams yra atviri vartai.

Kadangi vasarą žmonės kur kas daugiau prakaituoja, reikėtų per parą išgerti apie du litrus skysčių. Taip pat rečiau mėgautis kava, kuri skatina šlapimo išsiskyrimą. Įpratusiems dieną pradėti kavos puodeliu, reikėtų prisiminti, kad būtina papildyti organizmo atsargas vandeniu.

Atsargiai elgtis su kondicionieriumi

Vasaros audroms būdingi  staigūs  temperatūros pokyčiai  sutrikdo ir organizmo termoreguliavimą. Jei  vieną dieną oras įkaista iki 30 laipsnių karščio, o kitą – termometras rodo vos 14-15  laipsnių Celsijaus, yra sunku ne tik drabužius tinkamus išsirinkti, bet ir tinkamai nusireguliuoti patalpos temperatūrą. 

Per karščius žmonės stengiasi būti kondicionuojamose patalpose, ginasi nuo tvankumos automobiliuose  įjungdami kondicionierius, atidaro langus ir nevengia skersvėjo.

Prekybos centruose temperatūra tokia vėsi, kad karštą dieną nepasiėmus megztuko, gresia žaibiškas peršalimas.  Automobilyje reikėtų saikingai mėgautis oro kondicionieriaus teikiama vėsa.  Nepatartina įjungti šio įrenginio visu pajėgumu, vos tik užvedus automobilį, ypač ilgą laiką stovėjusį saulėje. Oro ir automobilio salono temperatūrų skirtumas turėtų būti nedidelis.

Palankiausia temperatūra žmogaus organizmui apie – 22,23 laipsnius šilumos. Nėra gerai, jei lauke spigina 30 laipsnių karštis, o automobilyje nustatoma 18 laipsnių vėsa. Temperatūrų skirtumas turi būti ne didesnis kaip 4–6 laipsniai. Priešingu atveju kyla pavojus persišaldyti.

Vairuotojui  įjungus automobilio kondicionierių, gydytoja R.Žukauskienė patarė  nenukreipti šaltos srovės į veidą, kad ir kaip malonu tai būtų. Ne tik šaltas oras pūs į veidą, bet ir dulkės pateks tiesiai ant nosies ir akių gleivinių. Oro kondicionavimo sistemoje gali kauptis taip pat dulkės, bakterijos,  žiedadulkės ir kitos smulkios dalelės, prasiskverbiančios pro salono filtrą. 

Grūdinimasis – tai organizmo treniruotė

Dar vienas gydytojos R.Žukauskienės patarimas – iš anksto ruoštis atostogoms ir grūdintis kiekvieną dieną, pavyzdžiui, po truputį mažinti šalto vandens temperatūrą duše. Tai padeda prisitaikyti kraujotakai prie temperatūrų skirtumo, išvengti spazmų, o kartais – ir mėšlungio, kuris gali ištikti, kai įšilęs žmogus neria į vandens telkinį, nes dažniausiai koją ar  kaklą sutraukia dėl reflekso šąlant įtraukti galvą į pečius.

Mėšlungį gali iššaukti per ilgas buvimas saulėje. Mėšlungis taip pat gali sutraukti, kai kraujyje trūksta  vertingų mikroelementų kalcio ir kalio, taip pat vitamino D, todėl reikėtų neužmiršti gerti mineralinio vandens.

„Apie grūdinimosi naudą žino daugelis žmonių, tačiau neturi valios ir noro paruošti savo kūną vasaros išbandymams“, – pasakojo gydytoja R.Žukauskienė.

Šis būdas stiprinti sveikatą  nieko nekainuoja, nes viskas priklauso nuo žmogaus apsisprendimo gyventi sveikai ir nesirgti.

 Gelbsti natūralios priemonės

Vaistininkai – vieni pirmųjų,  į kuriuos žmonės kreipiasi pagalbos, pablogėjus savijautai. Per daugiau nei 45 metus praktikos metų vaistininkė Vida Jokimienė neprisiminė tokios vasaros, kad būtų tiek daug sunegalavusių žmonių, kurių organizmas sustreikavo nespėdamas prisitaikyti prie staigių klimato permainų.

„Žmogaus organizmas įvairiai reaguoja į netikėtas permainas.  Stresas  – viena priežasčių, kodėl  silpsta imunitetas ir jaučiamės liguistai“, – pasakojo V.Jokimienė.

Atsižvelgę  į amžių ir sveikatos būklę,  daugelis žmonių gali padėti sau.  Praktika rodo, kad užsukę į vaistinę žmonės pirmiausia teiraujasi natūralių priemonių, o ne sintetinių vaistų nuo peršalimo.  Viena vertus – medicininiai preparatai vis brangsta, kita vertus – žmonės vis labiau pasikliauja natūraliomis priemonėmis, kurias dovanoja gamta.

V.Jokimienė pasakojo, kad lankytojai  neretai pasirenka tai, kas stiprina imunitetą. Tai parodė ir apklausa, kurios metu ne vienas vaistinės lankytojas buvo kalbinamas, kuo pirmiausia stiprina savo imunitetą. Susumavus paaiškėjo, kad tai medus ir jo produktai.

Liaudies medicinos receptas niekada nesensta

Pajutus pirmuosius peršalimo požymius rekomenduočiau išbandyti  propolį (bičių pikį). Tai –  sakinga, maloniai stipraus kvapo ir kartoko, aštraus skonio biologiškai aktyvus produktas, iš kurio gaminami įvairūs produktai.

Esu surinkusi įvairių liaudies medicinos receptų apie propolį.  Manau, propoliui reiktų skirti ypatingą dėmesį– tiek gerai besijaučiantiems, tiek įvairių lėtinių ligų kamuojamiems žmonėms“, – dalijosi savo patirtimi V.Jokimienė.

Propolis ypač gelbsti esant gerklės perštėjimui, slogai. „Peršalus, kada skauda gerklę, vaistinės lankytojai neretai teiraujasi gintarinės spalvos čiulpiamų tablečių, kurių sudėtyje yra propolio, vitamino C, imbiero“, - sako vaistininkė. Vitaminas C  yra svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai, o nuo seno Rytų medicinoje naudojamas imbieras pasižymi priešuždegiminėmis, priešvirusinėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Jis palaiko normalią gerklės bei bronchų funkciją ir kvėpavimo takų imuninę sistemą.

„Esu pastebėjusi, kad žmonės žino apie bičių produktus daugiau nei parašyta mūsų enciklopedijose, ir ypatingai garbūs senoliai.“  Propolis praturtintas aviečių ekstraktu,  iš pipirmėčių išgaunamu mentolio eteriniu aliejumi ar erškėtrožėmis padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, pasižymi maloniu poveikiu burnos, gerklės ir ryklės gleivinei bei balso stygoms, padeda palaikyti normalią kvėpavimo takų veiklą. 

 „V.P.“ inf.

Sveikata peršalimas gerklė perštėjimas kosulys sloga karščiavimas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Aš rekomenduoju
Rekomendacijų nėra

Komentarai

Komentarai skirti bendrauti ir aptarti įmonės ar renginio ypatybes, taip pat išsiaiškinti įdomius klausimus apie tai.

Įvykiai
Išbandykite savo jėgas Nacionaliniame ekonomikos egzamine. Tai unikali iniciatyva skirta kiekvienam, norinčiam pagauti ekonomikos ritmą, pasitikrinti ekonomikos žinias ir geriau ją suprasti. Antrą kartą organizuojamas Nacionalinis ekonomikos egzaminas provokuoja mąstyti ir kviečia pastebėti, kiek daug ekonomikos yra mūsų kasdienybėje. Nacionalinis ekonomikos egzaminas vyks kovo 27 dieną, nuo 10 iki 19 valandos. Laikymas vyks internete – www.ekonomikosegzam...
Įvykiai
„GetJet Airlines“ aviakompanija naują skrydžių sezoną pasitinka gerokai atsinaujinusi. Bendrovė ir toliau pildo savo orlaivių parką, tad vasaros skrydžių sezoną pasitiks turėdama 15 lėktuvų. Be to, pasirašius ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį su didžiausiais Lietuvos turo operatoriais ir pradėjus vykdyti užsakomuosius skrydžius, įmonės matomumas tapo itin svarbiu, tad „GetJet Airlines“ pristato atnaujintą savo logotipą, kuriuo jau pradėjo žymėti savo orla...
Testas!
Šiame paveikslėlyje paslėptos trys boružės ir trys vaiko veidai. Jūsų užduotis  juos rasti per 1 minutę. Atsakymą rasite apačioje. Mes paruošėme jums keletą išbandymų, keleta klasikinių užduočių. Kai kurioms iš jų reikės tik dėmesio, kitoms - dėmesingumo ir ar loginio mąstymo. Imsitės iššūkio?  Mūsų dėmesio testai pateikiami nuotraukose ir susideda iš skirtingų tipų užduočių: rasti klaidą, rasti skirtumus ir padaryti logiškas išvadas. Testo atsakymas
Įvykiai
Savaitgalį šalies parduotuvėse vykusi „Maisto banko” akcija pasižymėjo aktyviu aukojimu. Per dvi dienas nepasiturinčiųjų maitinimui savanoriai surinko 479 tūkst. eurų vertės maisto. „Toks rezultatas pranoksta pavasarių „Maisto banko“ akcijų rezultatus“, - džiaugiasi laikinoji „Maisto banko“ vadovė Kristina Tylaitė. 74 miestuose paaukoti maisto skurstantiesiems prašė savanoriai surinko 415 tūkst. įvairių ilgai negendančių maisto.“ „Maisto banko“ akcijos sav...
Laisvalaikis
Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas, kuris poilsiautojų srautais nusileidžia tik vasarai. Ir tai ne nuostabu, mat pavasarį užsienio kurortuose galima pasimėgauti ne tik vasariška šiluma, bet ir poilsiu su visa šeima, kuomet mokyklinio amžiaus vaikai turi visą savaitę, laisvą nuo pamokų. Pasidovanoję išvyką į vieną populiariausių užsienio kurortų, įpusėjus balandžiui, galite nušauti du zuikius vie...
Įvykiai
juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį...   dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...   Šį eilėraštį Birutė Mar parrašė lygiai prieš dvidešimt metų Teatro dienos proga. Birutė Mar – šiuo pavard...
Laisvalaikis
Muzikos gerbėjai trečiadienį vakare koncertų salėje „Compensa" Vilniuje mėgavosi „Prime Orchestra" surengtu simfoniniu šou „Pasauliniai hitai". Žiūrovai savo mėgstamus hitus išgirdo skambant visiškai kitaip nei yra įpratę - šiuolaikinė muzika susiliejo su klasika, o pasirodymą papuošė specialieji efektai. Šiuo metu „Prime Orchestra" intensyviai koncertuoja įvairiose šalyse. Vakar Vilniuje pasirodę muzikantai mūsų šalyje surengs ir antrą pasirodymą, kuris š...
Įvykiai
Kovo 20 ir 28 dienomis Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje pirmą kartą organizuojamas I. Simonaitytės vardo moksleivių meninio skaitymo konkursas. I. Simonaitytė (1897-1978 m.) - garsi Klaipėdos krašto rašytoja, autobiografinių apysakų ir romanų kūrėja. Rašytojos literatūrinis palikimas priartina praeitį, praturtina ateitį, įkvepia mus didžiuotis savo kraštu. Ievos Simonaitytės vardo konkursas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvylik...
Kultūra
Dailininkas Artūras Šimonis sukūrė scenografiją bei kostiumus pirmajai lietuviškai vaikiškų operų trilogijai sukurtai Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre – „Bulvinė pasaka“ (2007 m.), „Makaronų opera“ (2014 m.) ir „Žvaigždžių opera“ (2018 m.). Teatrui save pašventęs dailininkas pasakoja, kad jo darbe svarbiausia numatyti žiūrovų reakciją, o smagiausia būna sulaukti jų atsiliepimų. Tačiau žvalgytis atgalios jis nėra linkęs.    Kokios vizualinės kalbo...